Antivirusinės programos1
5 (100%) 1 vote

Antivirusinės programos1

Įvadas

Atsiradus kompiuterių tinklams sumažėjo informacijos, esančios kompiuteriuose, saugumas. Viena iš priežasčių yra kompiuterių virusai. Kompiuterių virusas – tai specialiai parašyta, nedidelė programa, kuri sukuria savo kopijas ir įrašo jas į kitas kompiuterio programas, sisteminius diskinių ir kitų kaupiklių sektorius, tvarkykles, duomenų bylas ir pan. Viruso kopijų užrašymas vadinamas užkrėtimu, o programa ar kitas objektas, kuriame yra virusas, užkrėstu. Dirbant su užkrėsta programa (arba su neužkrėsta programa apdorojant užkrėstą objektą) valdymą perima virusas, suranda ir užkrečia kitas programas ar objektus bei kitaip kenkia kompiuterio veikimui, pavyzdžiui, sulėtindamas jo darbą arba ištrindamas kaupikliuose saugomą informaciją. Dažniausiai užkrėstos programos veikimas išoriškai niekuo nesiskiria nuo neužkrėstos.

Apie viruso buvimą kompiuteryje gali pranešti virusų paieškos programa (žinoma, jei tokia kompiuteryje yra) arba virusas pats „prisistato“, parašydamas ekrane kokį nors pranešimą. Požymiai, pagal kuriuos galima suprasti, kad kompiuteris užkrėstas, galėtų būti tokie:

• antivirusinė programa praneša apie jai nežinomo viruso suradimą;

• ekrane ar spausdintuvu pradedami rašyti pašaliniai pranešimai, simboliai;

• kai kurios programos nedirba ar dirba klaidingai;

• žymiai sumažėja kompiuterio darbo sparta;

• kompiuteris dažnai persikrauna pats;

• negalima kopijuoti bylų iš diskelio;

• kompiuteris nebedirba, negalima įkelti operacinės sistemos ir pan.

Beje, panašius reiškinius gali sukelti ir klaidos programose arba aparatūros gedimai.

Virusai rašomi taip, kad būtų kuo sunkiau pastebimi ir sunaikinami. Vienas iš virusų tipų yra save užmaskuojantys virusai. Daugelį rezidentinių virusų (bylų, įkrovos) yra sunku surasti todėl, kad jie perima tiek operacinės sistemos, tiek taikomųjų programų kreipinius į užkrėstas bylas ir kaupiklio sektorius bei pateikia juos pradiniu (neužkrėstu) pavidalu. Tokie virusai vadinami nematomais (Stealth). Makrovirusai yra maždaug 80 procentų užkrėtimų kaltininkai. „Microsoft“ kompanijos programos „Word“ ir „Excel“ vykdo makrokomandas kiekvieną kartą atveriant dokumentą. Jei makrokomandų byla užkrėsta virusu, tai jis gali sugadinti „Word“ arba „ExceF dokumentą, kuris yra apdorojamas. Virusai, kurie neturi nė vienos pastovios baitų grupės, pagal kurią juos būtų galima identifikuoti, vadinasi polimorfiniais*.

1 Savaime keičiantys formą.2 Antivirusinės programos

Jurgita lukošiūtė Kovos su virusais priemonės

Nuo kompiuterių virusų apsaugoti naudojamos:

1. bendrosios informacijos apsaugos priemonės;

2. specializuotos kovos su virusais priemonės;

3. profilaktinės priemonės.

Bendrosios informacijos apsaugos priemonės

Yra du pagrindiniai bendrosios duomenų apsaugos būdai – duomenų rezervinis kopijavimas ir kreipties įjuos apribojimas. Būtina turėti duomenų ir naudojamų programinių paketų archyvines ar etalonines kopijas, kurias derėtų saugoti informacijos išoriniuose nešikliuose: diskeliuose, magnetooptiniuose diskuose, magnetinėse juostose ir kt. Reguliariai darytinos achyvinės kopijos tų failų, kurie iš naujo kuriami ar keičiami. Prieš archyvizaciją reikia patikrinti, ar šie failai neužkrėsti virusais. Be to, reikia nukopijuoti į diskelį ir disko sisteminę informaciją. Kopijavimo sąnaudos bus kur kas mažesnės už duomenų grąžinimo sąnaudas, jei juos suardė virusas. Kreipties apribojimas ir paskirstymas padeda išvengti nesankcionuoto informacijos naudojimo ir kartu apsaugo duomenis nuo užsikrėtimo virusu, kurį gali sukelti neteisingai veikiančios programos ar klaidingi vartotojų veiksmai.

Specializuotos kovos su virusais priemonės – tai techninė ir programinė antivirusinė įranga.

Techninė antivirusinė įranga – tai specialios kovos su kelties virusais mikroshemos. Jos perima valdymą sistemos pradinės kelties metu anksčiau už sisteminės kieto disko informacijos ir OS keltį. Be to, antivirusinės mikroshemos tikrina kiekvieno diskelio kelties sektorių prisijungimo metu, ir tai trunka kelias milisekundes. Antivirusinė programinė įranga – tai populiariausia kovos su virusais priemonė. Reikėtų naudoti rinkinį turintį visus galimus anksčiau išnagrinėtų antivirusinių programų grupių atstovus, įvertinant kiekvieno jų privalumus bei trūkumus ir paskirtį. Antivirusinių programų sistemos pasirenkamos, atsižvelgiant į vartotojo darbo aplinką: kompiuterio ir OS tipą, integravimąsi į lokalų ar globalų tonklą.

Profilaktinės priemonės, nors dažnai atrodo ir trivialios, realiai žymiai sumažina užsikrėtimo virusu tikimybe ir kartu dėl to patiriamus nuostolius. Rekomenduojami tokie pagrindiniai veiksmai.

♦ Reikėtų apsaugoti nuo įrašymo diskelius, kuriuose esanti informacija naudojama tik

skaityti. Taip pat kietame diske reikėtų sukurti loginį, apsaugotą nuo įrašymo,

diską.Jame įrašomos programos bei duomenys, kurie naudojami, bet nekeičiami.3 Antivirusinės programos

Jurgita lukošiūtė

♦ Siekiant išvengti užsikrėtimo per diskelių kelties sektorių, prieš atliekant

kompiuterio pakartotinę keltį iš kieto disko, reikia patikrinti, ar kaupiklyje neįdėtas diskelis.

♦ Atliekant kompiuterio keltį iš diskelio, reikia naudotis tik nuo įrašymo apsaugotu

etaloniniu
diskeliu.

♦ Nereikia perrašinėti programinės įrangos iš kitų kompiuterių, nes ji gali būti

užkrėsta.

♦ Visa nauja gauta (ypač iš BBS ar Interneto demonstracinė ar sąliginai nemokama

(shareware)), net ir licencinė, programinė įranga prieš instaliavimą turi būti patikrinta

turimomis antivirusinėmis priemonėmis. Žinoma daug atvejų, kai programinės

įrangos kūrėjai išplatino užkrėstus diskelius ar kompaktinius diskus.

♦ Pageidautina, kad vienu kompiuteriu naudotųsi kuo mažiau asmenų, kad jie

nedirbtų be priežiūros.

♦ Nevykdyti nepatikimų ar gautų iš nepatikimų šaltinių vykdomųjų failų. Pradedama

vykdyti nauja programa turi būti patikrinta.

♦ Reguliariai būtina įvesti naujas ir atnaujinti turimas antivirusinės programas.

♦ Visada reikia turėti sisteminį diskelį su svarbiausiomis OS komandomis.

Tačiau ir naudojant visas apsaugos priemones, virusas gali „prasiskverpti“ į sistemą. Jei pastebimi kompiuterio užkrėtimo simptomai, rekomenduojama laikytis tokių taisyklių.

1. Nepanikuoti, t.y. neskubėti priimti gerai neapgalvotus sprendimus. Dėl

neapgalvotų veiksmų galima ne tik netekti dalies failų, kuriuos buvo galima

išsaugoti, bet ir pakartotinai sistemą užkrėsti.

2. „Nukirsti“ visus kompiuterio kontaktus su „išoriniu pasauliu“, t.y. jį izoliuoti.

Reiktų atjungti elektroninio pašto sistemą, ryšį su Internetu ir pan. Būtina

bematant išjungti kompiuterį, kad virusas netęstų savo griaunamųjų veiksmų.

3. Nustatyti infekavimo kilmę ir laipsnį. Pasistengti prisiminti visus atliktus

veiksmus kompiuteryje ir atsiradusius užkrėtimo simptomus. Gal atsiminsite,

kad, sakykim, pažįstamas buvo paskolinęs diskelį. Jei taip, būtina j į patikrinti.

Reikia tiksliai žinoti, kas atsitiko sistemai: ar pažeistas kietas diskas, ar didėja

daromi nuostoliai, t.y. ar toliau tęsiasi kenkėjiška viruso veikla, ir pan. Visus

veiksmus, nustatant užkrėtimo rūšį ir gydant kompiuterį, galima atlikti tik

atkėlus sistemą iš neinfekuotų, apsaugotų nuo įrašymo, diskelių (diskų).

Reikia naudoti programas (vykdomuosius failus) tik apsaugotuose nuo

įrašymo diskuose. Priešingu atveju sistemoje virusas gali būti aktivizuotas, o4 Antivirusinės programos

Jurgita lukošiūtė veikiant virusui kompiuterio gydymas beprasmiškas, nes ir toliau diskai ir

programos bus užkrečiami. 4. Jei neturite pakankamos kompiuterio gydymo patirties ar žinių, kreipkitės

pagalbos į aukštesnės kvalifikacijos vartotojus. Kovai su virusais yra kuriamos specialios antivirusinės programos.

Antivirusinė programinė įranga

Kovai su virusais pasitelkiamos specialios programų sistemos, kurios dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis, kuriomis galima surasti virusus, taisyti užkrėstas bylas ir kaupiklius, pastebėti įtartinus (panašius į virusų) veiksmus ir užkirsti jiems kelią. Pagal veikimo būdą ir atliekamas funkcijas į antivirusinės sistemos sudėtį įeinančios programos gali būti skirstomos į tokias pagrindines grupes.

Programos – detektoriai (skeneriai). Jos suteikia galimybę rasti failus, kurie užkrėsti kokiu nors žinomu(ais) virusu(ais). Detektoriai tik aptinka virusą, bet nuo jo neišgydo. Virusas gali būti randamas pagal parašą, t.y., kaip minėjome, pagal jam būdingų baitų kombinaciją. Todėl šiose programose yra virusinių parašų bankas. Banko sudėtis apsprendžia aptinkamų virusų rūšis ir jų skaičių. Be to, kai kuriems virusams surasti gali būti pasitelkiama vadinamoji euristinė analizė. Tai rinkinio taisyklių, apibrėžiančių virusus, panaudojimas jiems lokalizuoti. Detektoriai gali tikrinti nurodytus diskus ar failus. Daugelis jų turi užkrėstų failų naikinimo priemones. Dirbant su programomis detektoriais, reikia jas reguliariai (bent kas 1-3 mėnesius) atnaujinti t.y., dirbti su konkrečios programos paskutine versija, galinčia aptikti ir naujai pasirodžiusius virusus.

Taip veikiančios antivirusinės programos pavyzdžiu galėtų būti sistema Doctor Web, naudojanti virusams rasti ir jų parašas, ir euristinę analizę. Jos virusinių parašų banke yra keli tūkstančiai parašų, o euristinėje analizėje galimi trys lygiai: minimalus, optimalus ir patikimiausias. Dokumentacijoje rašoma, kad testuojant nežinomus virusus Doctor Web efektyvumas yra 72% (patikimumo lygis, t.y., procentas aptiktų iš visų pateiktų testavimui virusų) minimaliu lygiu, 80% – optimaliu bei 82 – 90% – patikimiausiu. Tačiau bendras sistemos efektyvumas, specialistų teigimu, neviršija 50%. Maždaug kas mėnesį pateikiama nauja šios sistemos versija. Doctor Web vartotojai dažniausiai moka jos metinės prenumeratos mokestį (apie kelis šimtus litų). Dar vienas programos detektoriaus pavyzdys – programa FindVirus, naudojama sistemoje „Dr. Solomon’s Anti-Virus Toolkit“, sukurtoje bendrovėje „S&Software“; tai viena tobuliausių antivirusinių priemonių. Šia sistema galima aptikti daugiau nei 10000 virusų;

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1465 žodžiai iš 2710 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.