Duomenu apsaugos priemones
5 (100%) 1 vote

Duomenu apsaugos priemones

Duomenu apsaugos priemones

Kompiuterių virusai specialios kompiuterinės programos, sukurtos stengiantis sutrikdyti kompiuterio darbą arba bent iškrėsti kokį pokštą. Taigi buvo sukurtos, ir iki šiol tebetobulinamos, virusų veikimą blokuojančios priemonės – antivirusinės programos.

Įžanga

Kompiuterių virusas yra programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas (ar bylas), įterpdama į jas savo pačios kopijas (ar perdirbtus variantus), ir šitaip pakenkia programų darbui.

Įsitikinus, kad kompiuteris užkrėstas virusu, nereikia panikuoti. Programos, skirtos kovoti su virusais, vadinamos antivirusinėmis programomis, geba atpažinti juos ir pašalinti. Tereikia laiku susivokti, kad kompiuteris yra infekuotas ir turėti patikimą antivirusinę programą, kuri atstatys kompiuterio darbą į vėžes ir išvalys nuo nepageidaujamų virusų.

Kovai su virusais pasitelkiamos specialios programų sistemos, kurios dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis. Jų pagrindinė funkcija – egzistuojančių virusu suradimas. Pirmiausia, keletas patarimų, kaip efektyviai naudotis šiomis programomis ir apsisaugoti nuo kibernetinių virusų:

1) neužmiršti ir nuolat naudotis antivirusinėmis programomis; būtinai tikrinti naujai atsineštus diskelius, CD-ROM diskus, iš interneto parsisiustas bylas, ir pan.

2) jei yra galimybė, naudoti kelias skirtingų tipų antivirusines programas, nes viena programa paprastai visų virusų neatpažins (tačiau paprastai dvi antivirusinės ne pripažįsta viena kitos, rodydamos kaip esamą virusą);

3) visuomet turėti sisteminį diskelį, iš kurio būtų galima pakrauti kompiuterį. Jį galima įsirašyti, komanda “sys c: a:”; arba Windows terpėj – “Start/Settings/Control Panel/Add Remove Programs/Startup disk”; komanda “Create Disk” sukurs jums pakrovimo diskelį;

4) turėti svarbiausių dokumentų atsargines kopijas diskelyje.

Norint apsaugoti duomenų ir programų saugumą, pirmiausia kompiuteryje turėtų būti programos – revizoriai. Jos naudojamos atliekant ankstyvąją virusų diagnostiką ir turi du darbo etapus: revizoriai atsimena duomenis apie programų ir diskų sisteminių sričių (kelties sektoriaus ir sektoriaus su disko paskirstymo lentele) būklę. Po to revizoriai gali kiekvienu momentu palyginti esamą jų būklę su pradine. Jei randamas neatitikimas, “prikibęs” prie programos virusas, apie tai pranešama vartotojui. Tai suteikia galimybe nustatyti užsikrėtimą virusu iki tol, kol jis dar nepadarė didelių nuostolių. Be to, programa – revizorius gali rasti viruso “užkrėstas” bylas.Taigi šios programos gali “išgaudyti” ir žinomus, ir visai nežinomus virusus. Programų – revizorių pavyzdžiai: “ASP Integrity Toolkit”, esanti sistemos “Dr. Solomon’s Anti-Virus Toolkit” sudėtyje, „Integrity Master” ir “VDS”, dirbančios DOS terpėje.

Laipteliu žemiau – programos – filtrai, dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis. Jos “gyvena” kompiuterio operatyviojoje atmintyje ir perima tuos kreipinius i operacinę sistemą, kuriuos virusai naudoja dauginimuisi ir kenkimui. Apie tai jos praneša vartotojui, kuris gali leisti atlikti atitinkamą operaciją ar ją uždrausti. Pagrindinis programų filtrų privalumas tas, kad jos gali nustatyti ankstyvos stadijos virusą, t.y. kol jis dar nespėjo išplisti ir pakenkti, tačiau gali pasitaikyti ir melagingų įspėjimų, susijusių su kitų programų veikla. Tuo būdu, nuostolius dėl virusų galima sumažinti iki minimumo, ir pavyzdžiais gali būti “SECURE” ir “FluShot” programos.

Toliau, programos – detektoriai (skeneriai). Jos suteikia galimybę rasti bylas, kurios užkrėstos kokiu nors žinomu virusu. Detektoriai tik suranda virusą, bet nuo jo “neišgydo”. Virusas gali būti randamas pagal parašą, t.y. pagal jam būdingų baitų kombinaciją. Šiose programose yra virusinių parašų bankas, kuriame yra surašytos virusų rūšys ir jų skaičius. Detektoriai gali tikrinti nurodytus diskus ar bylas. Daugelis jų turi užkrėstų bylų naikinimo priemones. Dirbant su programomis detektoriais, reikia jas reguliariai (bent kas 1-3 mėnesius) atnaujinti, t.y. dirbti su konkrečios programos paskutine versija, galinčia surasti ir naujai pasirodžiusius virusus. Tokios veikiančios antivirusinės programos pavyzdžiais galėtų būti sistemos: “Doctor Web” (“gydo” ir trina. Aprašyta 15 867 virusų) ir “FindVirus”. Pastaroji yra viena tobuliausiu antivirusinių priemonių. Šia sistema galima aptikti daugiau nei 10 000 virusų. Be to, pakete yra virusų enciklopedija, kurioje aprašyti įvairūs virusai ir jų poveikis kompiuteriui. “AntiVir Personal Edition Free” suranda ir ištrina 50 000 virusų: http://www.free-av.com/. Programos “Doctor Web”, “Norton Antivirus” ir “McAfee Virscan” turi ir nežinomų virusų paieškos algoritmus, vadinamus “heuristic analysis”, kurie ieško dar negirdėtų virusų pagal tai, ar paleista tikrinama byla primena virusų veikimo mechanizmą.

Ir galiausiai, programos – daktarai. Tai antivirusinės programos, ne tik surandančios virusus, bet ir išgydančios nuo jų. Jos iš “užkrėstos” programos ar disko “išmeta” virusą, t.y.
grąžina programą i ta būseną, kuri buvo prieš “užsikrečiant”. Bylos, kurių nepasiseka grąžinti, paprastai tampa nedarbingomis arba išmetamos. Pavyzdžiui, programa “F-Prot” atpažįsta daugiau nei 7000 virusų ir apie 85% atvejų nuo jų išgydo.

Net ir naudojant visas apsaugos priemones, virusas gali “prasiskverbti” į sistema. Jei pastebimi kompiuterio užkrėtimo simptomai (sulėtėja kompiuterio darbas, neatsidaro bylos, atsiranda nebūdingi menių langai, ir kiti netikėtai atsiradę pasikeitimai), rekomenduojama:

1) Nepanikuoti, t.y. neskubėti priimti gerai neapgalvotus sprendimus. Dėl neapgalvotų veiksmų galima ne tik netekti dalies bylų, kurias buvo galima išsaugoti, bet ir pakartotinai sistemą užkrėsti.

2) „Nukirsti“ visus kompiuterio kontaktus su „išoriniu pasauliu”, t.y. jį izoliuoti. Reiktų atjungti elektroninio pašto sistemą, ryšį su internetu, ir pan. Svarbu patikrinti kompiuterį jame esamomis antivirusinėmis programomis. Būtina išjungti kompiuterį, kad virusas netęstų savo griaunamųjų veiksmų.

3) Nustatyti “užsikrėtimo” kilmę ir laipsnį. Pasistengti prisiminti visus atliktus veiksmus kompiuteryje ir atsiradusius užkrėtimo simptomus. Gal, sakysime, pažįstamas buvo paskolinęs diskelį. Jei taip, būtina jį patikrinti. Reikia tiksliai žinoti, kas atsitiko sistemai: ar pažeistas kietas diskas, ar didėja daromi nuostoliai, t.y. ar toliau tęsiasi kenkėjiška viruso veikla, ir pan. Jei neturite pakankamos kompiuterio gydymo patirties ar žinių, kreipkitės pagalbos i aukštesnės kvalifikacijos vartotojus.

Daugiau informacijos apie įvairias antivirusinės programas galite rasti:

1) “Symantec” kompanijos produktas “Norton AntiVirus” – tai populiariausia pasaulyje antivirusinė programa. Ji perspėja ir apsaugo vartotoja, benaršantį po internetą, gaunanti informaciją iš diskelių, CD-ROM, peržiūrintį elektroninio pašto žinučių “priedus”, ir pan.: http://www.symantec.com

2) “McAfee” kompanijos “Virscan” – populiari antivirusinė programa, atliekanti analogiškas “Norton AntiVirus” funkcijas: http://www.macafee.com

3) “Antivirus Toolkit Pro” charakteristikos: kenksmingų programų ir virusų paieška bylose, įkrovos sektoriuje ir operatyvine atmintyje, pašto dėžučių tikrinimas, ir pan.: http://www.avp.com

4) „Avast32“ – nauja modulinės architektūros, su rezidentine apsauga, sisteminiu monitoriumi, virusų skeneriu, ir pan. programa: http://www.avast.com

5) „Dr.Web“ – http://www.dials.ru/english/home.htm

6) Kai kurių nemokamų (bet tikrai vertų dėmesio) antivirusinių programų sąrašas:

http://www.nonags.com/nonags/av32.html

Tarsi praūžus pavasariniam uraganui – virusui “I LOVE YOU”, kompanija „Computer Associates International“ (http://www.ca.com/) išleido nemokamą antivirusinę programinę įrangą ir ją galima gauti, apsilankius kompanijos svetainėje. “Mail Watcher” ir “eTrust” yra specialiai sukurti individualių vartotojų asmeniniams namų kompiuteriams. Šie du produktai apsaugo vartotojus nuo dažniausiai virusų naudojamų dokumentų tipų, “peržiūri” elektroninio pašto žinučių “priedus” prieš juos atidarant, bei užblokuoja visus bandymus pakenkti informacijai kietajame diske. Tai, sakyčiau, nebloga alternatyva, kai nėra galimybes nusipirkti nepigias antivirusines programas ir jų naujas versijas, ar kas savaitę atnaujinti programinę įrangą.

Elektroninis paštas be kompiuterinių virusų

Daugelis įmonių, vykdydamos įprastinę savo veiklą, jos jau nebeįsivaizduoja be interneto ir elektroninio pašto. Interneto pagalba vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais, ieškoma naudingos informacijos, parsisiunčiama įvairi programinė įranga. Elektroninis paštas užtikrina operatyvų ir malonų bendravimą su suinteresuotomis pusėmis, supaprastina apsikeitimą įvairaus pobūdžio informacija ir duomenimis, padeda kurti įmonės įvaizdį. Taip pat elektroniniu paštu naudojasi ne tik įmonės, bet ir atskiri asmenys.

Dabartinėje informacinių technologijų visuomenėje didžioji dalis kompiuterinių virusų plinta ir pasiekia galutinius vartotojus per elektroninį paštą. Kai kuriais atvejais net ir pažįstami, kolegos ar partneriai, užkrečia Jūsų kompiuterį elektroninio pašto pagalba to net nežinodami ir juo labiau nenorėdami. Kompiuterinis virusas gali padaryti nemažai žalos tiek kompiuteriui, tiek ir pačiai įmonei. Būtent todėl, mes galime padėti apsisaugoti Jums nuo kompiuterinių virusų.

Efektyviausia elektroninį paštą apsaugoti nuo kompiuterinių virusų yra instaliuojant pašto (mail) serveryje antivirusinę programą, kuri automatiškai tikrina įeinančius ir išeinančius laiškus, pati parsisiunčia paskutiniuosius atnaujinimus apie pasirodžiusius naujausius kompiuterinius virusus. Pavyzdžiui, UAB “Technologijų skliautai” platina, įdiegia ir prižiūri “Kaspersky Lab International” Ltd. sukurtas kompiuterines antivirusines programas.

Puikus būdas patikrinti savo kompiuterį nuo virusų netgi neturint antivirusinės programos

Netgi neturint antivirusinės programos, galima apsisaugoti nuo virusų ir skenuoti savo kompiuterį. Kaip tai padaryti? Šiuo metu jau yra sukurtos internetinės antivirusinės programos kurios praskenuoja kompiuterį, randa ir ištrina jame esančius virusus. Tai ganėtinai
neturint kitos apsaugos programos. Tačiau patariama atsisiųsti ir turėti pastovią antivirusinę programą, kuri galės kas kiek laiko atsinaujinti (t.y atnaujinti atpažįstamų virusų sąrašą, įtraukiant naujus) ir tinkamai saugoti jūsų kompiuterį. „Internetinė“ antivirusinė – ne išeitis. Tai tik nebloga pagalba prieš įsirašant pastovią ir patikimą apsaugą. Taip pat verta žinoti, jog ne visomis tokio pobūdžio internete tiekiamomis paslaugomis verta pasikliauti. Kartais tai taip pat būna viruso išraiška, kaip, pavyzdžiui, atidarius kažkokį puslapį, išmetama lentelė, siūlanti praskenuoti jūsų kompiuterį, nes jis buvo užkrėstas virusu. Deja paspaudus „OK“ mygtuką, tikrai gali prireikti antivirusinės programos pagalbos. Svarbu nepamiršti, kad reikia naudoti tik tas programas, kurios yra patikimuose antivirusinių programų kūrėjų puslapiuose.

Populiariausios antivirusinės programos

Dabar yra sukurta tiek daug antivirusinių programų, kad net būtų sunku jas visas išvardinti. Tačiau yra vienos, pačios populiariausios ir patikimiausios, nes jau ne vieneri metai saugo ir valo mūsų kompiuterius nuo piktųjų virusų. Kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų, į kuriuos atsižvelgiant kasdien jos yra vis labiau tobulinamos. Dažniausiai naudojamos antivirusinės: „Norton AntiVirus“, „Kaspersky Lab“, „Panda AntiVirus“, „PC-cillin“ , „Command AntiVirus“ , „McAfee VirusScan“ ir kt.

Norton AntiVirus

Norton Antivirusinė programa 2001:

Antivirusinės programos yra vienos iš svarbiausių, todėl ir reikalavimai joms keliami dideli. Geras antivirusas turi jus saugoti nuo bet kokių į virusą panašių grėsmių, būti paprastas naudoti ir atnaujinti virusų duomenų failus taip nepastebimai, kaip tik įmanoma – be jokių sistemos apkrovimų. “Norton antivirus 2001” (NAV) atitinka visus šiuos reikalavimus. Jis užtikrina maksimalią apsaugą, tikrina visų tipų failus, interneto kodus ir el.paštą. Iš visų apžvelgtų antivirusų NAV mažiausiai apkrovė sistemą. Tiesą sakant, jo buvimą pastebėdavome tik tada, kai gaudavome pranešimus apie aptiktus virusus, o foniniu rėžimu veikiančio skenerio visiškai nesijautė. NAV vartotojo sąsaja – iš paprasčiausių: ji leidžia nesunkiai sukurti skenavimo pagal grafiką užduotis ir keisti nuostatas, kokių failų ir segtuvų netikrinti. Programos “Live Update” modulis automatiškai atsiųsdavo ir įdiegdavo naujus virusų duomenų failus, kai tik kompiuteris būdavo prijungiamas prie interneto, – ši ypatybė labai svarbi visiškai apsaugai užtikrinti.

PAGRINDINĖ PRODUKTO INFORMACIJA (REKVIZITAI):

PROGRAMOS PAVADINIMAS: Norton AntiVirus 2001

ĮDIEGIMO LAIKMENA (-os): FDD 1.44 Mb, CD-ROM, HDD, WWW, DVD

GAMINTOJAS: Symantec

INTERNETO SVETAINĖ: http://www.symantec.com/nav/nav_9xnt/

NORTON ANTIVIRUS 2004

Pagrindinis Norton AntiVirus 2004 skirtumas nuo ankstesnių versijų – kad, neaktyvavus jos internetu per 15 dienų, programa ilgiau nebeveiks.

Vartotojai, laukiantys iš „Norton Antivirus 2004“ kokių nors akivaizdžių naujovių, jų gali ir nerasti: programos vartotojo sąsaja beveik visiškai tokia pati kaip ankstesnės („Norton Antivirus 2003“), nepakitęs ir programos valdymas. Tačiau esama kai kurių „vidinių“ antiviruso pasikeitimų. Bene svarbiausia, kad naujasis „Norton Antivirus“ saugos jau ne tik nuo kompiuterinių virusų, bet ir nuo kitokių piktybinių programėlių (angl. „malware“) – reklaminių priedų (adware), prisijungimo prie interneto telefono tinklais programų, daugiau ar mažiau pavojingų „pokštų“ ir pan.

Dabar jau „Norton Antivirus“, kaip ir pagrindinis jo konkurentas „McAfee VirusScan“, galės tikrinti ir iš interneto parsisiunčiamus archyvuotus failus (ZIP ir pan.) – šios funkcijos iki šiolei pastebimiausiai trūko.

Apsauga nuo piratavimo

Kaip jau užsiminta, pagrindinė „Norton Antivirus 2004“ naujovė – apsaugos nuo piratavimo sistema, vadinama produkto aktyvavimu. Vartotojui per penkiolika dienų neaktyvavus antiviruso (o apie šią procedūrą primenama kasdien), jis nustoja veikti.

Aktyvavimas – beveik identiškas tam, kurį „Microsoft“ įvedė į savo produktus „Windows XP“ ir „Office XP“. Pradėdamas diegti programą, vartotojas turi įvesti 24 simbolių produkto raktą, o vėliau, jau po diegimo, leisti programai prisijungti prie specialaus interneto serverio ir aktyvuoti tolesnį įsigytos kopijos veikimą. Pats aktyvavimo procesas yra gana paprastas, legaliems vartotojams papildomų sunkumų jis neturėtų sukelti.

„Norton Antivirus“ kurianti kompanija „Symantec“ teigia, kad aktyvavimo ir produkto registravimo sistemos yra visiškai atskirtos, tačiau kartu su aktyvavimu vartotojui siūloma ir registruoti produktą. Beje, kiek nustebino „Norton Antivirus“ diegimo metu išmetamas pasiūlymas pašalinti iš kompiuterio kitas antivirusines programas. Visai suprantama, kad kelios antivirusinės programos viename kompiuteryje tuo pačiu metu gali prastokai veikti, tačiau kai kurios kompanijos dar prieš kelerius metus sulaukė rimtų nemalonumų dėl siūlymų pašalinti iš kompiuterio konkurentų produktus.

Pranašumas – automatika

Pagrindinis „Norton Antivirus 2004“ pranašumas – automatika. Jau kelerius metus „Norton Antivirus“ lieka populiariausia antivirusinė programa ne vien dėl patikimumo, bet ir dėl to, kad nereikalauja iš vartotojo papildomų
pastangų ją prižiūrėti. Programa geba „tyliai“ atnaujinti internetu savo virusų duomenų bazes, automatiškai pašalinti virusus-kirminus ir vadinamuosius „Trojos arklius“, pataisyti virusų sugadintus failus.

„Norton Antivirus“ sugeba realiuoju laiku patikrinti ir siunčiamą bei gaunamą elektroninį paštą. „Norton Antivirus“ palaiko nemažai elektroninio pašto programų, siunčiančių el. pašto žinutes POP3 ir gaunančių SMTP protokolais. Deja, tai nepadės naudojantis dabar labai populiariu elektroniniu paštu per interneto naršyklę.

Programa gali nuo virusų apsaugoti ir kelias populiariausias greitųjų interneto žinučių programas – „AOL Instant Messenger“, „MSN/Windows Messenger“ ir „Yahoo! Messenger“.

Greitėjant kompiuteriams, sudėtingėja ir jiems skirtos programos. Tačiau „Norton Antivirus 2004“ bent jau vartotojo vadove kelia gana kuklius reikalavimus kompiuteriui: jam veikti turėtų užtekti kompiuterio su 133 MHz procesoriumi, „Windows 98“ operacine sistema, 32 megabaitais darbinės atminties. Antivirusui įdiegti reikia 125 MB laisvos vietos kompiuterio diske.

Kitaip nei kai kurie kitų kompanijų antivirusai, „Norton Antivirus“ beveik nestabdo kompiuterio programų veikimo: jų startavimo laikas pastebimiau nepailgėja. Kiek ilgiau trunka tik „Windows“ sistemos įkrova ir išjungimas, tačiau tai įtakos darbiniam kompiuterio našumui vargu ar gali turėti

Kaspersky Lab

Greitos reakcijos jėga!

o 15 metų patirtis, kovojant su kompiuterinėmis grėsmėmis

o Kaspersky Lab. savo serveriuose аntivirusinę duomenų bazę atnaujina kiekvieną valandą – 166 kartus per savaitę

o Kiekvieną mėnesi Kaspersky Lab. produktai „nuginkluoja“ daugiau nei 1500 pavojingų kompiuterinių programų

o Kaspersky Lab. produktams suteikta daugiau 150 tarptautinių apdovanojimų

Kaspersky Lab. – viena populiariausių apsaugos sistemų nuo visų žinomų ir naujai atsiradusių kompiuterio informacijai pavojingų programų, „šiukšlių“ ir įsibrovimų kūrėjų. Ji įeina į pasaulio lyderių, gaminančių informacinių apsaugos sistemų programinę įrangą, dešimtuką

Kaspersky Lab. viena didžiausių informacijos apsaugos nuo virusų, įsilaužimų bei elektroninio pašto „šiukšlių“ sistemų kūrėja Rusijoje.

Įmonė, kaip nepriklausomas juridinis asmuo, įkurta 1997 metais, bet pirmos pagrindinio produkto, Kaspersky Anti-Virus, versijos pasirodė rinkoje jau 1989 metais. Dabartiniu metu „Kaspersky Laboratorija“ atstovauja daugiau nei 500 įmonių visame pasaulyje.Šiuo metų įmonėje dirba daugiau nei 250 aukštos kvalifikacijos specialistų, iš kurių devyni turi MBA diplomus net penkiolika iš jų mokslų daktarai, o du yra Computer Anti-virus Researcher ‘s Organization (CARO) nariai.Daugiau nei 14 metų Kaspersky Lab kuria ir tobulina savo antivirusinius sprendimus. Per tuos metus buvo sukurta daug produktų, skirtų kaip paprastiems vartotojams, taip ir sudėtingos struktūros korporatyviems tinklams. Pagrindinis kompanijos produktas, Kaspersky® Anti-Virus, suteikia patikimą apsaugą nuo įvairių destrukcinių kodų darbo stotyse, file, pašto ir web serveriuose, tarptinklinių skydų bei kišeninių kompiuterių. Patogūs valdymo moduliai žymiai palengvina administratorių darbą, suteikdami pilną automatinį antivirusinių modulių valdymą per atstumą. Kai kurios įmonės savo produktuose naudoja Kaspersky Anti-Virus branduolį. Tarp jų: Nokia ICG (JAV), F-Secure (Suomija), Aladdin (Izraelis), Sybari (JAV), G Data (Vokietija), Deerfield (JAV), Alt-N (JAV), Microworld (Indija), BorderWare (Kanada).Kadangi šiuolaikiniai destrukciniai kodai (virusai) – tai daugiafunkcinės sistemos, integruotos į Internetą, tradicinių antivirusinių priemonių jau nebeužtenka užtikrinti patikimą apsaugą nuo išorinių veiksnių. Todėl Kaspersky Lab. sukūrė personalinį tarptinklinį skydą Kaspersky® Anti-Hacker bei unikalų kompleksą „spamo“ filtravimui Kaspersky® Anti-Spam, mažo ir vidutinio tipo tinkluose.

Panda AntiVirus

Panda Antivirus Platinum:

Tai galinga programa, deja kartais gana paini panaudoti. Beje , “Panda Antivirus Platinum” lėtesnė už kitus antivirusų rinkos lyderius “McAfee VirusScan” ir “Norton AntiVirus”. Pirmiausia programa pasiūlo vartotojui “Immediate Scans” – neatidėliotino tikrinimo meniu, kur jau sukonfiguruotos virusų paieškos užduotys: visos sistemos skenavimas, idividualių vietinių arba tinklo kietųjų diskų ar el.pašto segtuvų. Realaus laiko skenavimo modulis , kurį ”Panda” pakrikštijo “Permanent”, yra ypač budrus:jis stebi viską nuo lokalių failų iki Voratinklio turinio ir parodo pranešimą apie virusą tą pačią akimirką, kai tik virusas pamėgina įsigauti į sistemą. Šitaip turėtų elgtis visos antivivirusinės programos. “ Panda” produktas unikalus tuo, kad jei sistemoje aktyvuota kalbėjimo sistema, balsu bus pranešama apie sistemoje aptiktą virusą ir toliau pasakoma apie dezinfekcijos procesą. Deja, šis uikalumas sunaudos nemažai sistemos resursų. “Panda Anivirus Platinum” turi įspūdingų interneto skenavimo galimybių. Ji blokuoja piktadariškus “Java” ir “ActiveX” kodus, filtruoja IP adresus ir interneto adresus. Patogu tiems, kurie nori nepageidautiną interneto turinį laikyti atokiau nuo savo kompiuterio.

Panda Antivirus – patikimiau ir saugiau
Sunku pasakyti, kodėl žmonės švaisto savo laiką ir energiją kurdami kompiuterių virusus. Manau, neverta daug dėmesio skirti šiems psichiškai nestabiliems individams, nes vienas jų tikslų – visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys. Verčiau aptarsiu gabių Ispanijos programuotojų kūrinį – “Panda Antivirus 6.0 Platinum” (toliau tiesiog PA), kuris užtikrina, jog po darbo dienos kompiuterininkas galės ramiai žiūrėti, tarkime, teniso varžybas, o ryte jam neteks kovoti su naujausia Anos Kurnikovos viruso modifikacija. Visą nemalonų darbą atliks PA.

Laikinai nemokama šios programos versija buvo įtraukta į šių metų antrąją “Kompiuterijos” kompaktinę plokštelę. Be jokių apribojimų ja galima naudotis 30 dienų. Pagrindinės diegimo bylos dydis siekia 12 MB. Ją galima atsisiųsti iš autorių svetainės www.pandasoftware.com.

Diegimas vyksta labai sklandžiai ir trunka ne ilgiau kaip 5 minutes. Nustebino tai, jog prieš diegimą PA pasiūlo patikrinti, ar atmintinėje ir diske yra virusų bei kitų kenkėjų. Kitas puikus mums siūlomas dalykas – įkraunamojo disko sukūrimas. Tam prireiks trijų 1,44 MB talpos diskelių. Galbūt būtent jie padės, kai įjungę kompiuterį pamatysite tik juodą ekraną. Į diskelius įdedama viskas, ko gali prireikti, – sistemos įkrovos programos, aptinkančios ir pašalinančios virusus. Šiuos diskelius gali sėkmingai naudoti ir kompiuteriai, į kuriuos niekada nebuvo įdiegta PA.

PA grafinis apipavidalinimas intuityviai suprantamas ir neturėtų kelti rūpesčių net ir pradedantiesiems. Duomenų bazėje sukaupta informacija apie beveik 60 000 virusų. Informaciją galite nemokamai atnaujinti iš kūrėjų interneto svetainės. Duomenys joje keičiami kasdien, todėl galima apsisaugoti ir nuo naujausių, niekam nežinomų virusų. Tai įmanoma pritaikius euristinę analizę, kai stebima visa sistema ir jos pokyčiai. Pastebėjus destruktyvią veiklą, randamas ir pašalinamas “kaltininkas”, nors išankstinių duomenų apie jį nėra. Kitaip nei kitos programos, gebančios atlikti tokį patį patikrinimą, PA nėra paranojikė ir nekelia beprasmio tiukšmo įdiegus įprastas programas.

PA – pirmoji antivirusinė programa, aptinkanti virusus TCP/IP lygiu. Kitaip tariant, ji atpažįsta ir sunaikina virusus anksčiau, negu jie patenka į jūsų diską. El. pašto ir interneto apsauga nuolat skenuoja duomenis, perduodamus POP3, HTTP, FTP, NNTP, SMTP protokolais bei populiariąja “mIRC” programa. PA puikiai suderinama su “Outlook Express” pašto programa bei “Lotus Notes” duomenų bazėmis. Dar viena maloni ypatybė – galimybė naudoti savo *.wav bylas, kurios praneš apie esamą padėtį. Tiesa, yra vienas mažas trūkumas – kartais apie klaidas pranešama ispanų kalba. Tačiau tai pasitaiko labai retai, pavyzdžiui, kai sistemą bandoma įkrauti iš PA įkrovos diskelio, prieš tai jį modifikavus arba sugadinus. Ispaniški priekaištai – argi tai bėda?

Panda Software produktai ir technologijos yra laimėjusios presdižinius sertifikatus ir apdovanojimus.

PC-cillin 2000

Ši antivirusinė programa pirmiausia išsiskiria savo sąsaja, kuri neužverčia vartotojo krūvomis langų ir painių nuostatų. O po šia kuklia išvaizda slypi galinga antivirusinė programa. Virusų paieška iš ties labai nesudėtinga. Galima pasirinkti: tikrinti diskus ir katalogus ar individualius failus, makrodokumentus, lanksčiojo diskelio ir kietojo disko įkrovos sektorius, interneto failus, “Microsoft Outlook” prikabintus failus. Realaus laiko virusų paieška vyksta nuolat foniniu rėžimu. Stebimi failai, Voratinklio “Java” ir “ActiveX” kodai, el.paštu atsiunčiami failai. Gavus el.pašto žinutę su infekuotu failu, “PC-cillin” sučiupo virusus iškart kai jie atvyko,ir užkrėstus failus atskyrė į “karantiną” dar prieš jiems pradedant piktus darbus. “Karantine” atsidūrę failai gali būtu nusiųsti “Trend Micro” virusų ekspertams, kurie žada gražinti nuo virusų jau išvalytus failus per 48 valas.

Command AntiVirus

Programa suderinama su keletu operacinių sistemų (“Windows95/98/NT3,1”),DOS ir kt. Pagrindinė programos vartotojo sąsaja yra paprasta – tereikia išrinkti diską, katalogą ar failą, kurį norite apsaugoti. “Command AntiVirus”(anksčiau “F-Prot Professional”) yra viena iš nedaugelio programų, kuri atnaujina prie senų virusų aprašus – todėl nereikia kaskart atsisiųsti viso virusų aprašo failo. Deja, programa nesuteikia jokios galimybės iš anksto nustatyti, kada atsisiųsti atnaujinimus. Be to, apie pasenusį virusų aprašo failą primena tik tada, kai pasileidžiate tikrinimo programą. Atlikti bandymai rodo jog “Command AntiVirus” “Windows2000” sistemoje labiausiai stabdė sistemos našumą: pagal “Content Creation Winstone” rezultatus – net 16,5 proc. Tačiau programa greičiausiai atliko virusų paiešką.

McAfee VirusScan

Naujausia bendrovės “Network Associates” gaminys. Antivirusinė programa “McAfee VirusScan “ gali ieškoti virusų įvairiausiuose failų tipuose, įskaitant visus atsisiuntimus iš Interneto, “ActiveX”, “Java” programėlėse. Programa taip pat yra viena iš nedaugelio tikrinančių prie elektroninio pašto laiškų prisegtus failus, juos atsisiunčiant iš serverio (dauguma kitų programų laukia, kol failai bus atkabinami nuo laiško), taip mažinant galimybę, jog užkėstus failus persiųsite kitiems. Rezidentinis tikrintuvas sistemos darbą sulėtino vos 4%. Matuodami “McAfee VirusScan” virusų paieškos laiką, sulaukėme neįtikėtinų rezultatų: tiek “Windows2000”, tiek “Windows Me” sistemose iį 56 virusų teaptiko tik 14. Pasirodo, programa negali aptikti virusų, kurie pasislėpę ZIP failuose. Tai gana rimtas trūkumas. Pasirodo taip buvo tik senesnėse “McAfee” versijose dabar viskas gerai nuo 5.2 versijos.

“McAfee.com” pradėjo pasaulinę virusų žvalgybą, savo tinklapyje sukurdama realaus laiko “virusų žemelapį”. Žemėlapyje vartotojai gali stebėti pasaulines virusų plitimo kryptis, numatyti jų protrūkius ar netgi įspėti žmones dėl naujos virusų epidemijos.

Programos – filtrai. Jos dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis, nes kompiuterio darbo metu nuolat laikomos jo pagrindinėje atmintinėje ir perima tuos kreipinius į operacinę sistemą, kuriuos virusai naudoja dauginimuisi ir kenkimui. Apie tai praneša vartotojui, kuris gali leisti atlikti atitinkamą operaciją ar ją uždrausti.

Paprasta statistika:

Dažniausiai virusais užsikrečiama elektroniniu paštu (56%), diskeliais(39%), atsiunčiant internetinius failus(16%).

Nesenai buvo atlikti tyrimai, buvo testuojami šiuo metu pasaulyje pirmaujančios antivirusinės programinės įrangos:

Pirmoje vietoje pagal visus kriterijus yra Norton AntiVirus 2001;

Antrą ir trečią vietas dalinasi PC-cillin 2000 ir Mcafee VirusScan antivirusinės programinės įrangos;

Ketvirtą ir penktą vietas dalinasi Panda Antivirus ir Command AntiVirus

Informacija:

„Informatikos pradmenys 9-10 kl.“ III dalis, Valnetina Dagienė, 2001

http://daiva.uzjuriolietuva.net/kompai4.htm

http://www.skliautai.lt/1_9.html

http://fondas.ktu.lt/srv_antivirus.php

http://www.infoteka.lt/index.php?name=rodyti2&id=964&kat_id=71

http://www.infobalt.lt/agentura/katalogas/soft.php?PiID=65

http://www.kav.lt/Info.php?Rodyk=Apie

http://tomas.esu.lt/panda.htm

http://pandasoftware.sonex.lt/panda/default.asp?link=products&get=invent

http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/cs-intro/infiv86.html