Ativirusinių programų įvairovė
5 (100%) 1 vote

Ativirusinių programų įvairovė

Turinys

Įvadas

Dėstomoji dalis:

• McAfee VirusScan

• Command AntiVirus

• Norton AntiVirus 2001

• Panda Antivirus Platinum

• PC – cillin 2000

Antivirusinų programų testavimo rezultatai ir vertinimas

Išvados

Informacijos šaltiniai

Niekada nežinai, kada kompiuteriui prireiks

gelbėjimosi rato. Tiesiog laikykite jį po ranka.

Įvadas

Informacinis virusas yra programa, savaime įsiskverbianti į kitas programas ir sugebanti daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, jis susiranda kaupiklyje ( diske ar diskelyje ) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia. Ne visi virusai gadina programas ar duomenis, tačiau jie visi vienaip ar kitaip trukdo dirbti su AK. Kai kurie virusai gali būti labai pavojingi ir nepataisomai sugadinti AK esančią informaciją, kuri gali kainuoti daug brangiau negu AK.

Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo.

Jeigu kompiuterį palygintume su gyvuoju organizmu, o atskiras kompiuterines programas – su ląstelėmis, gautume analogišką vaizdą. Analogijos tarp biologijos, medicinos ir kompiuterijos šaknys daug gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kompiuterio virusai rūpi tiek pat, kiek ir AIDS.

Kompiuterinio viruso blogoji savybė, kad jis plinta. Kol nebuvo kompiuterių tinklų, virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita, kai kompiuteriai susijungė į tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug kartų.

Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir antivirusinėmis programomis. Taip pat yra nemažai literatūros šiuo klausimu. Taigi daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų ) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas, paprasčiau – vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams.

Kompiuterius lengvai gali pažeisti virusų atakos. Niekada nežinai, kur pasislėps būsimasis virusas- jis gali būti ir „JAVA“ skriptuose, ir prikabintas prie el.pašto žinutės arba slypėti lanksčiajame diskelyje ar iš interneto atsiųstoje programoje. Vienas dalykas tikras: virusai gali pridaryti rimtos žalos, o jų atakų pasekmės kainuoti daug pinigų ir laiko.

Rašydamas šį darbą, norėčiau apžvelgti produktus, kurie turi ICSA laboratorijos( www.icsalabs.com ) sertifikatus (Anti-Virus Produkt Clening Certification), suteikiamus identifikuoti ir visus žinomus kompiuterinius virusus pašalinti galinčiomis programomis.

Šiame darbe rėmiausi „NAUJOSIOS KOMUNIKACIJOS“ ( www.nkm.lt ) kartu su „PC MAGAZINE“ laboratorijoje atliktais, antivirusinių programų, našumo testais .

Žinoma antivirusinių programų yra žymiai daugiau, skiriasi tik jų kaina , našumas, patikimumas ir gamintojas.

14

Tiek virusų, ICSA 2001 m. virusų paplitimo

Apklausos duomenimis, vidutiniškai atrandama 1000 kompiuterių per vieną mėnesį

84%

Tiek ICSA apklausos respondentų naudojasi „McAfee VirusScan“ arba „Norton AntiVirus“.

1 000 000

Tiek kompiuterių, ICSA duomenimis, buvo apkrėsta „Love Leter“

virusu per pirmąsias jo pasirodymo valandas.

Antivirusas – tai ta pagalbinė programa, kurią tiesiog privalu turėti. Bet toli gražu ne kiekvieną antivirusą.

McAfee VirusScan

Kūrėjas: Network Associates Inc.

www.mcafee-at-home.com

“McAfee VirusScan” labai populiarus dėl tam tikrų priežasčių. Jis puikiai saugo nuo virusų, nors ir nėra toks intuityvus valdyti kaip “Norton Anti Virus”. Pavyzdžiui, mažiau patyrusiems vartotojams gali kilti problemų atnaujinant “virus egine” komponentą.Vartotojo sąsaja “VirusScan Central”, pasirodžiusi su penktąja antiviruso versija, susideda iš interneto naršyklės su “Next”, “Back” ir Home” klavišais navigacijai tarp užduočių. Nors ši sąsaja ir neįprasta, ji veikia gerai ir leidžia greitai pasiekti visas įprastas užduotis.

“McAfee VirusScan” tiesiog tobulai atitinka ir išvalo virusus. Deja, neautomatinis skenavimas gali gana privarginti, ypač jei bus atrasta daugiau infekuotų failų. Testuojamas “VirusScan”, atradęs daugiau nei vieną virusą, parodė infekuotų failų sąrašą, bet nesuteikė galimybės visų failų išgydyti vienu kartu: reikėja pasirinkti kiekvieną failą atskirai ir valyti nuo virusų arba trinti. Tačiau tokių nepatogumų galima išvengti iš nuostatų pasirinkus automatinio infekuotų failų gydymo arba trynimo galimybę.

Gausios nuostatos leidžia gerai suderinti “VirusScan” darbą. Pavyzdžiui, realaus laiko antivirusinis skeneris “VShield” leidžia pasirinkti, kokie kompiuterio veiksmai bus stebimi. Galima nustatyti skenavimo “griežtumą” atskirai “VSield”, iš interneto atsiųstų failų, el. pašto skeneriams, taip pat nurodyti, ar “VShield” stebės aktyvuojamus, sukuriamus, kopijuojamus, pervadinamus failus. Lygiai kaip ir “Panda Antivirus” bei “PC-cillin”, “VShield” atliks ir kai
kurias ugniasienės funkcijas: blokuos nurodytų IP adresų ir interneto nuorodų priėjimą.Šio antiviruso atnaujinimas – gana komplikuotas reikalas. “VirusScan” praneš, kai bus išleistas “šviežias atnaujinimas, ir nukreips į jo atsisiuntimo tinklapį. Tačiau šiame tinklapyje visa aibė atsisiųsti skirtų failų: ivairiems produktams ir įvairioms “VirusScan” versijoms. Reikia pasirinkti atitinkamą failą atsisiųsti ir nuspręsti, ar norite DAT formato failo (vien tik virusų duomenų bazės), ar “SuperDAT” (kuriame yra ir “variklio” – “antivirus engine” – atnaujinimų). Aprašymai padeda išsirinkti tinkamą atsisiuntimą, bet atsiųstą failą dar reikia patiems aktyvuoti. Tai gali sukelti pakankamai galvos skausmų nepatyrusiems vartotojams.

“VirusScan” turi keletą gudrių įrankių papildomai apsaugai. Pavyzdžiui, “Safe & Sound” apsaugo kritinius sistemos failus: foniniu režimu sukuria pasirinktų failų ir katalogų atsargines kopijas jūsų kompiuterio arba tinklo disko specialiame segtuve, kai tik su šiais failais atliekami kokie nors pakeitimai. Šiuo metu tokios operacijos įmanomos tik “Windows 95/98” ir “Me” sistemoje, o joms vykstant pastebimai sulėtėja sistema. Norėdami išvengti tokio resursų eikvojimo, galita sumažinti atsarginiu kopijavimu apsaugotų failų skaičių.

Command AntiVirus

Kūrėjas: Command Software Systems

www.commandsoftware.com

“Command AntiVirus” – stebėtinai nereiklus antivirusinis skeneris. Virusų paieškos užduotis atlieka greitai, skenuoja žaibišku greičiu. Bet esama kai kurių trūkumų: ribotas skenavimas realiuoju laiku ir galimybės automatiškai atnaujinti virusų duomenų bazes nebuvimas – tai gali palikti jūsų kompiuterį pažeidžiamą virusų.

Įdiegimas labai lengvas, bet prieš įdiegimą “Command” nepatikrina sistemos, ar joje nėra virusų. Tai labai svarbus veiksmas sistemoms, kurios jau gali būti pažeistos viruso ir kurias reikia neatidėliotinai pataisyti.

Programos vartotojo sąsaja paprasta, be jokių ypatingų savybių. Ji susideda iš kelių dialoginių langų su aiškiomis nuostatomis, pvz. “Scan Hard Drives”. Sąsaja labai intuityvi.

Automatinis skenavimas pagal sudarytą grafiką – nekomplikuota procedūra. Pasirinkus “Scan Hard Drives” užduotį, atvėrėme jos nuostabų langą ir paspaudus “Schedule” mygtuką. Dialoginis langas leidžia pasirinkti, pagal kokį grafiką skenuoti: kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį. Taip pat įmanomas nurodymas skenuoti po tam tikro sistemos neaktyvumo periodo.

Greičiausiai norėsite sudaryti skenavimo grafiką taip, kad virusų būtų ieškoma tuo paros metu, kada sistema mažiausiai apkrauta darbais, nes deja, skenavimas su šia programa reikalauja daug kompiuterio resursų. Jei skenavimo metu dirbsite su intensyviai procesorių naudojančia programa – pastebėsite rimtų darbo stabdymų. Kitas komplikuotas reikalas – kai skenavimas pagal grafiką prasidės “Windows 2000” sistemoje, bus beveik neįmanoma jo sustabdyti. Pasibaigus skenavimui, ekrane parodomi jo rezultatai.

Atskira programėlė “Dynamic Virus Protechtion” (DVP) veikia kaip “Command” realaus laiko antivirusinis skeneris. Ši programa taip pat saugo nuo el. pašto ir interneto virusų (pvz. “JavaScript” ir “ActiveX control”). “Active Protection” meniu pagrindiniame programos lange galima pasirinkti, ar bus norima automatiškai išgydyti, pervardinti, atskirti nuo kitų infekuotus failus ar tiesiog pranešti apie rastus virusus.

Didžiausias DVP trūkumas – bus tikrinami tik tie failų tipai, kuriuos vartotojas (ar sistema) nurodys “Files to Include” sąraše. Esant tokiam ribotam stebėjimui realiuoju laiku, sistema tampa visiškai atvira virusams, besislepiantiems nestandartiniuose failuose..

Norton AntiVirus 2001

Kūrėjas: Symantec Corp.

www.symantec.com

Taigi “Norton AntiVirus 2001” (NAV) – pačioje reitingų viršūnėje. Nors jis neturi papildomų apsaugos funkcijų – kad ir IP bei interneto adresų blokavimo, – NAV yra geriausios antivurusinės apsaugos ir neprilygstamo naudojimo paprastumo derinys (beje, papildomos internetinės apsaugos priemonės kartu su NAV platinamos “Norton Internet Security” pakete. Programa įdiegiama sklandžiai. Pagal nutylėjimą NAV sukonfigūruotas griežčiausiai antivirusinei apsaugai. Įdiegimo programa automatiškai aptinka POP3 el. pašto paskyras ir įjungia el. pašto skenerį. Iškart po įdiegimo NAV patikrina, ar nėra virusų duomenų atnaujinimo ir, jei jų esama, įdiegia juos. Po to, kai kompiuteris prijungiamas prie interneto. “LiveUpdate” programa automatiškai atsisiunčia ir įdiegia atnaujinimus, vos šie yra išleidžiami.



NAV lengvai atlieka visas užduotis, nes ir tas, kurios konkuruojančiose antivirusinėse programose kartais pasirodo gana komplikuotos. Navigacijos juostoje naudojami paprasti užrašai: “Scan for Viruses”, “Scheduling”, o iš jų galima pasiekti visas pagrindines programos funkcijas, taip pat ir skenavimo nuostatas ar skenavimą “pagal pareikalavimą” (on-denamd). Pakeisti įprastas nuostatas, pavyzdžiui, atsisakyti tam tikrų segtuvų ar failų tipų, yra ypač paprasta: visos vartotojo nuostatos išdėstytos medžio struktūros meniu ir aiškiai aprašytos.

Apsaugą realiuoju laiku vykdo visa programėlių kolekcija:

tikrina atvertus, sukurtus ar atsisiunčiamus iš interneto failus, “SmartScan” ieško visuose failuose piktadariškų kodų, o “Script Blocking” stebi “JavaScript” ir “ActiveX’ komponenetus.

NAV perspėja aptikusi infekuotą failą. Programa, radusi virusą, praneša apie tai ir aiškiai nurodo, kas su tuo virusu turėtų būti daroma, t. y. pasiūlo išgydyti užkrėstą failą. Toliau pagalbininkas “Repair Wizard” padeda atlikti visą gydymo procesą.

Kai NAV susidūrė su failu, kurio negalėjo išgydyti nuo viruso, programa pasiūlė perkelti jį į “karantino sąlygas”. Tai leidžia toliau mėginti atstatinėti failą, o sistema lika saugi. Pagalbininkas “Scan and Deliver” gali išsiųsti į “karantiną” uždarytus failus tyrimo centrui “Symantes Antivirus Research” (SARC), kuris ištirs virusą, nustatys, ar nėra naujų būdų jį pašalinti iš failo, ir padės išspręsti problemą.



Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1606 žodžiai iš 3161 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.