Ativirusinių programų įvairovė
5 (100%) 1 vote

Ativirusinių programų įvairovė

Turinys

Įvadas

Dėstomoji dalis:

• McAfee VirusScan

• Command AntiVirus

• Norton AntiVirus 2001

• Panda Antivirus Platinum

• PC – cillin 2000

Antivirusinų programų testavimo rezultatai ir vertinimas

Išvados

Informacijos šaltiniai

Niekada nežinai, kada kompiuteriui prireiks

gelbėjimosi rato. Tiesiog laikykite jį po ranka.

Įvadas

Informacinis virusas yra programa, savaime įsiskverbianti į kitas programas ir sugebanti daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, jis susiranda kaupiklyje ( diske ar diskelyje ) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia. Ne visi virusai gadina programas ar duomenis, tačiau jie visi vienaip ar kitaip trukdo dirbti su AK. Kai kurie virusai gali būti labai pavojingi ir nepataisomai sugadinti AK esančią informaciją, kuri gali kainuoti daug brangiau negu AK.

Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo.

Jeigu kompiuterį palygintume su gyvuoju organizmu, o atskiras kompiuterines programas – su ląstelėmis, gautume analogišką vaizdą. Analogijos tarp biologijos, medicinos ir kompiuterijos šaknys daug gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kompiuterio virusai rūpi tiek pat, kiek ir AIDS.

Kompiuterinio viruso blogoji savybė, kad jis plinta. Kol nebuvo kompiuterių tinklų, virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita, kai kompiuteriai susijungė į tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug kartų.

Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir antivirusinėmis programomis. Taip pat yra nemažai literatūros šiuo klausimu. Taigi daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų ) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas, paprasčiau – vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams.

Kompiuterius lengvai gali pažeisti virusų atakos. Niekada nežinai, kur pasislėps būsimasis virusas- jis gali būti ir „JAVA“ skriptuose, ir prikabintas prie el.pašto žinutės arba slypėti lanksčiajame diskelyje ar iš interneto atsiųstoje programoje. Vienas dalykas tikras: virusai gali pridaryti rimtos žalos, o jų atakų pasekmės kainuoti daug pinigų ir laiko.

Rašydamas šį darbą, norėčiau apžvelgti produktus, kurie turi ICSA laboratorijos( www.icsalabs.com ) sertifikatus (Anti-Virus Produkt Clening Certification), suteikiamus identifikuoti ir visus žinomus kompiuterinius virusus pašalinti galinčiomis programomis.

Šiame darbe rėmiausi „NAUJOSIOS KOMUNIKACIJOS“ ( www.nkm.lt ) kartu su „PC MAGAZINE“ laboratorijoje atliktais, antivirusinių programų, našumo testais .

Žinoma antivirusinių programų yra žymiai daugiau, skiriasi tik jų kaina , našumas, patikimumas ir gamintojas.

14

Tiek virusų, ICSA 2001 m. virusų paplitimo

Apklausos duomenimis, vidutiniškai atrandama 1000 kompiuterių per vieną mėnesį

84%

Tiek ICSA apklausos respondentų naudojasi „McAfee VirusScan“ arba „Norton AntiVirus“.

1 000 000

Tiek kompiuterių, ICSA duomenimis, buvo apkrėsta „Love Leter“

virusu per pirmąsias jo pasirodymo valandas.

Antivirusas – tai ta pagalbinė programa, kurią tiesiog privalu turėti. Bet toli gražu ne kiekvieną antivirusą.

McAfee VirusScan

Kūrėjas: Network Associates Inc.

www.mcafee-at-home.com

“McAfee VirusScan” labai populiarus dėl tam tikrų priežasčių. Jis puikiai saugo nuo virusų, nors ir nėra toks intuityvus valdyti kaip “Norton Anti Virus”. Pavyzdžiui, mažiau patyrusiems vartotojams gali kilti problemų atnaujinant “virus egine” komponentą.Vartotojo sąsaja “VirusScan Central”, pasirodžiusi su penktąja antiviruso versija, susideda iš interneto naršyklės su “Next”, “Back” ir Home” klavišais navigacijai tarp užduočių. Nors ši sąsaja ir neįprasta, ji veikia gerai ir leidžia greitai pasiekti visas įprastas užduotis.

“McAfee VirusScan” tiesiog tobulai atitinka ir išvalo virusus. Deja, neautomatinis skenavimas gali gana privarginti, ypač jei bus atrasta daugiau infekuotų failų. Testuojamas “VirusScan”, atradęs daugiau nei vieną virusą, parodė infekuotų failų sąrašą, bet nesuteikė galimybės visų failų išgydyti vienu kartu: reikėja pasirinkti kiekvieną failą atskirai ir valyti nuo virusų arba trinti. Tačiau tokių nepatogumų galima išvengti iš nuostatų pasirinkus automatinio infekuotų failų gydymo arba trynimo galimybę.

Gausios nuostatos leidžia gerai suderinti “VirusScan” darbą. Pavyzdžiui, realaus laiko antivirusinis skeneris “VShield” leidžia pasirinkti, kokie kompiuterio veiksmai bus stebimi. Galima nustatyti skenavimo “griežtumą” atskirai “VSield”, iš interneto atsiųstų failų, el. pašto skeneriams, taip pat nurodyti, ar “VShield” stebės aktyvuojamus, sukuriamus, kopijuojamus, pervadinamus failus. Lygiai kaip ir “Panda Antivirus” bei “PC-cillin”, “VShield” atliks ir kai
kurias ugniasienės funkcijas: blokuos nurodytų IP adresų ir interneto nuorodų priėjimą.Šio antiviruso atnaujinimas – gana komplikuotas reikalas. “VirusScan” praneš, kai bus išleistas “šviežias atnaujinimas, ir nukreips į jo atsisiuntimo tinklapį. Tačiau šiame tinklapyje visa aibė atsisiųsti skirtų failų: ivairiems produktams ir įvairioms “VirusScan” versijoms. Reikia pasirinkti atitinkamą failą atsisiųsti ir nuspręsti, ar norite DAT formato failo (vien tik virusų duomenų bazės), ar “SuperDAT” (kuriame yra ir “variklio” – “antivirus engine” – atnaujinimų). Aprašymai padeda išsirinkti tinkamą atsisiuntimą, bet atsiųstą failą dar reikia patiems aktyvuoti. Tai gali sukelti pakankamai galvos skausmų nepatyrusiems vartotojams.

“VirusScan” turi keletą gudrių įrankių papildomai apsaugai. Pavyzdžiui, “Safe & Sound” apsaugo kritinius sistemos failus: foniniu režimu sukuria pasirinktų failų ir katalogų atsargines kopijas jūsų kompiuterio arba tinklo disko specialiame segtuve, kai tik su šiais failais atliekami kokie nors pakeitimai. Šiuo metu tokios operacijos įmanomos tik “Windows 95/98” ir “Me” sistemoje, o joms vykstant pastebimai sulėtėja sistema. Norėdami išvengti tokio resursų eikvojimo, galita sumažinti atsarginiu kopijavimu apsaugotų failų skaičių.

Command AntiVirus

Kūrėjas: Command Software Systems

www.commandsoftware.com

“Command AntiVirus” – stebėtinai nereiklus antivirusinis skeneris. Virusų paieškos užduotis atlieka greitai, skenuoja žaibišku greičiu. Bet esama kai kurių trūkumų: ribotas skenavimas realiuoju laiku ir galimybės automatiškai atnaujinti virusų duomenų bazes nebuvimas – tai gali palikti jūsų kompiuterį pažeidžiamą virusų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 965 žodžiai iš 3161 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.