Informacijos paieška programa internet explorer
5 (100%) 1 vote

Informacijos paieška programa internet explorer

Turinys:

Įvadas 3

1 Informacijos paieška 3

2 Paieškos įrankiai 5

3 Paieškos sistemos 6

4 Naudingi adresai 7

5 Internet Explorer 8

6 Istorija 9

7 Voratinklis 9

8 Naršymo pradžia 10

9 Naršymas tinklo svetainėje 11

10 Aukščiausio lygio duomenų pavadinimai 11

11 Tinklalapio informacijos spausdinimas 13

12 Informacijos ieškojimas voratinklyje 13

13 Išvados 14

14 Literatūra: 15

Įvadas

Informacijos paieška labai svarbi intelektinė veikla. Norėdami rasti reikiamą informaciją, turime gerai apgalvoti veiksmų planą, sudaryti paieškos strategiją, numatyti svarbiausius etapus. Jei žinome kūrinio autorių, paieška nesunki. Jei nežinome, reikia sudaryti ieškomos temos reikšminių žodžių rinkinį, pagal kurį būtų atliekama paieška. Leidinio paieškai padeda universalioji dešimtainė klasifikacija (UDK). Paieška knygoje palengvėja, jei joje yra dalykinė rodyklė.

Internetas yra tokia sistema, kuri nėra tvarkoma ir valdoma centralizuotai. Tai ir privalumas, ir trūkumas. Žiniatinklis primena milžinišką biblioteką, kurioje knygos sudėliotos bet kaip, kiekvienas kiša naują knygą kur tik panorėjęs. Atrodo, neįmanoma ką nors rasti tokiame sąvartyne. Sunku, bet galima.

Internete informacijos kiekvieną dieną tik daugėja. Kaip nepasiklysti tarp tokio didžiulio jos srauto? Kaip daug negaištant laiko susirasti reikiamą medžiagą? Reikia kurti ne tik priemones, skirtas informuoti visuomenei internete, bet ir priemones, padedančias informaciją greičiau ir paprasčiau rasti. Informacijai ieškoti galima pasitelkti programą Internet Explorer.

1 Informacijos paieška

Informacijos paieška – tai visuma priemonių ir būdų, padedančių rasti reikiamą informaciją.

Informacijos paieška būna sėkminga, kai tenkinamos dvi sąlygos:

a) Informacija užrašyta;

b) Ieškoma sutvarkytose informacijos saugyklose.

Toliau labai svarbu apgalvoti žodžius, kurie išreiškia mūsų ieškomos informacijos esmę. Reikšminiai žodžiai – tai žodžiai, kurie išreiškia svarbiausius nagrinėjamos temos požymius. Reikšminiai žodžiai reikalingi ieškant informacijos saugyklose. Ir eidami į biblioteką, ir naudodamiesi kompiuterinėmis paieškos sistemomis, turime bent apytiksliai žinoti, kokios informacijos norime, kaip ją galime trumpai apibūdinti. Reikšminiai žodžiai paieškoje užima svarbiausią vietą.

Kiekvienai informacijos paieškai tinka trys pagrindiniai būdai:

1) Tiesiogiai klausinėti asmenis, kurie mūsų manymu, turi tokios informacijos (pavyzdžiui, studentas dažniausiai klausia savo dėstytoją);

2) Jei žinomas šaltinis (bent kūrinio autorius), tai paieška nebus sudėtinga: užteks peržiūrėti saugyklų abėcėlinius katalogus;

3) Jei žinoma tik tema, tada teks ieškoti pagal reikšminius žodžius.

Sunkiausia rasti informacijos trečiuoju būdu. O juo tenka naudotis dažniausiai, bent jau pradžioje, kol labai mažai žinome ieškoma tema. Kai jau esame radę keletą šaltinių, tuomet paieška palengvėja: atsiranda naujų žodžių , šaltiniuose aptinkama nuorodų į kitus dokumentus.

Informacijos paieškos etapai. Paiešką galima suskirstyti į keletą bendriausių etapų, kurių kiekvienas reikalauja tam tikro pasirengimo. Pereidamas prie naujo etapo, vartotojas turi daryti sprendimus, nuo kurių priklauso tolesnių etapų sėkmė. Štai šie etapai:

• Informacijos poreikio ir paieškos objekto nustatymas.

• Informacijos saugyklos (bibliotekos, archyvo, kompiuterinės duomenų bazės) pasirinkimas.

• Paieškos suplanavimas; kokia tvarka bus ieškoma.

• Reikšminių žodžių, terminų parinkimas, apsvarstymas.

• Gautų pirminių paieškos rezultatų įvertinimas.

• Jei reikia, papildomos paieškos formulavimas.

• Galutinių paieškos rezultatų įvertinimas ir apibendrinimas.

Paieška glaudžiai susijusi su tuo, kaip informacija saugoma, kokiomis priemonėmis ir metodais ji tvarkoma saugyklose. Gali būti dvejopa paieška:

1. atliekama rankomis (tradicinė);

2. atliekama kompiuteriu (kompiuterizuota).

Jei ieškomieji šaltiniai yra kompiuterinėse laikmenose (saugomi kompiuteriniu pavidalu), pavyzdžiui, enciklopedijos kompaktiniuose diskuose, kompiuterinės duomenų bazės, tai ir paieška vykdoma kompiuteriniu būdu.

Tradicinių šaltinių gali būti ieškoma tiek tradiciniu būdu, tiek naudojant kompiuterius. Pavyzdžiui, bibliotekoje esančių leidinių katalogai gali būti ir kompiuteryje.

Visą laikmenose esančią informaciją galima apibūdinti naudojantis sutartiniais žymenimis, pavyzdžiui, pagal kurią nors klasifikacijos sistemą. Populiariausia tokia sistema – universalioji dešimtainė klasifikacija, sutrumpintai UDK. Ji reiškiama dešimtainiais skaičiais ir nurodoma visose knygose. Šią sistemą 1976 m. sudarė bibliotekininkas M. Diujis.

Klasifikacija turi 10 klasių su vienaženkliais indeksais. Čia yra pagrindinės, specifinės visų mokslo, technikos, meno ir kitų sričių sąvokos. Klasės skirstomos į skyrius, poskyrius, skirsnius.

UDK klasės yra:

0. Bendrasis skyrius.

1. Filosofija. Psichologija.

2. Religija. Teologija.

3. Visuomenės mokslai.

4. Laisva.

5. Matematika. Gamtos mokslai.

6. Taikomieji mokslai. Medicina. Technika.

7. Menas. Fotografija. Žaidimai. Sportas.

8. Kalbotyra. Filologija. Grožinė literatūra. Literatūros mokslai.

9. Geografija. Biografijos. Istorija.

Daugelyje mokomųjų knygų (vadovėlių,
mokslo populiarinimo) gale pateikiamas pagrindinių, esminių žodžių sąrašas. Tai – dalykinė rodyklė. Dalykinė rodyklė – tai esminių dalykų pavadinimai, išdėstyti abėcėlės tvarka, prie kiekvieno žodžio nurodant, kuriuose puslapiuose jis minimas.

Norėdami rasti knygoje dominančią informaciją, nebūtinai turime skaityti ją nuo pirmo puslapio, kol rasime reikalingą medžiagą. Pakanka pamatyti, nustatyti ieškomai informacijai tinkamus reikšminius žodžius ir pasinaudoti dalykine rodykle: rasti atitinkamą žodį. Greta jo bus nurodyti skaičiai, kurie reiškia knygos puslapius arba jos skyrius. Kartais puslapių nurodoma daug, tuomet svarbesnieji kaip nors išskiriami, pavyzdžiui, ryškesniu šriftu.

2 Paieškos įrankiai

Problema, kaip rasti informacijos internete, atsirado beveik kartu su pačiu internetu, nes nėra (ir negali būti) vienos svetainės, kurioje atsispindėtų visa internete esanti informacija. Šiandien yra gausybė interneto svetainių, kurios skirtos informacijos paieškai. Tokios svetainės vadinamos paieškos įrankiais.

Interneto paieškos įrankius, atsižvelgiant į pasauliniuose kompiuterių tinkluose esančios informacijos rinkimo, komplektavimo bei pateikimo vartotojui principus, sąlyginai galima grupuoti į:

o Interneto adresų katalogus (angl. „WWW Directory“);

o Paieškos sistemas (angl. „Search Engines“);

o Elektronines bibliotekas (angl. „Electronic Library“ arba „Virtual Library“);

o Naujienų pokalbių grupes (angl. „Usenet Newsgroups“).

Interneto adresų katalogai – tai svetainės, kurių tikslas – rinktis, grupuoti pagal temas ir pateikti vartotojui pasauliniuose kompiuterių tinkluose esančią informaciją. Juose didžiausias dėmesys skiriamas informacijos grupavimui pagal temas.

Paieškos sistemos – tai svetainės, kurios indeksuoja pasauliniuose kompiuterių tinkluose esančią informaciją, kuria rastų dokumentų duomenų banką bei atlieka paiešką jame. Daugelis paieškos sistemų informacijai rinkti ir indeksuoti naudoja programas, vadinamas „voriuku“ (angl. „spider“). Šios programos „apžiūri“ interneto svetainėse esančius dokumentus ir grįžta į centrinį paieškos sistemos kompiuterį, kuriame saugoma jų surinkta ir indeksuota informacija (lentelė 1).

Elektroninės bibliotekos – tai svetainės, kurių tikslas – kurti patikimos ir įvertintos informacijos archyvus. Pagrindinis faktorius, skiriantis elektronines bibliotekas nuo paieškos sistemų bei interneto adresų katalogų yra tas, kad jose kaupiama tik patikrinta ir specialistų įvertinta informacija. Elektroninės bibliotekos dažnai renka interneto dokumentus tik viena tema, pavyzdžiui, mokslo, filosofijos, istorijos ir kt.

Naujienų pokalbių grupių paieškos svetainės skiriasi nuo aukščiau išvardytų tik tuo, kad jose galime ieškoti specifinės informacijos: į įvairias grupes susibūrusių interneto vartotojų, kurie elektroninio pašto pagalba keičiasi informacija, atsiųstų žinučių ar rašinių.

Kaip iš gausybės paieškos įrankių pasirinkti tinkamą? Vienareikšmio atsakymo nėra. Įvairiuose paieškos įrankiuose galime rasti ir tos pačios, ir skirtingos informacijos, nes skiriasi informacijos rinkimo, indeksavimo ir pateikimo vartotojui principai. Norint pasirinkti optimaliausią paieškos variantą, reikia žinoti galimus informacijos paieškos būdus ir mokėti juos derinti, susipažinti su paieškos sistemų bei interneto adresų katalogų ypatybėmis, mokėti teisingai suformuluoti savo klausimą bei rinktis reikiamą atsakymą.

Štai keletas patarimų, kad paieška internete būtų efektyvesnė. Šie patarimai labai paprasti ir juos reikėtų prisiminti pasitelkus visas paieškos sistemas:

o Užrašykite žodžius, kurie turi būti rastuose dokumentuose;

o Šioje žodžių sekoje kabutėmis pažymėkime frazes;

o Tikrinius daiktavardžius ir pavadinimus pradėkime rašyti didžiąja raide;

o Prieš būtinus žodžius ar frazes dėkime „+“ ženklą;

o Prieš nereikalingus žodžius ar frazes dėkime „-“ ženklą;

o Trumpinkite žodžius „*“, jei norime, kad pasirodytų visi galimi žodžio variantai.

3 Paieškos sistemos

Paieškos sistemų yra daug, jos skiriasi savo sudėtingumu, paieškos sparta ir pan. Kartais paieškos sistemos skirstomos į grupes. Dažniausiai išskiriamos paieškos tarnybos (dar vadinamos serveriais; anglų k. spiders, crawlers), katalogai ir metapaieškos.

Paieškos tarnybos – tai kompiuterių programos, kurios kaupia savo duomenų bazėse trumpas anotacijas bei informaciją, labai panašią į knygose pateikiamas dalykines rodykles. Vartotojui suteikiama galimybė ieškoti pagal įvairiomis loginėmis operacijomis sujungtus žodžius ar žodžių junginius. Taip veikia Lycos, AltaVista, Excite, Go, HotBot ir kitos paieškos sistemos (lentelė 1).

Katalogai kryptingesni – jie siūlo ieškoti informacijos pagal žinių kategorijas, žingsnis po žingsnio siaurinant ratą. Katalogų pavyzdžiai yra Yahoo, LookSmart, Open Directory. Lietuvoje galima paminėti V. Palubinsko tvarkomą katalogą „Lietuva internete“ (www.on.lt).

Paiešką palengvina metapaieškos sistemos, pagrįstos keliomis paieškos sistemomis, kurios perduoda joms ieškomą žodį ar frazę, o po to gautus rezultatus surūšiuoja, atrenka, parodo. Metapaieškos sistemų pavyzdžiai: All-in-Ohe, Savvy-Search, MetaCrawler.

Informacijos apie
(elektroninio pašto adresų, telefono numerių ir pan.) geriausia ieškoti Baltuosiuose puslapiuose (White Pages). Šios rūšies paieškos sistemos peržiūri įvairius viešuosius informacijos šaltinius (pavyzdžiui, universitetų, valstybinių institucijų, labdaros organizacijų svetaines, kai kuriuos verslo šaltinius bei telefonų knygas) ir sudaro jų rodykles.

Alta Vista www, naujienos, MP3, garso ir vaizdo įrašų archyvai.

Excite www, naujienos elektroninio pašto adresai, garso ir vaizdo įrašų archyvai.

Google www, interneto adresų katalogas.

Lycos www, garso, vaizdo, multiterpės įrašų archyvai.

Nothern Light www, spauda, verslo informacijos šaltiniai, biržos naujienos, JAV ir Kanados tinklapiai.

Search.lt www, katalogas, spauda, naujienos.

1. Lentelė. Paieškos sistemų informacijos šaltiniai.

4 Naudingi adresai

www.search.lt – Universali paieškos sistema po lietuviškąjį internetą.

domain.search.lt – Domenų paieška ir registravimas.

media.search.lt – Multimedijos archyvas.

1. Pav. Lietuviška paieškos sistema.

5 Internet Explorer

Internet Explorer (IE ar MSIE) yra Microsoft kompanijos sukurta naršyklė.

Nuo Microsoft Windows 98 versijos Internet Explorer yra glaudžiai integruota į operacinę sistemą. Microsoft kompanija dėl to buvo kritikuojama, nes kritikų teigimu Windows ir Internet Explorer integravimo tikslas buvo išstumti iš rinkos kitų kompanijų siūlomas naršykles, kas dėl dominuojančios Microsoft padėties operacinių sistemų rinkoje praktiškai ir įvyko. Internet Explorer dažnai kritikuojama ir dėl saugumo spragų, daugiausia susijusių su ActiveX panaudojimu, nors Microsoft neigia, kad jų naršyklė yra mažiau saugi negu kitos. Internet Explorer platinama nemokamai.

Po antimonopolinių teisminių nagrinėjimų naujausiose Microsoft operacinėse sistemose Internet Explorer gali būti atjungtas ir pakeistas kitu ekvivalentu. Tačiau ir šiuo atveju programa nėra pašalinama, o tik paslepiama.

Naršyklė veikia Windows ir Mac Os operacinėse sistemose (šiuo metu Microsoft nebepalaiko IE versijos Mac OS sistemai).

Įvairiais skaičiavimais, Internet Explorer įvairių versijų naršyklės užima apie 83% rinkos.

6 Istorija

Pirma Internet Explorer versija pagaminta Spyglass Mosaic pagrindu, kai 1995 metais Microsoft nusipirko teises į šį produktą.

Pirmoji rimta naršyklės versija – Internet Explorer 3, bet plačiai pradėta naudoti tik Internet Explorer 4 versija, išleista 1997 spalį, kartu su Windows 98. 1998 metų rugsėjį išleista 5 versija, o 2001 spalį – 6-oji versija.

7 Voratinklis

Apie internetą daugelis žmonių žino, kad www ir com. turi kažką bendrą su tinklapiais. Tačiau internetas – žymiai daugiau negu paprasti tinklapių adresai. Internete galite skaityti iki minutės trunkančias žinių santraukas, užsakyti bilietus, klausytis muzikos, siųsti ir gauti elektroninio pašto žinutes, peržiūrėti orų prognozes, apsipirkti, atlikti tyrimus ir dar daug ką.

Internetas – tai veikiantis kompiuterių tinklas, susietas kabeliais, maršruto nustatymo programomis ir kita technine bei programine įranga. Pasaulinį voratinklį sudaro dokumentai, kurie persiunčiami interneto technine įranga. Voratinklį sudaro tinklalapiai ir svetainės. Tinklapis – tai tam tikru būdu suformuotas dokumentas, kuriame gali būti tekstas, piešinėliai, hipernuorodos, garsai, animacija ir vaizdai. Tinklo svetainė – tai tinklalapių rinkinys. Norint pasinaudoti tinklapio svetaine mums prireikia Internet Explorer; nes jei norite peržiūrėt tinklapius, jums prireikia tokios naršyklės, kaip Internet Explorer.

Internet Explorer programoje panaudota naujausia „Microsoft“ technika, leidžianti surasti, peržiūrėti ir tvarkyti informaciją internete. Internete saugomi milijonai tinklapių, o jų naršyklė – tai raktas, leidžiantis surasti ir pamatyti pageidaujamą informaciją. Internetas gali tiksliai pasakyti, ką jums reikia žinoti. Jis netgi gali pasakyti, kokios jums informacijos reikia, nors jūs apie tai net nepagalvojote. Tačiau jis gali iššvaistyti visą jūsų brangų laiką, jei nežinosite, kaip tvarkyti duomenis arba jei dirbsite su pasenusia naršykle. Dirbdami su Internet Explorer galite neabejoti, jog iš internete praleisto laiko gaunate daugiausiai naudos.

Prisijungti prie interneto galite per telefono liniją, modemą ir interneto paslaugų teikėją (ISP) arba per vietinį tinklą (local area network (LAN)), pavyzdžiui, kompanijos kompiuterių tinklą.

Vienas iš didžiausių interneto privalumų yra tas, kad jis gali nuolat atnaujinti informaciją. Todėl gali būti, jog jūsų kompiuterio ekrane esančio puslapio turinys skiriasi nuo puslapio paveikslėlyje (2 pav.).

2. Pav. Puslapio juostos.

8 Naršymo pradžia

Naršymas – tai norimos informacijos paieška žiniatinklyje, t.y. susiradimas tų tinklalapių, kuriuose galima aptikti dominančios informacijos. Pradėsime nuo paprastesnio atvejo: kai žinome tinklalapio, kuriame yra reikiamos informacijos, adresą. Darbas su naršykle pradedamas kaip ir su bet kokia kita programa: dukart spragtelėjus į jos piktogramą arba iš Start meniu susiradus programos pavadinimą. Atsiveria langas, kuriame paprastai rodomas vartotojo nustatytas pradinis tinklalapis (2 pav.).

9 Naršymas tinklo svetainėje

Kai prisijungiate prie interneto ir atidarote Internet Explorer, esate visiškai

pasiruošę naršyti ir ieškoti informacijos. Patekti į tinklalapius galite dviem būdais: įrašę adresą adreso juostoje arba spragtelėję hipernuorodos (hiperlinks) (dar vadinamas nuorodomis (links)) ir keliauti iš vieno tinklapio į kitą. Hipernuorodos – tai tinklapio elementai, sujungiantys interneto dokumentus. Jos gali būti pateiktos kaip tekstas (paprastai kitos spalvos arba pabrauktos) arba kaip grafiniai elementai, pavyzdžiui, mygtukai. Spragtelėkite hipernuorodą į tinklapį ir beveik iškart jame atsidursite.

10 Aukščiausio lygio duomenų pavadinimai

Daugelis organizacijų turi tinklo svetaines. Kad voratinklio adresą būtų lengviau suprasti, juose yra identifikatorius (arba aukščiausio lygio tinklo duomenis) (lentelė 2), nurodantis organizacijos, kurios pavadinimą pristato , tipą. Pateiksime septynis dažniausiai pasitaikančius aukščiausio lygio duomenų plėtinius.

Plėtinys Organizacija

.com Komercinė organizacija Jungtinės Amerikos Valstijose

.edu Mokymo įstaiga

.gov Valstybinė agentūra arba padalinys

.int Tarptautinė organizacija

.mil JAV kariuomenės tinklo svetainė

.net Tinklo paslaugos (interneto paslaugų tiekėjas (Internet service provider – ISP)

.org Kitos organizacijos

2. Lentelė. Duomenų pavadinimai.

Be šių aukščiausio lygio domenų pavadinimų voratinklio svetainės adrese taip pat gali būti įrašytas šalies kodas. Pavyzdžiui, .jp – Japonija, o .il – Izraelio svetainių kodai. Šalių kodų sąrašą rasite adresu www.ics.uci.edu/pub/websoft/wwwstat/country-codes.txt.

Protokolas Reikšmė

file:/ Nurodo kelią į failą, saugomą vietiniame standžiajame tinkle. Internet Explorer programoje, užuot rašę šį protokolą, galite tiesiog įrašyti kompiuterio kaupiklio raidę, pavyzdžiui, C:/.

ftp:/ Apibūdina failų perdavimo protokolą (file transfer protocol). Šis protokolas naudojamas siunčiant ir ieškant visų dokumentų, neparodant jų naršyklėje.

gopher:/ Paskirsto dokumentus naudodamasis meniu sistema. Tačiau jį išstūmė tinklo paieškos sistemos.

http:/ Nurodo hiperteksto perdavimo protokolą (Hipertext Transfer Protcol). Jis naudojamas norint pasiekti interneto ar kitų tinklų tinklalapius.

https:/ Nurodo saugų hiperteksto perdavimo protokolą (HTP,Secure). Jis naudojamas norint pasiekti interneto ar kitų tinklų tinklalapius saugesniu negu HTTP protokolas siuntimo būdu.

telnet:/ Leidžia prisijungti ir dirbti su toli esančio kompiuterio programomis, tarsi programos ir failai kitame kompiuteryje būtų saugomi jūsų kompiuteryje.

wais:/ Nurodo tolimojo ryšio informacinio serverio protokolą (Wide Area Information Server). WAIS – tai išplatintos informacijos ieškojimo sistema, panaši į Gopher ir voratinklį.

3. Lentelė. Dažniausiai pasitaikantys internetiniai protokolai.

Internet Explorer siūlo daug naudingų galimybių, kurios pradeda veikti, kai adreso juostoje įrašote URL. Kai surandate tinklapį, Internet Explorer už jus parašo protokolą, dėl to dažnai galite atspėti ieškomos kompanijos adresą.

Kai įrašote URL adreso juostoje arba spragtelite hipernuorodą, paleidžiate visą procesų seką. Pirmiausiai Internet Explorer nurodote, kokį dokumentą norite peržiūrėti. Tuomet Internet Explorer susisiekia su kompiuteriu, kuriame laikomas tas dokumentas. Kai tas kompiuteris randamas, Internet Explorer siunčia dokumentą į jūsų kompiuterį. Kitaip tariant, Interner Explorer nukopijuoją dokumentą į jūsų kompiuterį.

Kitas būdas pamatyti tinklapį vadinamas tinklapio atnaujinimu (refreshing). Tinklapio atnaujinimas reiškia, kad Internet Explorer programai liepiate iš naujo siųsti ekrane matomą vaizdą.

Home mygtukas, matome MSN antraštinį tinklapį, kurį sukūrė jūsų kompiuterio gamintojai arba interneto paslaugų tiekėjai. Terminas antraštinis tinklalapis yra kiek klaidinantis, kadangi jis atitinka interneto antraštini tinklalapį, kuris visuomet parodomas, kai pradedate dirbti su Internet Explorer. Home mygtukas mums padeda sugrįžti į antraštinį puslapį.

11 Tinklalapio informacijos spausdinimas

Internet Explorer leidžia atspausdinti tinklalapius daugybe būdų. Galite atspausdinti tinklalapius, pažymėtus elementus ir rėmelius. Taip pat kartu su ekrane matomu tinklalapiu galite atspausdinti ir su juo susietus dokumentus arba galite atspausdinti nuorodų lentelę.

Jei norite atspausdinti visą tinklalapį, galite pasitelkti File meniu, o tuomet spragtelėti Print ir iškviesti spausdinimo (Print) dialogo langą.

Internet Explorer leidžia ne tik atspausdinti ekrane matomą vaizdą, bet ir tinklalapius, kurių nuorodos yra tame tinklalapyje.

12 Informacijos ieškojimas voratinklyje

Internete yra tiek daug dokumentų, jog paprastai, kai ieškosite reikalingos informacijos, jums prireiks pagalbos. Internet Explorer palengvina informacijos paiešką voratinklyje. Informacijos voratinklyje galite ieškoti per Internet Explorer adreso juostą arba spragtelėję mygtukų juostoje esantį Search (paieška) mygtuką, kuris pakvies paieškos pagalbininką (Search Assistant), pavaizduotą tolesniame paveikslėlyje (3 pav.).

Paieškos pagalbininkas – tai priemonė, padėsianti jums surasti informaciją internete. Jis suteikia galimybę surasti nurodytą, konkretų žodį ar žodį pagal kategoriją. Tereikia nuspausti Search mygtuką ir peržiūrėti pateiktąją nuorodą. Paieškos pagalbininkas leidžia naudoti paieškos sistemą. Paieškos sistema – tai voratinklio priemonė, skirta informacijos paieškai internete pagal nurodytus žodžius (kartais vadinamus reikšminiais žodžiais) arba ieškoti temų, suskirstytas pagal grupes. Kitas paieškos sistemas galite pamatyti spragtelėję rodyklę, esančią paieškos pagalbininko langelyje, dešinėje pusėje, šalia Next mygtuko.

Ieškoti tinklo svetainių galite ir per adreso juostą. Internet Explorer programoje yra viena pagrindinė adreso juostos paieškos galimybė – automatinė paieška. Automatinė paieška leidžia ieškoti tinklalapių pagal žodį ar išsireiškimą. Adreso juostoje įrašę go, find arba ?, po to paspauskite tarpo klavišą ir parašykite žodį ar išsireiškimą, o tuomet paspauskite Enter. Ekrane pasirodys automatinės paieškos tinklalapis su hipernuorodų į tinklo svetaines sąrašu. Ties kiekviena svetaine pamatysite trumpą aprašymą. Pavyzdžiui, galite įrašyti go fish, kad surastumėte su žuvimis susijusią informaciją. Automatinės paieškos tinklalapyje bus pateiktas hipernuorodų, susijusių su žuvimis, sąrašas. Perskaitę tinklo svetainių aprašymus, tiesiog spragtelėkite jus sudominusia nuorodą. Pasirinkta tinklo svetainė pasirodys Internet Explorer lange.

3. Pav. Paieškos pagalbininkas.

13 Išvados

Visiškai nesuklysime, jei pavadinsime internetą didžiausia informacijos saugykla. Juk jį sudaro milijonai sujungtų kompiuterių, kuriuose laikoma daugybė tekstų, dokumentų, elektroninių knygų, piešinių, muzikos įrašų, filmuotos medžiagos… Ir visu tuo gana lengvai gali pasinaudoti kiekvienas vartotojas, kurio kompiuteris prijungtas prie šio tinklo. Yra keletas paieškos sistemų (pavyzdžiui: Yahoo, HotBot ir Alta Vista), su kuriomis galėsite ieškoti dokumentų internete. Ilgainiui galbūt suvoksite, jog jums patinka kažkuri viena paieškos sistema, Internet Explorer suteikia galimybę pasirinkti paieškos sistemą.

14 Literatūra:

1. www.5ci.lt;

2. Valentina Dagienė „Informatika“;

3. Valentina Dagienė ir Aidas Žandaris „Informatika. Informacijos technologija“;

4. www.google.lt;

5. „Žingsnis po žingsnio Internet Explorer“;

6. www.wikipedia.com;

7. Aušra Vaškevičienė „Paieška internete“.

8. www.msn.com

9. www.on.lt

10. www.yahoo.com