Informacijos paieška programa internet explorer
5 (100%) 1 vote

Informacijos paieška programa internet explorer

Turinys:

Įvadas 3

1 Informacijos paieška 3

2 Paieškos įrankiai 5

3 Paieškos sistemos 6

4 Naudingi adresai 7

5 Internet Explorer 8

6 Istorija 9

7 Voratinklis 9

8 Naršymo pradžia 10

9 Naršymas tinklo svetainėje 11

10 Aukščiausio lygio duomenų pavadinimai 11

11 Tinklalapio informacijos spausdinimas 13

12 Informacijos ieškojimas voratinklyje 13

13 Išvados 14

14 Literatūra: 15

Įvadas

Informacijos paieška labai svarbi intelektinė veikla. Norėdami rasti reikiamą informaciją, turime gerai apgalvoti veiksmų planą, sudaryti paieškos strategiją, numatyti svarbiausius etapus. Jei žinome kūrinio autorių, paieška nesunki. Jei nežinome, reikia sudaryti ieškomos temos reikšminių žodžių rinkinį, pagal kurį būtų atliekama paieška. Leidinio paieškai padeda universalioji dešimtainė klasifikacija (UDK). Paieška knygoje palengvėja, jei joje yra dalykinė rodyklė.

Internetas yra tokia sistema, kuri nėra tvarkoma ir valdoma centralizuotai. Tai ir privalumas, ir trūkumas. Žiniatinklis primena milžinišką biblioteką, kurioje knygos sudėliotos bet kaip, kiekvienas kiša naują knygą kur tik panorėjęs. Atrodo, neįmanoma ką nors rasti tokiame sąvartyne. Sunku, bet galima.

Internete informacijos kiekvieną dieną tik daugėja. Kaip nepasiklysti tarp tokio didžiulio jos srauto? Kaip daug negaištant laiko susirasti reikiamą medžiagą? Reikia kurti ne tik priemones, skirtas informuoti visuomenei internete, bet ir priemones, padedančias informaciją greičiau ir paprasčiau rasti. Informacijai ieškoti galima pasitelkti programą Internet Explorer.

1 Informacijos paieška

Informacijos paieška – tai visuma priemonių ir būdų, padedančių rasti reikiamą informaciją.

Informacijos paieška būna sėkminga, kai tenkinamos dvi sąlygos:

a) Informacija užrašyta;

b) Ieškoma sutvarkytose informacijos saugyklose.

Toliau labai svarbu apgalvoti žodžius, kurie išreiškia mūsų ieškomos informacijos esmę. Reikšminiai žodžiai – tai žodžiai, kurie išreiškia svarbiausius nagrinėjamos temos požymius. Reikšminiai žodžiai reikalingi ieškant informacijos saugyklose. Ir eidami į biblioteką, ir naudodamiesi kompiuterinėmis paieškos sistemomis, turime bent apytiksliai žinoti, kokios informacijos norime, kaip ją galime trumpai apibūdinti. Reikšminiai žodžiai paieškoje užima svarbiausią vietą.

Kiekvienai informacijos paieškai tinka trys pagrindiniai būdai:

1) Tiesiogiai klausinėti asmenis, kurie mūsų manymu, turi tokios informacijos (pavyzdžiui, studentas dažniausiai klausia savo dėstytoją);

2) Jei žinomas šaltinis (bent kūrinio autorius), tai paieška nebus sudėtinga: užteks peržiūrėti saugyklų abėcėlinius katalogus;

3) Jei žinoma tik tema, tada teks ieškoti pagal reikšminius žodžius.

Sunkiausia rasti informacijos trečiuoju būdu. O juo tenka naudotis dažniausiai, bent jau pradžioje, kol labai mažai žinome ieškoma tema. Kai jau esame radę keletą šaltinių, tuomet paieška palengvėja: atsiranda naujų žodžių , šaltiniuose aptinkama nuorodų į kitus dokumentus.

Informacijos paieškos etapai. Paiešką galima suskirstyti į keletą bendriausių etapų, kurių kiekvienas reikalauja tam tikro pasirengimo. Pereidamas prie naujo etapo, vartotojas turi daryti sprendimus, nuo kurių priklauso tolesnių etapų sėkmė. Štai šie etapai:

• Informacijos poreikio ir paieškos objekto nustatymas.

• Informacijos saugyklos (bibliotekos, archyvo, kompiuterinės duomenų bazės) pasirinkimas.

• Paieškos suplanavimas; kokia tvarka bus ieškoma.

• Reikšminių žodžių, terminų parinkimas, apsvarstymas.

• Gautų pirminių paieškos rezultatų įvertinimas.

• Jei reikia, papildomos paieškos formulavimas.

• Galutinių paieškos rezultatų įvertinimas ir apibendrinimas.

Paieška glaudžiai susijusi su tuo, kaip informacija saugoma, kokiomis priemonėmis ir metodais ji tvarkoma saugyklose. Gali būti dvejopa paieška:

1. atliekama rankomis (tradicinė);

2. atliekama kompiuteriu (kompiuterizuota).

Jei ieškomieji šaltiniai yra kompiuterinėse laikmenose (saugomi kompiuteriniu pavidalu), pavyzdžiui, enciklopedijos kompaktiniuose diskuose, kompiuterinės duomenų bazės, tai ir paieška vykdoma kompiuteriniu būdu.

Tradicinių šaltinių gali būti ieškoma tiek tradiciniu būdu, tiek naudojant kompiuterius. Pavyzdžiui, bibliotekoje esančių leidinių katalogai gali būti ir kompiuteryje.

Visą laikmenose esančią informaciją galima apibūdinti naudojantis sutartiniais žymenimis, pavyzdžiui, pagal kurią nors klasifikacijos sistemą. Populiariausia tokia sistema – universalioji dešimtainė klasifikacija, sutrumpintai UDK. Ji reiškiama dešimtainiais skaičiais ir nurodoma visose knygose. Šią sistemą 1976 m. sudarė bibliotekininkas M. Diujis.

Klasifikacija turi 10 klasių su vienaženkliais indeksais. Čia yra pagrindinės, specifinės visų mokslo, technikos, meno ir kitų sričių sąvokos. Klasės skirstomos į skyrius, poskyrius, skirsnius.

UDK klasės yra:

0. Bendrasis skyrius.

1. Filosofija. Psichologija.

2. Religija. Teologija.

3. Visuomenės mokslai.

4. Laisva.

5. Matematika. Gamtos mokslai.

6. Taikomieji mokslai. Medicina. Technika.

7. Menas. Fotografija. Žaidimai. Sportas.

8. Kalbotyra. Filologija. Grožinė literatūra. Literatūros mokslai.

9. Geografija. Biografijos. Istorija.

Daugelyje mokomųjų knygų (vadovėlių,
mokslo populiarinimo) gale pateikiamas pagrindinių, esminių žodžių sąrašas. Tai – dalykinė rodyklė. Dalykinė rodyklė – tai esminių dalykų pavadinimai, išdėstyti abėcėlės tvarka, prie kiekvieno žodžio nurodant, kuriuose puslapiuose jis minimas.

Norėdami rasti knygoje dominančią informaciją, nebūtinai turime skaityti ją nuo pirmo puslapio, kol rasime reikalingą medžiagą. Pakanka pamatyti, nustatyti ieškomai informacijai tinkamus reikšminius žodžius ir pasinaudoti dalykine rodykle: rasti atitinkamą žodį. Greta jo bus nurodyti skaičiai, kurie reiškia knygos puslapius arba jos skyrius. Kartais puslapių nurodoma daug, tuomet svarbesnieji kaip nors išskiriami, pavyzdžiui, ryškesniu šriftu.

2 Paieškos įrankiai

Problema, kaip rasti informacijos internete, atsirado beveik kartu su pačiu internetu, nes nėra (ir negali būti) vienos svetainės, kurioje atsispindėtų visa internete esanti informacija. Šiandien yra gausybė interneto svetainių, kurios skirtos informacijos paieškai. Tokios svetainės vadinamos paieškos įrankiais.

Interneto paieškos įrankius, atsižvelgiant į pasauliniuose kompiuterių tinkluose esančios informacijos rinkimo, komplektavimo bei pateikimo vartotojui principus, sąlyginai galima grupuoti į:

o Interneto adresų katalogus (angl. „WWW Directory“);

o Paieškos sistemas (angl. „Search Engines“);

o Elektronines bibliotekas (angl. „Electronic Library“ arba „Virtual Library“);

o Naujienų pokalbių grupes (angl. „Usenet Newsgroups“).

Interneto adresų katalogai – tai svetainės, kurių tikslas – rinktis, grupuoti pagal temas ir pateikti vartotojui pasauliniuose kompiuterių tinkluose esančią informaciją. Juose didžiausias dėmesys skiriamas informacijos grupavimui pagal temas.

Paieškos sistemos – tai svetainės, kurios indeksuoja pasauliniuose kompiuterių tinkluose esančią informaciją, kuria rastų dokumentų duomenų banką bei atlieka paiešką jame. Daugelis paieškos sistemų informacijai rinkti ir indeksuoti naudoja programas, vadinamas „voriuku“ (angl. „spider“). Šios programos „apžiūri“ interneto svetainėse esančius dokumentus ir grįžta į centrinį paieškos sistemos kompiuterį, kuriame saugoma jų surinkta ir indeksuota informacija (lentelė 1).

Elektroninės bibliotekos – tai svetainės, kurių tikslas – kurti patikimos ir įvertintos informacijos archyvus. Pagrindinis faktorius, skiriantis elektronines bibliotekas nuo paieškos sistemų bei interneto adresų katalogų yra tas, kad jose kaupiama tik patikrinta ir specialistų įvertinta informacija. Elektroninės bibliotekos dažnai renka interneto dokumentus tik viena tema, pavyzdžiui, mokslo, filosofijos, istorijos ir kt.

Naujienų pokalbių grupių paieškos svetainės skiriasi nuo aukščiau išvardytų tik tuo, kad jose galime ieškoti specifinės informacijos: į įvairias grupes susibūrusių interneto vartotojų, kurie elektroninio pašto pagalba keičiasi informacija, atsiųstų žinučių ar rašinių.

Kaip iš gausybės paieškos įrankių pasirinkti tinkamą? Vienareikšmio atsakymo nėra. Įvairiuose paieškos įrankiuose galime rasti ir tos pačios, ir skirtingos informacijos, nes skiriasi informacijos rinkimo, indeksavimo ir pateikimo vartotojui principai. Norint pasirinkti optimaliausią paieškos variantą, reikia žinoti galimus informacijos paieškos būdus ir mokėti juos derinti, susipažinti su paieškos sistemų bei interneto adresų katalogų ypatybėmis, mokėti teisingai suformuluoti savo klausimą bei rinktis reikiamą atsakymą.

Štai keletas patarimų, kad paieška internete būtų efektyvesnė. Šie patarimai labai paprasti ir juos reikėtų prisiminti pasitelkus visas paieškos sistemas:

o Užrašykite žodžius, kurie turi būti rastuose dokumentuose;

o Šioje žodžių sekoje kabutėmis pažymėkime frazes;

o Tikrinius daiktavardžius ir pavadinimus pradėkime rašyti didžiąja raide;

o Prieš būtinus žodžius ar frazes dėkime „+“ ženklą;

o Prieš nereikalingus žodžius ar frazes dėkime „-“ ženklą;

o Trumpinkite žodžius „*“, jei norime, kad pasirodytų visi galimi žodžio variantai.

3 Paieškos sistemos

Paieškos sistemų yra daug, jos skiriasi savo sudėtingumu, paieškos sparta ir pan. Kartais paieškos sistemos skirstomos į grupes. Dažniausiai išskiriamos paieškos tarnybos (dar vadinamos serveriais; anglų k. spiders, crawlers), katalogai ir metapaieškos.

Paieškos tarnybos – tai kompiuterių programos, kurios kaupia savo duomenų bazėse trumpas anotacijas bei informaciją, labai panašią į knygose pateikiamas dalykines rodykles. Vartotojui suteikiama galimybė ieškoti pagal įvairiomis loginėmis operacijomis sujungtus žodžius ar žodžių junginius. Taip veikia Lycos, AltaVista, Excite, Go, HotBot ir kitos paieškos sistemos (lentelė 1).

Katalogai kryptingesni – jie siūlo ieškoti informacijos pagal žinių kategorijas, žingsnis po žingsnio siaurinant ratą. Katalogų pavyzdžiai yra Yahoo, LookSmart, Open Directory. Lietuvoje galima paminėti V. Palubinsko tvarkomą katalogą „Lietuva internete“ (www.on.lt).

Paiešką palengvina metapaieškos sistemos, pagrįstos keliomis paieškos sistemomis, kurios perduoda joms ieškomą žodį ar frazę, o po to gautus rezultatus surūšiuoja, atrenka, parodo. Metapaieškos sistemų pavyzdžiai: All-in-Ohe, Savvy-Search, MetaCrawler.

Informacijos apie
(elektroninio pašto adresų, telefono numerių ir pan.) geriausia ieškoti Baltuosiuose puslapiuose (White Pages). Šios rūšies paieškos sistemos peržiūri įvairius viešuosius informacijos šaltinius (pavyzdžiui, universitetų, valstybinių institucijų, labdaros organizacijų svetaines, kai kuriuos verslo šaltinius bei telefonų knygas) ir sudaro jų rodykles.

Alta Vista www, naujienos, MP3, garso ir vaizdo įrašų archyvai.

Excite www, naujienos elektroninio pašto adresai, garso ir vaizdo įrašų archyvai.

Google www, interneto adresų katalogas.

Lycos www, garso, vaizdo, multiterpės įrašų archyvai.

Nothern Light www, spauda, verslo informacijos šaltiniai, biržos naujienos, JAV ir Kanados tinklapiai.

Search.lt www, katalogas, spauda, naujienos.

1. Lentelė. Paieškos sistemų informacijos šaltiniai.

4 Naudingi adresai

www.search.lt – Universali paieškos sistema po lietuviškąjį internetą.

domain.search.lt – Domenų paieška ir registravimas.

media.search.lt – Multimedijos archyvas.

1. Pav. Lietuviška paieškos sistema.

5 Internet Explorer

Internet Explorer (IE ar MSIE) yra Microsoft kompanijos sukurta naršyklė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1631 žodžiai iš 3253 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.