UTENOS KOLEGIJOS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
VERSLO VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMA
KOMPIUTERIJOS PAŽANGA IR KOMPIUTERIJOS KALBA
KALBOS KULTŪROS REFERATAS
UTENA 2003
Turinys
Įvadas 4
Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba 5
Raštvedyba 5
Komunikavimas 5
Informacijos skleidimas ir paieška 6
Mokomosios programos 7
Terminologijos problemos 7
Dorojamos informacijos paieška 7
Išvados 9
Naudota literatūra 10
Įvadas
XX amžiaus pabaiga pažymėta „informacinės visuomenės“ kūrimo nerimu. Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminarus kartojami šie žodžiai. Informacinės visuomenės esminis požymis: jos svarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios. Šiuolaikinė informacinė technologija gali apdoroti, atgaminti ir perduoti bet kurios rūšies informaciją nepaisant atstumo, laiko bei jos apimties. Bendravimas pasitelkus technines priemones patraukia vis daugiau įvairių sričių tyrinėtojų. Taip yra todėl, kad jis žymi naują kultūros, komunikacijos ir kalbos raidos etapą.
Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba
XX amžiaus antrojoje pusėje Europos šalys patiria radikalių politikos, ekonomikos, socialinio gyvenimo pokyčių. Tie pokyčiai vyksta vis greičiau, šalys nebegali prisitaikyti skyrium kaip ankščiau. Pramonė, norėdama išlaikyti aukštą lygį, greitai reagavo į pokyčius: keitėsi vadovavimas, produkcijos gamyboje ir paskirstyme diegiamos modernios technologijos, vartotojų poreikių tenkinimas tapo itin svarbiu dalyku. Tačiau švietimas kinta per lėtai.
Europos pramoninkai, aukšto lygio ekspertai, dalyvaudami apskritojo stalo diskusijoje, numatė svarbiausias ateities švietimo gaires. Vienas iš pagrindinių piliečio sugebėjimų yra:
„Geras gimtosios kalbos mokėjimas, rašybos, sintaksės pagrindai;“. Šis reikalavimas skirtas geram gimtosios kalbos mokėjimui. Neįmanoma komunikuoti be sugebėjimo logiškai dėstyti mintis, be rišlaus ir vaizdingo mąstymo gimtąja kalba. Prof. Laimutis Telksnys pabrėžė, kad „ tik informacijos visuomenės nariai, mokantys naudotis informacijos technologijų teikiamomis galimybėmis, galės atlikti pagrįstus sprendimus, našiai dirbti […], skleisti žinias, puoselėti lietuvių kalbą, kultūros vertybes ir kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje“.
Gimtoji kalba tampa vis svarbesniu informacinės visuomenės komponentu. Būtina gerai mokėti gimtąją kalbą. Tačiau čia susiduriama ir su kita klausimo puse.
Informacinė technologija atlieka vis didesnį vaidmenį visuomenėje. Ji daro visa apimantį poveikį ne tik informatikams profesionalams (specialistams), bet ir visiems piliečiams.
Europa yra daugiakalbė, todėl komunikavimas būtinas. Kasdien gauname srautus informacijos įvairiomis kalbomis. Šiuo metu vyrauja didžiųjų, technologiškai pirmaujančių valstybių kalbos. Mažos šalys turi sukurti priemones, kaip efektyviau perteikti informaciją gimtąja kalba. Iškyla itin opūs kalbos, kaip vertybės, suvokimo, kalbos visumos įsisąmoninimo, terminologijos klausimai.
Ilgą laiką kalba nebuvo suvokiama kaip reikšminga pažinimo priemonė. Požiūris pasikeičia XX amžiuje. Kuriasi įvairių mokslų kalbos. Mokslo raida sąlygoja terminologijos tyrinėjimo, frazių ir terminų tikslinimo svarbą. Terminologijos vaidmuo moksle yra gana svarus. Terminija gali stabdyti arba skatinti paties mokslo pažangą. Teorijų kaitos procese, atsiradus naujoms realijoms, tenka tikslinti terminus, nes nuo jų sampratos priklauso mokslinės medžiagos interpretavimas.
Kiekviena valstybė rūpinasi savo mokslo kalbos kūrimu, nes tai susiję su intelektiniu potencialu. Tačiau mokslo kalbą vartoja tik nedidelė visuomenės dalis. Kas kita – komunikavimo priemonės.
Vadinasi, informacinės technologijos kalba turi būti prieinama ir suvokiama kiekvienam piliečiui, ji negali griauti gimtosios kalbos esminių dėsnių, o turi lanksčiai prie jų prisitaikyti. Norėdami išlaikyti tautos kalbą, turime sutelkti pastangas jos prisitaikymui prie naujų sąlygų. Informatikos kalba reikalinga visai visuomenei.
Vartojant kompiuterius bei informacinės technologijos priemones, susiduriama su šaliai gyvybiškai aktualia problema: kalbos (programinės įrangos) lituanizavimu. Daugelis Europos valstybių sėkmingai sprendžia šią problemą. Lietuviams pritrūksta tai lėšų, tai nuostatų, tai organizavimo, tai darbo išbaigtumo…
Galima būtų skirti keturias šiuo metu itin aktualias informacinės veiklos bei darbo kompiuteriu sritis, kurių programinės įrangos lituanizavimas yra neabejotinai svarbus:
• Raštvedyba
• Komunikavimas
• Informacijos skleidimas ir paieška
• Mokomosios programos
Tai išsamių tyrimų, gilaus apmąstymo, visapusiškai parengtų projektų reikalaujančios sritys.
Trumpai aptarsiu kiekvienos šių sričių pagrindines problemas.
Raštvedyba
Tai viena populiariausių panaudojimo krypčių. Niekam nekyla abejonių, kad raštus patogiausia rengti kompiuteriu. Mokykloje mokiniai gana greit išmokomi naudotis teksto tvarkymo sistemomis. Tačiau ar turime bent vieną lietuvišką tekstų rengimo sistemą? Tiek švedai, tiek norvegai, tiek lenkai
turi išsivertę populiarių programinių priemonių tekstams rengti, netgi patys yra sukūrę patogių, specialiai mokumui pritaikytų teksto tvarkymo sistemų.
Teksto tvarkymo sistemos išvertimas į lietuvių kalbą – tai ne tik angliškų atitikmenų, terminų sukūrimas. Visų pirma tai didžiulis darbas parengiant dokumento tvarkymo sampratos koncepciją. Antra, tai tam tikros raštų kalbos mokymo sistemos sukūrimas. Trečia, įvairių dalykų integravimas, ypač vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose, kuriose integracija būtina, tačiau nelengvai įgyvendinama.
Galime pasidžiaugti, kad jau turime neblogų teksto tvarkymo sistemų mokomųjų knygų. Nors jose programinė įranga ir pateikiama anglų kalba.
KomunikavimasKompiuteris – puiki komunikacinė priemonė. Paprasčiausias ir pigiausias komunikacijos būdas – elektroninis paštas, jį puikiai galima panaudoti mokymui. Jau prieš keletą metų Atviros Lietuvos fondo „Naujųjų technologijų“ programa suteikė galimybę visoms kompiuterius turinčioms Lietuvos mokykloms nemokamai naudotis elektroniniu paštu. Daugelis mokyklų greit pajuto šios priemonės patogumą, užmezgė ryšius su įvairiomis šalimis, įtraukė mokinius į aktyvią bendravimo veiklą. Paulas Levinsonas išskyrė tris komunikacijos raidos pakopas. Pirmąjį, kai žmogus bendrauja tiek, kiek jam leidžia fizinės išgalės, Levinsonas vadina bendravimu „kiek mato akis, kiek girdi ausis, kiek siekia atmintis“. Antroji pakopa, siejama su rašto sukūrimu, yra fizinių žmogaus galių peržengimo laikotarpis. Tačiau šiuo metu žmogaus kalba praranda tai, kas iš esmės labai būdinga žmogui – emocingumą. Trečiąją pakopą Levinsonas sieja su moderbiųjų technologijų panaudojimu ir vadina jį teksto humanizmu. Jis teigia, kad pasitelkdamas technines priemones žmogus gali bendrauti nevaržomas jokių ribų, ir be to. Ji kalba vėl yra emocinga.