Reklama
5 (100%) 1 vote

Reklama

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………3

1. Reklamos tikslai……………………………………………………………………………….5

2. Reklamos procesas, jo ypatumai……………………………………………………….5

2.1 Reklamos davėjas………………………………………………………………………..6

2.2 Reklamos agentūra………………………………………………………………………6

2.3 Reklamos platinimo priemonės…………………………………………………….8

2.4 Vartotojas……………………………………………………………………………………8

2.5 Reklamos proceso sudėtinės dalys…………………………………………………9

3. Pasauliniai reklamos agentūrų tipai………………………………………………….10

4. Reklamos savireguliacija………………………………………………………………….12

5. Reklama internete……………………………………………………………………………13

6. Reklamos agentūtų apmokėjimo būdai……………………………………………..14

7. Lietuvos reklamos agentūros, ju misijos……………………………………………16

Išvados……………………………………………………………………………………………………….20

Literatūra…………………………………………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Žodis “reklama”- kilęs iš lotynų kalbos žodžio “reclamare” – šaukti, šūkauti. Skaičiuojama, jog reklamai apytiksliai 25000 metai. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje, Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų, simbolių. Tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių pirklys turėjo savo prekybinį ženklą. Plintant gandams apie prekės kokybę, pirkėjai imdavo ieškoti produkcijos žinomu ir gerai rekomenduotu logotipu . Jau senovės Egipte archeologai aptiko reklamos liekanų – akmenyse, uolose iškaltų skelbimų. Taigi reklama turi seną istoriją. Jos formos, metodai, poveikio priemonės amžių bėgyje vystėsi, tobulėjo. Keitėsi ir žmonių požiūris į ją [8.

Atlikus šiuolaikinės literatūros reklamos tematika analizę, galima pastebėti, kad daugelis autorių pateikia įvairius reklamos apibūdinimus. F.Kotler apibūdina reklamą taip: “tai užsakovo apmokamas jo prekių, paslaugų ar idėjų ne asmeniškas propagavimas, kuriuo siekiama paveikti tam tikrą auditoriją ir tuo būdu pasiekti užsakovo tikslus” [5 p.700]. Kitas autorius, E.Jerome, reklamą įvardina, kaip “tarpasmeninės komunikacijos formą, kuri platinama per įvairias informacijos priemones su tiksliai nurodytu finansavimo šaltiniu” [10p.435].

Reklamą dar galima apibūdinti taip [2, p.50; 22, p.520; 25, p.200]:

Reklama– tai kryptinga informacija apie prekių vartojamąsias savybes ir paslaugų rūšis.

Reklama – tai masinės informacijos priemonių pagalba kontroliuojamas auditorijos poveikis.

Tai tam tikrų žmonių grupių informavimo būdai.

Vaizduojamojo meno rūšis.

Pagrindinė reklamos esmė, L.Persy nuomone – “tai specialiai paruošta, apdorota ir perduodama tam tikrai auditorijai (tiksliniai žmonių grupei) informacija”. Jos tikslas yra paraginti žmones atlikti kokį nors konkretų veiksmą: nusipirkti prekę, pasinaudoti paslauga, aplankyti parodą, pažiūrėti spektaklį, perskaityti knygą ir pan. [9 p.18].

W.G. Leader ir N.Kyritsis pateikia reklamos apibrėžimą: “reklama – tai menas paruošti teisingą pranešimą ir pateikti jį teisingai tikslinei auditorijai” [3 p.54].

Rinkos sąlygomis sunkiausiai yra ne pagaminti prekę, o ją parduoti. Reklama ir skirta didinti prekių ir paslaugų realizavimą. Ji ne visada “pririša” prekę prie pirkėjo. Kartais ji paprasčiausiai priverčia prisiminti paskutinę konkrečią įmonę, jos prekę ar paslaugą vartotojo pasirinkimo metu. Pirmiausia, vartotojas nusprendžia iš ko rinktis, o po to, kuriai įmonei suteikti pirmenybę.

Vykusi reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai įmonei, ir tų prekių pirkėjams ar vartotojams.

P. Moris mano, kad “reklama tiesiog praneša apie prekių būvimą, kreipia į jas būsimų vartotojų dėmesį”. Ji gali ne tik pranešti apie prekes ir paslaugas, bet ir spręsti vartotojų problemas nauju, jiems patiems nežinomu būdu. Įmonei svarbiausia, kad reklama ne tik iš panašių prekių galėtų išskirti ir pristatyti vartotojui jos prekes, bet drauge – ir pačią įmonę [6 p.145].

Be to, nesibaigiančių diskusijų objektu yra klausimas apie reklamos galimybes. Kritiškai nusiteikę reklamos atžvilgiu autoriai, pvz., amerikiečių sociologas V. Pakard tvirtina, kad „reklama kasdieniame gyvenime mus paveikia ir mumis manipuliuoja kur kas labiau, negu mes suvokiame ar įtariame”. Reklamos šalininkai, tokie, kaip A.J.Jewler laikosi tokio požiūrio. Jis nurodo tokias aplinkybes, kad “žmogus pastebi tik nedidelę dalį iš tūkstančio jam adresuotų reklamos pranešimų”. Pabrėžiamas ir tas faktas, kad “reklama – tai tik vienas iš daugelio veiksnių, įtakojančių žmogaus elgesį ir turbūt tikrai
mažiau veiksmingas negu asmeniniai pastebėjimai ir draugų patarimai” [4 p.145]. Vartotojams gerai žinoma, kad bet kokiai reklamai svarbiausia yra siekti savo tikslų.

Apibendrinant įvairius autorius galima įžvelgti keletą dominuojančių dalykų, kurie charakterizuotų reklamą – tai kryptinga, meniška ir apmokama informacijos pateikimo priemonė, stengiantis įtakoti vartotojų veiksmus vienos ar kitos prekės ar paslaugos atžvilgiu.

1. REKLAMOS TIKSLAI

Šiandien reklama labai sparčiai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Aktyvios rinkos sąlygomis, esant didelei prekių ir paslaugų įvairovei, reklama tampa viena svarbiausių esamų ir potencialių pirkėjų, lankytojų ir klientų informavimo, supažindinimo ir susidomėjimą sukeliančių bei įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda vartotojui išsirinkti prekę, skatina atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę. Ji padeda formuoti interesus, papročius, nuomonę, įveikti klaidas ir prietarus, taranauja kultūriniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Reklama apibūdina apibūdina tų ar kitų prekių naudingumą, jų reikšmę, kainas, asortimentą ir kokybę.

Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios firmos ar puikaus renginio. Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų, pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be reklamos yra neįmanoma.

Apibūdinant reklamos reikšmę, galima išskirti socialines ir ekonomines reklamos funkcijas:

socialinės funkcijos: informuoja apie mokslo ir technikos pasiekimus, auklėja, šviečia pirkėjus; lavina estetinį skonį; turi įtakos sveiko ir kultūringo gyvenimo būdo propagavimui; įtvirtina racionalius poreikius ir kt.

ekonominės funkcijos: padeda subalansuoti prekių pasiūla ir paklausą; tobulina ir skatina naujus gyventojų poreikius; padeda pirkėjams orientuotis rinkoje; skatina gamybos tobulėjimą; spartina prekių judėjimą; propaguoja pažangius pardavimo metodus ir kt.

Reklamos tikslai

Galima drąsiai teigti, kad svarbiausieji reklamos tikslai yra šie:

· paklausos užtikrinimas;

· informavimas apie tam tikros prekės egzistavimą, jos išskirtinumą;

· informavimas apie teikiamas paslaugas;

· informavimas apie naujų prekių atsiradimą;

· supažindinimas su prekės ženklu;

· naujų rinkos segmentų įvaldymas;

· pardavimų dalie tam tikroje rinkoje didinimas;

· teigiamų pirkėjo norų sužadinimas;

· pagalba realizuojant prekes.

Visi šie tikslai turi tarnauti bendram reklamos tikslui – didinti pardavimus.

2. REKLAMOS PROCESAS, JO YPATUMAI.

Norint suprasti reklamos proceso esmę, būtina išanalizuoti jo bazinę technologiją ir padalinti ją į atskirus elementus, pagal kuriuos būtų galima nagrinėti šio proceso dalyvių veiklą. Reklama kaip procesas susideda iš keturių sudedamųjų dalių (schema Nr.1):

reklamos davėjas,

reklamos agentūra,

reklamos platinimo priemonės,

vartotojas (auditorija, kuriai skirta reklama).

Schema Nr.1

2.1 Reklamos davėjas

Reklamos davėjas – tai juridinis arba fizinis asmuo, kuris užsako reklamą reklamos agentūroje ir už ją sumoka. Paprastai tai yra prekių gamintojo arba paslaugų teikėjo reklamos tarnyba. Reklamos davėjas aktyviai dalyvauja organizuojant savo reklamos kompanijas išorės rinkoje.

Svarbiausios reklamos davėjo funkcijos yra šios:

nustatyti prekių kontingentą, tarp jų eksportuojamų, kurį reikia reklamuoti;

kartu su reklamos agentūra nustatyti prekių reklamavimo ypatumus ir laipsnį (reklamos rūšis, būtiną reklamos pateikimo, atlikimo lygį ir panašiai);

formuoti reklamos produkcijos sukūrimo planą, kartu su reklamos agentūra organizuoti reklamos priemones;

parengti reklamos sukūrimo biudžetą ir kartu su reklamos agentūra realizuoti reklamos priemones;

pasirašyti sutartį su reklamos agentūra, kurioje numatoma sukurti reklamos medžiagą;

padėti vykdytojams renkant pradinius duomenis (marketingo tyrimų pagrindu formuluoti reklamos tikslus ir uždavinius, nurodyti tikslines vartotojų grupes, kurioms ši reklama skirta);

pateikti techninius ir faktinius duomenis, kuriuose būtų išskirti svarbiausieji reklamuojamos produkcijos ar paslaugų privalumai ir ypatumai;

teikti techninę pagalbą, rengiant tekstus ir organizuojant foto, video, kino darbus;

organizuoti technines konsultacijas vaizdinės – grafinės informacijos (schemų, grafikų, brėžinių, techninių piešinių ir kt.) apie prekę pradiniams duomenims parengti;

tvirtinti maketus (eskizų, scenarijų, skelbimų tekstų ir kt.) reklamos medžiagos ir reklamos originalų, skirtų reklamai pagaminti, tiražuoti arba kitaip panaudoti;

apmokėti vykdytojo sąskaitas.

2.2 Reklamos agentūra

Reklamos agentūra šalia anksčiau nurodytų darbų, atliekamų kartu su reklamos davėju, pagal jo užsakymus atlieka kūrybines ir vykdomąsias funkcijas, susijusias su reklamos medžiagos kūrimu, parengia reklamos originalus, organizuoja kompleksines reklamos kampanijas ir
reklamos priemones, bendradarbiauja su gamybinėmis bazėmis (tipografijos, studijomis, įmonėmis gaminančiomis visas reikalingas priemones reklamai), su kitomis reklamos ir leidybos firmomis, palaiko ryšius su reklamos platinimo priemonėmis, su masinės informacijos platinimo priemonėmis, kontroliuoja kaip vykdomi užsakymai, pateikia sąskaitas reklamos davėjui ir apmoka reklamos platinimo priemonių sąskaitas.

Reklamos agentūra reklamos davėjams teikia tokias paslaugas:

tiria prekes, rinkas ir vartotojus tokios apimties, kuri reikalinga reklamos kampanijoms pagrįsti ir reklamos idėjoms parengti;

rengia kompleksinių reklamos programų koncepcijas ir planus – grafikus;

rengia reklamos originalų ir reklamos spausdinimą bei skelbimą masinės informacijos ir kitose platinimo priemonėse;

organizuoja parodas, muges ir su tuo susijusias reklamos priemones;

organizuoja ir praveda reklaminius – techninius seminarus bei spaudos konferencijas;

ruošia, gamina, montuoja ir techniškai aptarnauja išorinės reklamos priemones.;

gamina, įgarsina ir dubliuoja į užsienio kalbas, tiražuoja, organizuoja reklaminių video ir kino filmų demonstravimą;

rengia ir tiekia reklaminius suvenyrus;

užtikrina spausdintos reklamos produkcijos poligrafinį atlikimą;

kuria video ir radijo klipus;

rengia prekių ženklus ir firmos stilių, įpakavimą;

įrengia prekybos sales, vitrinas;

siunčia paštu reklaminę medžiagą;

atlieka skubias video, foto, filmavimo paslaugas.

Reklamos agentūra yra labai daug paslaugų teikianti įmonė, todėl gali taip būti, kad ji yra sudariusi sutartys su kitomis įmonėmis, kurios pavyzdžiui gamina stendus ir pati šia veikla neužsiimti. Reklamos agentūros teikiamos paslaugos pateiktos schemoje Nr.2.

Schema Nr.2

2.3 Reklamos platinimo priemonės

Reklamos platinimo priemonė – tai informacijos kanalas, kuriuo reklamos pranešimai pasiekia vartotoją: laikraštis, žurnalas, televizija, radijas ir pan. reklamos procese reklamos platinimo priemonė paprastai atstovauja organizacija savininkė: leidyba, redakcija, specializuota firma (pvz.: turinti kino nuomos punktus, turinti tiesioginio pašto siuntų adresus), televizijos studija ir t.t. Plačiau apie reklamos platinimo priemones aprašysiu skyrelyje “Reklamos rūšys, tipai, jų naudojimas”.

2.4 Vartotojas

Vartotojas – tai vertybė, kurią kiekvienas reklamos davėjas tikisi turėti savo rankose. Kaip potencialus pirkėjas jis visur laukiamas, į jį sudėtos visos viltys, ir tik dėl jo taip stengiamasi sukurti gerą reklamą. Vartotojų auditorija yra suprantama kaip daugybė nuomonių, daugybė charakterių, įpročių, daugybė veidų ir asmenybių. Auditorija yra asmenų grupė, į kurią kreipiasi reklamos teikėjas savo pranešimu. Vartotojų reakcija gali būti įvairi, jis gali priimti tą reklamą ir susidomėti siūloma preke ar paslaugą, arba gali sureaguoti neigiamai ir nekreipti dėmesio į naujai reklamuojamą prekę. Todėl kiekvienos reklamos tikslas yra sudominti potencialų klientą savo reklamuojama preke ar paslauga.

2.5 Reklamos proceso sudėtinės dalys

Reklamos proceso organizavimas suprantamas kaip jo funkcionavimas, jo tarpusavio elementų sutvarkymas, kurių rezultatas yra visas veiklos procesas, adekvatus rinkos aplinkai. Kad jis būtų pakankamai efektyvus, prieš tai turi būti atlikti išsamūs marketingo tyrimai, strateginis planavimas, parengti taktiniai sprendimai, diktuojami reklamos davėjo pardavimo tikslų ir konkrečios padėties rinkoje. Reklamos proceso sudėtinės dalys parodytos schemoje Nr.3.

Schema Nr.3

3. PASAULINIAI REKLAMOS AGENTŪRŲ TIPAI

Reklama XXI amžiuje jau ne tik mažareikšmė pramoga ar visuomenės ginčų objektas. Šiandien tai didelė ir vis auganti industrijos šaka. Reklama ne tik skatina vartotojo pasirinkimą, bet ir suteikia reikalingą informaciją apie prekes bei paslaugas, leidžia jam tinkamai apsispręsti. Šiems sprendimams ypač svarbus reklamos patikimumo kriterijus. Juo labiau, kad tik reklamos pajamos šiandien garantuoja santykinę žiniasklaidos rinkos subjektų nepriklausomybę nuo partinių, politinių, turtinių ir kitokių apribojimų bei draudimų. Reklama – tai ir visos žiniasklaidos teisė į egzistavimą.

Lietuvos reklamos rinka jau pasiekė pirmąjį brandos etapą, ir imasi reguliuoti savo verslo standartus.

Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius 1999 metais parengė ir išplatino Lietuvos reklamos kodeksą, kurį jau aprobavo Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) bei TRALS nariai. Kodeksas įtvirtina geros reklamos sampratą bei principus, reikalauja, kad visi jį priėmę verslo subjektai savanoriškai šių principų laikytųsi. Kodėl savireguliacija reklamos srityje tokia efektyvi, kodėl ją rekomenduoja Europos Sąjungos teisės specialistai. Reklamos savireguliavimas nėra naujas procesas. Europos vakaruose jis veikia jau nuo 1937-ųjų metų, kai Tarptautiniai prekybos rūmai parengė ir priėmė Reklamos praktikos kodeksą. 1999 Europos Sąjungos šalių Kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų taryba svarstydama savireguliacijos svarbą naujų žiniasklaidos paslaugų vystymui pabrėžė savireguliacijos, kuri naudingai papildo įstatyminius reguliavimo mechanizmus, stiprinimo poreikį. Taryba taip pat įpareigojo Europos Komisiją pateikti savireguliacijos apžvalgą tam, kad būtų vystomi profesiniai kodeksai,
savitarpio supratimo memorandumai ir panašūs dokumentai, turint galvoje, kad kiekviena šalis narė turi pati apsispręsti, kaip savireguliaciją suderinti su oficialiuoju reguliavimu. Lietuva, dabar jau pakviesta derėtis dėl šalies narės statuso, turės atitikti gerus verslo standartus ir šioje srityje. Reklamos kūryba bei gamyba, jos perdavimas vartotojams turės būti reguliuojami pačios industrijos ir Lietuvoje. Tarptautinės reklamos asociacijos požiūris į žiniasklaidos savireguliavimą aiškus ir nedviprasmiškas: savireguliacija turi ir privalo papildyti įstatyminio reguliavimo rėmus tam, kad būtų išsaugoma vartotojo teisė į teisingą informaciją, kartu išsaugant reklamuotojų bei žiniasklaidos priemonių teisę tą informaciją pateikti.

Didžiųjų daugianacionalinių bendrovių – „Citicorp“ ir „Travellers Group“, „WorldCom“ ir „MCI“, „Daimler Benz“ ir „Crysler“, „Compaq“ ir „Digital“ – jungimosi manija šiuo virusu užkrėtė ir pasaulinę komunikacijos rinką. Tai natūrali verslo globalizacijos ir koncentracijos pasekmė. Didžiausio šių procesų išsivystimo komunikacijos sferoje laikotarpis ir buvo praėjusio amžiaus paskutinysis dešimtmetis. Komunikacijos grupė negali tikėtis didelės sėkmės be vertikalios integracijos trijų esminių komponentų: komunikacijos priemonių, jų turinio kūrimo bei reklamos. Šioje struktūroje reklamai tenka ypatinga vieta. Komunikacijos priemonės ir jų darbuotojai išdidžiai save vadina ketvirtąją valdžia. Ši valdžia neleidžia ir nevykdo įstatymų. Ketvirtoji valdžia – tai laikraščiai, žurnalai, televizijos programos, radijo laidos. Atrodytų, kad tai -visiems reikalingi ir noriai vartojami produktai, bet paradoksalu, kad niekas iš vartotojų nenori mokėti net kainos, kuri reikalinga šiems specifiniams produktams pagaminti. Kitaip tariant, žiniasklaidos priemonių atstovai turi surasti tuos, kurie suteiktų subsidijas. Dažniausiai tai yra reklamos užsakovai. Reklama padengia nuo 35 iki 100 procentų spaudos leidinio sąnaudų. Komercinė televizija ir radijas visiškai priklauso nuo reklamos pinigų. Jei kalbėsime apie visuomeninę televiziją ir radiją, tai jie dažniausiai finansuojamos iš abonentinio mokesčio, kuris remiasi tik televizijos ir radijo imtuvo nuosavybe ir nepriklauso nuo žurnalistinės medžiagos turinio. Taigi, žiniasklaidos priemonės gyvuoja ne savo turinio, o pinigų, gaunamų iš reklamos, bei subsidijų dėka. Natūralu, kad reklama yra viena iš strategiškai svarbiausių komunikacijos verslo krypčių. Ir ne tik todėl, kad reklama tai finansinis žiniasklaidos priemonių garantas, bet ir todėl, kad tai ir tiesiausias kelias į vartotoją. XX amžiaus antroje pusėje žiniasklaidos priemonės ėmė aktyviai jungtis ir koncentruotis. Europoje įsikūrė daugianacionaliniai televizijos kanalai (MTV, „CNN International“, „Eurosport“, „Cartoon Network“ ir kiti), komercinių televizijų signalai buvo paskleisti visame Senajame žemyne ir net už jo ribų. Įvairiose šalyse labai suaktyvėjo leidybinės firmos. Šios naujos žiniasklaidos priemonių rinkos tendencijos, taip pat verslo koncentracijos ir globalizacijos teikiami pranašumai, sąlygojo tarptautinio (angl. – crossboarder) reklamos verslo ir ypač žiniasklaidos reklamos ploto bei laiko pirkimo, koordinavimą ir centralizavimą. Dažnai cituojamu ryškiu reklamos biudžeto konsolidacijos istorijos pavyzdžiu tapo 1991 metų balandžio mėnesį žiniasklaidos agentūros „Carat“ laimėtas centralizuotas 100 mln. JAV dolerių vertės bendrovės „Eurodisney“ užsakymas. Tai buvo bene pirmas kartas Europos istorijoje, kai didžiulis reklamos užsakovas visą savo biudžetą patikėjo vienam žiniasklaidos pirkėjui. Tai buvo ir ženklas rinkos dalyviams, jog atėjo laikas persvarstyti tuometinę izoliacinę politiką – laimėjimai galėjo būti labai svarūs, o netektys – pražūtingos. Per vienerius po šio įvykio sekusius metus buvo įkurti „Equimedia“ (DMB&B, „Leo Burnett“ „Grey“, „Young&Rubicam“) ofisai Olandijoje ir Vokietijoje, „The Media Partnership“ („J Walter Thompson“, „TBWA Worldwide“, „DDB Needham“) pradėjo veiklą Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Danijoje, „Zenith“ pasirengė veiklai Vokietijoje. „Lowe“ tuo pat metu nupirko 50 procentų „Universal Media“, priklausiusios „McCann Erickson“. Tačiau ypač reikšmingi žiniasklaidos konsolidacijai Europoje buvo 1996 metai. „Shell“ leido reklamos agentūrai CIA tvarkyti 50 mln. JAV dolerių reklamos biudžetą. Tai, kad tokia decentralizuota struktūra kaip „Shell“ konsolidavo žiniasklaidos biudžetą, reiškė, kad bet kuris klientas iš esmės gali padaryti tą patį. 1997 metais „J Walter Thompson“ žiniasklaidos skyrius kovoje su „Carat International“ laimėjo bendrovės „Kellog_s“ 250 mln. dolerių reklamos biudžetą. Taip praktikoje buvo realizuota viso aptarnavimo koncepcija – ir kūryba, ir žiniasklaidos pirkimas visose šalyse atsidūrė vienos agentūros rankose. Agentūra, negalinti pasiūlyti klientui tokių paslaugų, kaip „J Walter Thompson“, plečia paslaugų spektrą, jungdamasi su kitomis agentūromis arba kurdama naujas struktūras. Stiprėjantys farmacijos, finansų, telekomunikacijų sektoriai dažnai verčia kurti klientų, dirbančių šiose sferose, aptarnavimui skirtus naujus padalinius. Nors finansinis efektyvumas tebelieka svarbiausia reklamos centralizavimo
konsolidavimo priežastimi, klientas vis dažniau ieško papildomos naudos. Reklamos agentūrų globalizacija tiesiogiai įtakoja ir Lietuvos reklamos rinką. Į Lietuvą jau įžengė tokios stambios pasaulinės agentūros kaip „BBDO Worldwide“ Saatchi&Saatchi“, „Leo Burnett Worldwide“, bei kitos. Tai, kad reklamos agentūrų globalizacijos procesas tebesitęsia (tą įrodo faktas, kad šių metų pradžioje „Optimedia“ nupirko žiniasklaidos agentūrą „Media Independent“, vieną iš paskutinių nepriklausomų agentūrų Nyderlanduose), leidžia tikėtis, jog Lietuvoje sulauksime ir daugiau pasaulinių reklamos agentūrų atstovybių. Tačiau reklamos ir ypač žiniasklaidos konsolidacija nėra vienintelis kelias. Didiesiems tinklams jungiantis ir nepaliaujamai augant, mažos lokalios agentūros atranda naujas nišas.

4. REKLAMOS SAVIREGULIACIJA

Reklama ir savireguliacija – kaip šie du reiškiniai susiję? Reklamos efektyvumas tiesiogiai susijęs su vartotojo pasitikėjimu. Jei vartotojas pasitiki reklamos teikiama informacija, ji įtikina ir informuoja. Jei reklama suklaidina, įžeidžia, apgauna, vartotojas daugiau nebeperka reklamuojamo produkto ar paslaugos. Taigi pačios reklamos industrijos (t.y. reklamos užsakovų, reklamos agentūrų ir žiniasklaidos) tikslas – apginti reklamos laisvę garantuojant jos patikimumą. Beveik visose pasaulio šalyse reklamos industrijos atstovai pripažįsta vartotojų teisių apsaugos ir aukštų etinių standartų reikšmę. Kitaip tariant, industrija pati dalyvauja savivaldos procese, kuris ir vadinamas savireguliacija. Pagrindiniai savireguliacijos principai visur yra tie patys – reklama turi būti legali, padori, garbinga ir teisinga. Jos gamintojai privalo laikytis garbingos konkurencijos taisyklių, jausti atsakomybę visuomenei ir vartotojams. Tam, kad kodekso suformuluotų taisyklių būtų laikomasi, sukuriamos specialios savireguliacijos organizacijos arba reklamos tarybos, komitetai, kuriuos finansuoja pati reklamos industrija. Tuo būdu mokesčių mokėtojui ši veikla nieko nekainuoja, bet būna maksimaliai efektyvi, nes kas geriau prižiūrės, ar tvarkingai elgiasi „Coca Cola“ jei ne jos konkurentė „Pepsi Cola“ ? O jų abiejų interesus jau saugo reklamos kodeksas ir jo priežiūros komitetas.

Taip išlaikomi aukšti reklamos standartai, išsaugomas vartotojo pasitikėjimas reklamuojamais produktais ir pačia reklama. Tokiu būdu naudos turi visos suinteresuotosios pusės. Europos valstybių daugiau nei 60-ties metų praktika liudija, kad gerai valdomas ir administruojamas savireguliacijos mechanizmas yra labai operatyvus, lankstus, efektyvus ir pigus daugumos svertas, kuriuo suvaldoma kiekvienoje sferoje esanti neatsakinga mažuma. Kitu atveju visa reklamos industrija atsidurtų labai pavojingoje padėtyje, kai vartotojai netikėtų reklamos teikiama informacija, o reklamuotojai sumažintų savo įmonių reklamos biudžetus, kurie dėl per didelio apsidraudimo ir netoliaregiškos rinkodaros politikos praėjusiais metais ir taip buvo menki. Savo ruožtu tai dar skatintų vartojimo sumažėjimą, kuris paskui save velka gamybos nuosmukį. Tai sąlygotų darbo vietų praradimą, dar didesnį vartojimo mažėjimą. Tiesiog užburtas ratas ! Valdžios struktūros paprastai siekia įstatyminio reklamos, kaip paslaugų industrijos dalies, reguliavimo. Skandinavijos, o ir daugelis ES šalių per pastarąjį dešimtmetį priėmė rinkodaros ar reklamos aktus, kurie detaliai reglamentuoja produktų rinkodaros mechanizmus ir informacijos apie prekių pateikimo vartotojui būdus. Šalyse, kuriose įsteigtos ir veikia vartotojų kontrolieriaus („ombudsman“) įstaigos, marketingo aktai yra plačiai žinomi, ir valstybės propaguojami. Lietuvos Respublikos vartotojų teises ginantys įstatymai siekia tų pačių tikslų, todėl dabar vyriusybės lygiu svarstomas reklamos įstatymo projektas turės užtikrinti vartotojo apsaugos nuo gamintojų ir pardavėjų nesąžiningų veiksmų. Toks įstatymas turės aiškiai nustatyti ribojamas sritis ir veiksmus, kartu sudaryti prielaidas reklamos industrijos savireguliavimo mechanizmo taikymui. Svarbiausia tai, kad reklamos įstatymo projekte aiškiai fiksuota nuoroda į reklamos savireguliaciją. O ji šiandien yra vienintelė priimtina ir efektyvi alternatyva.

5. REKLAMA INTERNETE

Patirtis rodo, kad daugumą potencialių reklamos užsakovų Lietuvoje stabdo informacijos apie reklamos „Internete“ efektingumą stoka. Kol kas neįmanoma visiškai apibrėžti tikslių respondentų grupių, nustatyti jų demografinius duomenis. Šiuo metu socialinį-demografinį vartotojo portretą įmanoma tik nuspėti.

Kaip reklamos „Internete“ pavyzdį galima išanalizuoti vieną populiariausių – reklaminių antraščių (angl. „banner“) akciją. Jei įmonė savaitei patalpintų vieną reklaminę antraštę, pavyzdžiui, dienraščio „Lietuvos rytas“ svetainėje, optimali reklamos kampanija kainuotų 1875 litų. Per vieną savaitę reklaminę antraštė butų parodyta apie 100 – 70 tūkstančių kartų. Remiantis bendra statistika, svetainėje reklaminių antraščių kampanijos „Internete“ metu apsilankys apie 5% respondentų. Šie lankytojai bus ne atsitiktiniai reklamos stebėtojai, bet norintys apie įmonę sužinoti daugiau. Jei svetainėje bus virtuali parduotuvė, galima būti tikriems, kad tai – papildomi parduotuvės lankytojai. Kiek iš jų pirks – priklauso tik nuo svetainės
šeimininkų. Šiuo atveju jau galima apytiksliai numatyti respondentų ratą, nes reklama publikuojama konkrečioje svetainėje, kurios pagrindinį lankytojų srautą sudaro pastovūs skaitytojai. Tikslesnius duomenis įmanoma gauti atlikus bendrą auditorijos tyrimą. Kita alternatyva – nemokama reklama, kai svetainių savininkai keičiasi reklaminėmis antraštėmis. Tačiau jau pats reklaminių antraščių platinimo mechanizmas – jos automatiškai publikuojamos kitų sistemos dalyvių svetainėse – nusako šio „aklo“ metodo taikymo ribas. Siekiant geresnių rezultatų, tektų už reklamą mokėti. Tikslinė reklama nėra pigi ir „Internete“.Vyrauja nuomonė, jog pilnavertė „Interneto“ reklamos rinka susikurs tuomet, kai Lietuvoje bus reglamentuota komercinė elektroninė prekyba. Be abejonės, bet koks produktas įgyja vertę tik esant paklausai, tačiau negalima vertinti „Interneto“ vien tik kaip informacijos „sandėlio“ ar terpės pigiai reklamai. „Internetas“ atveria visiškai naujas kliento ir paslaugos tiekėjo tarpusavio ryšio organizavimo galimybes. Naudojant net ir paprasčiausias, nebrangias technologijas, galima sukurti virtualią atstovybę, realiame laike suteikti vartotojui reikalingą informaciją. Akivaizdu, kad planuojant reklamos kampaniją, būtina ją derinti su kampanija „Internete“. Šios srities specialistai ne tik padeda sutaupyti klientų laiką ir pinigus, bet profesionaliai ir visapusiškai paruošia kampaniją, suderina ją su rinkos sąlygomis bei vietinių vartotojų poreikiais.

Bendras „Internet“ tinklo vartotojų augimo tendencijas gali nusakyti statistiniai rodikliai. 1998 metų pabaigoje Džordžijos universiteto atliktas tyrimas. Apklausta 5000 žmonių visame pasaulyje. „Intel“ sudaryta „Internet“ vartotojų statistika ir prognozė 2003 metams.

6. REKLAMOS AGENTŪRŲ APMOKĖJIMO BŪDAI

Reklamos agentūroms už jų darbą paprastai mokama trimis paplitusiais būdais. Dažnai visi šie būdai persipina, yra įvairiai derinami. Agentūrai ir jos klientui nėra labai svarbu, kokia būtent apmokėjimo sistema naudojama. Svarbiau tai, kad agentūra žinotų gaunanti jai priklausantį atlyginimą, o klientas įsitikintų, kad už savo pinigus gauna kokybišką produktą.

Komisinis atlyginimas Skirtingose šalyse, taip pat ir agentūrose, komisinio atlyginimo dydis skiriasi. Paprastai komisinis atlyginimas mokamas ir už žiniasklaidoje perkamą laiką, plotą, ir už reklamos gamybą. Komisinio atlyginimo sistema yra efektyvi, tuo atveju, jei klientas turi per tam tikrą laikotarpį suformuotą ir pasitvirtinusį reklamos biudžetą. Išsivysčiusiose rinkose, jei tokio biudžeto nėra, klientai patys sutinka jį sudaryti tam, kad agentūra iš jo gautų kompensaciją už atliktą darbą.

Didžiausia klaida, kurią pastebėjau mūsų regione, yra ta, jog agentūros sutinka dirbti už komisinį atlyginimą dar neturėdamos jokio supratimo apie būsimą biudžetą. Aišku, 15 % skamba patraukliai, tačiau kokią sumą sudaro tie 15 procentų? Daugybė agentūrų skubiai sutinka dirbti už komisinius ir yra dėkingi jau vien už tai, kad gavo klientą. Laimei, šios agentūros ilgai neišgyvena, nors tam tikrą laikotarpį jos, atrodytų, klesti. Ar sutiktumėte, kad jums kaip alga būtų išmokamas procentas nuo sumos, kurios negalite apskaičiuoti? Jei taip, tikriausiai jūs neturite vaikų, kuriuos reikia maitinti Aš žinau, kad tokios sutartys, paremtos vien viltimis apie gerą biudžetą, yra pasirašomos nuolat.

Mėnesinis atlyginimas Paprastai agentūros mėgsta mėnesinio atlyginimo sistemą, nes ji padeda geriau suplanuoti veiklą, apsispręsti dėl darbuotojų, aptarnausiančių klientą, skaičiaus. Šis atlyginimas paprastai apskaičiuojamas, remiantis „optimaliu pelnu“, kurį turi uždirbti agentūra, arba numatomu valandų, kurias sugaiš agentūra būtent šiam klientui, skaičiumi. Dažnai mėnesinis mokestis būna toks, kad jo tikrai užtektų svarbiausiems kliento poreikiams patenkinti, o agentūra papildomai gautų komisinius. Mėnesinio užmokesčio sistemą Rytų Europoje pritaikyti sunku todėl, kad klientai čia nepratę mokėti mėnesinio mokesčio tais mėnesiais, kai nesireklamuoja, arba kai jų veikla mažiau intensyvi.

Valandinis atlyginimas Tai tokia atsiskaitymo sistema, kuria, tikriausiai, daugiausiai piktnaudžiaujama Rytų Europos šalyse. Agentūra apskaičiuoja, kiek valandų ji sugaiš tam tikram projektui, o klientas pagal visus projektus gali apskaičiuoti savo išlaidas. Kodėl tai blogai? Pirmiausia todėl, kad agentūros sugaišta daugiau laiko skaičiuodamos, kiek kainuos darbas, nei tą darbą atlikdamos. Be to, jei klientas nėra ištikimas vienai agentūrai, o rinkdamasis pigesnę šokinėja nuo vienos prie kitos, jis nebegali už savo pinigus nuolat gauti kokybiško produkto.

Jam nepavyks rasti agentūros, kuri iš tiesų perprastų jo produktą. Valandinė sistema, kai ja naudojamasi teisingai, yra efektyvus būdas nustatyti, kiek agentūros resursų bus skiriama konkretaus kliento verslui. Kai ši sistema kuriama tinkamai (kartu su klientu), agentūra gauna optimalų pelną, o klientas žino, kad jam bus skiriama pakankamai agentūros dėmesio – tai reiškia, jis gaus aukščiausios kokybės produktą.

Kokie yra valandos įkainiai? Lietuvoje profesionalios agentūros gauna vidutiniškai apie 240 Lt už valandą. Atrodo daug? Bet taip nėra. Kiek jūs, pavyzdžiui, mokate savo advokatui? Man
neseniai teko sutikti „vakarėlių organizatorių“, kuris prašo 440 Lt už valandą (turėtų būti puikūs vakarėliai!). Vakaruose, pavyzdžiui Suomijoje, valandiniai įkainiai yra bent tris kartus aukštesni. Taigi 240 Lt už valandą nėra jau taip beprotiška.

Kokia mokėjimo sistema palankiausia klientui? Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Mokėdamas komisinį atlyginimą klientas jaučiasi geriau, nes nemoka tada, kai neturi išlaidų. Tai ypač paranku, kai klientas naudojasi dizaino studijos arba neužsiimančios strategijos kūrimu agentūros paslaugomis, t.y. tokios agentūros, kuri labiau panaši į gamybininkų artelę, negu į partnerį rinkodaros srityje. Mėnesinio atlyginimo sistema patogi klientui, kuriam reklamos agentūra yra ir strategijos kūrimo, ir rinkodaros partneris. Valandinė sistema tinka tiems klientams, kurie neturi ilgalaikių planų ar nenori įsipareigoti vienai kuriai agentūrai. Tačiau neįmanoma suabsoliutinti vienos kurios mokėjimo sistemos privalumų. Viena sistema nebūtinai geresnė už kitą, ir dažniausiai jos yra derinamos. Svarbiausia tai, kad klientas už savo pinigus gautų kokybišką produktą, o agentūra – optimalų atlygį. Baltijos šalyse neišvengiamai reikia įkurti stipriausių agentūrų asociaciją, kuri nustatytų atsiskaitymo principus. Reikia įkurti tokią organizaciją, kuri būtų pakankamai stipri, kad galėtų išgyvendinti tas neretai kvailas situacijas, kai agentūros atlieka bandomuosius kūrybinius darbus konkursams veltui. Ar paprašytumėte chirurgo atlikti „bandomąją operaciją“, kad galėtumėte pamatyti, kaip jis dirba? Arba gal jūsų advokatas surengtų jums „bandomąsias skyrybas“? Žinoma ne, visas jų darbas apmokamas. Tai kodėl reklamos agentūros dalijasi savo patirtimi už dyką? Deja, aplinkui yra daug neprofesionalių agentūrų. Praeis dar kiek laiko, kol tos agentūros žlugs. Visų naudai, kaskart, kai Lietuvoje bankrutuoja reklamos agentūra, turėtume už tai padėkoti Dievui. Bankrutuoja prastos agentūros, o jos, gadindamos visų reklamos specialistų reputaciją, lygiai taip pat gadina reklamuotojų pinigus. Tačiau visa tai atsitiks negreit. Juk niekas nevyksta taip greitai, kaip mes norėtume.

7. LIETUVOS REKLAMOS AGENTŪROS, JŲ MISIJOS

UAB „ADVISTA“ misija – tenkinti klientų poreikius įgyvendinant jų tikslus, sukuriant poreikį jų prekėms ir paslaugoms, formuojant naujus ilgalaikius santykius tarp jų ir jų klientų.

Savo misiją atliekame profesionaliai įvertindami situaciją rinkoje, klientų padėtį jų veiklos srityje, siūlydami jų poreikius ir finansines galimybes atitinkančius sprendimus. Dirbdami orientuojamės į atliekamų darbų kokybę ir rezultatus, kurie atneša realią ekonominę naudą mūsų klientams ir užtikrina ilgalaikį ir efektyvų jų veiklos tęstinumą.

Mūsų vertybės:

 Klientas – mūsų darbo esmė;

 Orientacija į rezultatą;

 Mūsų darbuotojai, jų pastovus tobulėjimas ir jų gerovės užtikrinimas;

 Darbas komandoje, bet individuali atsakomybė už atliktą darbą;

 Novatoriškumas, originalumas ir lankstus reagavimas į situaciją rinkoje;

 Informacijos ir naujų technologijų taikymas darbe.

UAB “IDĖJŲ FABRIKAS” . Viskas prasideda nuo idėjos. Mūsų pradžia taip pat buvo idėja. Kiekviena mintis turi užaugti ir subręsti. Reikia bendraminčių, patikimų žmonių, sugebančių įgyvendinti tai, kas buvo seniai planuota. Reikia noro, pastangų, energijos, palaikymo. Tada viskas įmanoma, o nuveikti darbai jau gali patys kalbėti apie save.

Originalus bei modernus stilius leido suburti nuolatinių klientų ratą, kuris vis didėja. Tai mus džiugina ir skatina toliau kantriai bei sumaniai dirbti, tobulinti savo darbus, brandinti naujas idėjas Jums … Mūsų vykdomi marketingo veiksmai reklamos rinkoje, bendradarbiaujant su užsakovu, leidžia rengiamas reklamines kampanijas vykdyti kuo efektyviau ir mažiausiomis sąnaudomis. Idėjų Fabrike šiuo metu dirba aukštos kvalifikacijos ir didelę patirtį turintys darbuotojai, kurie laikosi griežtų vidinės etikos normų, įpareigojančių saugoti konfidencialią informaciją, gerbti partnerių darbą bei profesionalumą.

UAB “MIA”. Kas svarbiausia reklamoje? Reklamos specialistų požiūriai išsiskiria. Vieni daug dėmesio siūlo skirti prekės ženklo kūrimui, kiti – įvaizdžiui, treti – originalumui. Yra ir daugiau įvairių nuomonių. Mūsų manymu, svarbiausia, kad reklama atliktų savo esminę užduotį – padėtų parduoti daugiau. Prekinio ženklo vientisumas, produkto įvaizdis, reklamos pranešimo originalumas ir kiti (be abejo, svarbūs) dalykai neturėtų užgožti pagrindinio tikslo – parduoti daugiau produktų, paslaugų ar idėjų. Menas parduoti tobulinamas jau daugelį amžių, nuo senovės Egipto ir Romos imperijos laikų, ir perduodamas iš lūpų į lūpas. Šie specifiniai sugebėjimai yra neįkainuojamas turtas. Įvaldžiusieji meną parduoti laikosi garbės kodekso, kurio vienas pagrindinių principų – ištikimybė svečiui. Tikras meno parduoti mokyklos meistras savo sugebėjimus naudoja tik kilniems tikslams. Tai atneša turtą jo svečiui. Iki galo įvaldyti meną parduoti yra sunkus išbandymas. Daugybė neišlaikiusių skurdina žmones aplinkui, trukdydami mūsų ramybę ir šventes įkyriais pasiūlymais, už nieką išviliodami pinigus iš
pirkėjų, prekeivių ir laisvų piliečių. Meną parduoti įvaldęs meistras negali krautis turtų – jis tobulina savo meną. Jį savo nuožiūra apdovanoja svečias. Tai laikoma didžiausiu įvertinimu. Iš to gyvenama.

Meno parduoti meistrų vardą jie įgijo dėka savo fantastinių sugebėjimų. Jie buvo lyginami su burtininkais, skraidančiais erdvėje, dingstančiais sudėjus pirštais slaptų gestų kombinaciją, valandų valandas galėjusiais plaukioti vandenyje, dingstančiais iš akyliausiai saugomų kalėjimų – žodžiu – autentiški stebukladariai. Iš tikrųjų, meistrai dažnai atlikdavo stebuklingus dalykus – „stebuklingus“ ta prasme, kaip kad iliuzionistas ištraukia iš rankovės 30 balandžių. Toks pasirodymas remiasi išlavintu sumanumu ir tam tikrais specialiais prietaisais. Iki galo įvaldžiusieji meną parduoti stengiasi, kad į juos niekas neatkreiptų dėmesio. Jiems tekdavo apsimesti pirkliais ar amatininkais, kuriems nė kiek nerūpi politika, kurie nemoka naudotis ginklu ir niekur neišvyksta.

Visuomenės sąmonėje jie kaip ir neegzistavo.

Menas parduoti reikalauja laikytis trijų darbo principų

 kūrybiškumo,

 metodiškumo,

 mobilumo

Kūrybiškumas

Kūrybiškumas – tai ne vien įspūdingi TV klipai, skambūs šūkiai ir stulbinantys lauko reklamos plakatai. Mums tai – efektyvesni sprendimai. Išsivadavę iš susiformavusių stereotipų, galime rasti naujus, veiksmingesnius būdus marketingo problemoms spręsti.

Metodiškumas

Dirbame planuodami, sprendžiame ir prognozuojame remdamiesi faktiniais duomenimis, anksčiau vykdytų projektų rezultatų analizės išvadomis.

Apgalvotos darbo procedūros mums ir mūsų klientams padeda išvengti klaidų, kurios rengiant reklamos kampanijas brangiai atsieina ir dažnai turi ilgalaikes pasekmes.

Mobilumas

Dažniausiai laimi tas, kuris ne tik pirmasis kažką padaro, bet ir pirmasis pradeda garsiai apie tai pasakoti. Mes neatsiliekame nuo pašėlusio gyvenimo ritmo. Dirbdami greitai ir lanksčiai, užtikriname savo klientų konkurentinį pranešimą. Puiki gamybinė bazė, gera organizacinė struktūra ir tvirti ryšiai su reklaminių priemonių gamintojais leidžia įgyvendinti projektą pačiais greičiausiais terminais.

UAB „BALTIJOS VIEŠŪJŲ RYŠIŲ GRUPĖ”. Geras įvaizdis neatsiranda kartu su organizacija, jis turi būti sistemingai kuriamas. Patikimos ir stabilios organizacijos įvaizdžiui sukurti neužtenka vien tik reklamos.

Kuriame vieningą organizacijos ar produkto įvaizdį, bendravimu su nuomonių lyderiais bei žiniasklaida, renginių bei kitų priemonių pagalba formuojame palankią nuomonę apie organizaciją, padedame jai išlaikyti jau turimą įvaizdį, įvertiname kampanijos rezultatus ir konsultuojame.

Informacinės medžiagos rengimas ir analizė

Informacijos rinkimas ir analizė (monitoringas) padeda išsamiau suvokti verslo aplinką, leidžia stebėti ne tik konkurentų, bet savo pačių padėtį ir strategijas, atrasti naujų perspektyvų savo veikloje, ieškoti potencialių klientų ir partnerių.

Padedame rengti medžiagą Jūsų įmonės finansinės veiklos ataskaitai, informaciniams leidiniams, lankstinukams ar svetainei internete. Rengiame žiniasklaidos apžvalgas lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, pagal kliento poreikius pateikiame pasirodžiusių straipsnių santraukas, žiniasklaidos monitoringo pagrindu atliekame žiniasklaidos turinio analizę, kuri padeda objektyviai įvertinti kliento viešumą žiniasklaidoje bei žiniasklaidos palankumą,renka, sistemina ir analizuoja kitą informaciją.

Tikslinių visuomenės grupių pasitikėjimas, jų paramos skatinimas yra raktas į sėkmę. Ryšiai su visuomene padeda įgyti potencialių klientų, vartotojų, žiniasklaidos ar partnerių palankumą.

Analizuojame tikslines visuomenės grupes, kurias reikia pasiekti; kuriame nacionalinių ir vietinių visuomenės informavimo kampanijų strategiją; planuojame ir rengiame nacionalines ir vietines visuomenės informavimo kampanijas; analizuojame visuomenės informavimo kampanijų rezultatus ir teikiame rekomendacijas. Efektyvus žiniasklaidos planavimas ir geri ryšiai su ja padeda formuoti visuomenės nuomonę apie organizaciją. Ryšiai su žiniasklaida padeda kurti organizacijos įvaizdį bei palankumą jai, informuoti apie teikiamas paslaugas bei prekes, sudominti visuomenę aktualia tema, įtikinti nuomonių lyderius bei priminti apie organizacijos veiklą.

Parengiame ir išplatiname informacinę medžiagą žiniasklaidai, organizuojame spaudos konferencijas, susitikimus su žurnalistais bei jų vizitus. Rengiame personalą bendravimui su žurnalistais. Darbuotojai, kurie jaučia, kad jų darbas yra vertinamas, o jie patys gerbiami, yra lojalūs įmonei. Vidinė komunikacija ypač reikalinga, jei įmonė vykdo restruktūrizaciją, nori keisti vadybos stilių ar siekia įsitvirtinti naujose rinkose.

Atliekame vidinės komunikacijos auditą, kuriame darbuotojams informuoti, suaktyvinti ir paskatinti skirtą viešųjų ryšių programą, kuriame vidinius ryšius įvairių informacijos apykaitos skatinimo instrumentų pagalba, kuriame darbuotojų bendravimo sistemą, atliekame darbuotojų požiūrio monitoringą. Gerai organizuoti, originalūs renginiai, tiesiogiai veikdami visuomenę, padeda kurti ir išlaikyti norimą įmonės įvaizdį.

Kuriame renginio ar akcijos koncepciją, koordinuojame renginius ir juos organizuojame,
pranešame apie juos žiniasklaidai, ruošiame ir įgyvendiname rėmimo programas. Krizių valdymas ir prevencija įgalina organizaciją sumažinti žalą jos įvaizdžiui ir patikimumui.Organizacija, kuri turi parengtą rizikos analizę ir iš anksto sudarytą krizių valdymo planą, yra pasiruošusi nuslopinti krizės poveikį.

Savalaikės, teisingos informacijos operatyvus ir apgalvotas teikimas žiniasklaidai, partneriams, klientams krizinės situacijos metu yra būtinas norint išlaikyti organizacijos įvaizdį bei išsaugoti jos patikimumą. Rengiame krizių prevencijos planą ar veiksmų planą krizės metu, ištikus krizei padedame nustatyti jos pobūdį ir šaltinį, konsultuojame organizaciją krizinėje situacijoje, atliekame porkizinę analizę.

IInterneto vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje nuolat didėja. Greitai perduodantis informaciją ir nenutrūkstamai funkcionuojantis internetas gali Jums padėti greičiau ir efektyviau pasiekti naujas auditorijas ir teikti joms reikiamą informaciją.

Kuriame interneto svetainės koncepciją bei koordinuojame jos įgyvendinimą, taip pat rengiame ir įgyvendiname svetainės viešinimo strategijas.

IŠVADOS

Svarbiausi reklamos bruožai yra jos idėjiškumas, teisingumas, konkretumas ir organizavimo planingumas. Reklama turi įtikinti, kad siūloma prekė geriausiai tinka patenkinti tam tikrus žmogaus poreikius. Kuriant reklamą yra labai svarbu pasirinkti tinkamas reklamos priemones.

Nors reklamos yra gilioje senovėje ir jos evoliucija prasidėjo maždaug prieš 2500 metų, bet dar iki dabar tikrai nėra atrastos visos reklamos priemonės ir kryptys. Šiuo metu yra smarkiai plėtojama kompiuterizuota reklama. Paskutiniu metu sparčiai daugėja vartotojų galinčių naudotis internetu. Tai yra dar neišsemta nei reklamai nei prekybai sritis. Manau, kad reklamos efektyvumas internete gali būti tikrai nemažas. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad kol kas reklamą internete galima padaryti labai nebrangiai lyginant su kitomis reklamos priemonėmis. Paprasto pašto reklamą ateityje galėtų pakeisti elektroninio pašto reklama, šios reklamos kaštai būtų labai maži o efektas visiškai toks pat.

Bet kuriuo atveju, kalbant apie reklamą, neįmanoma nepaminėti reklamos gamintojo – Reklamos agentūros. Ji atlieka kūrybines ir vykdomąsias funkcijas, susijusias su reklamos medžiagos kūrimu, parengia reklamos originalus, organizuoja kompleksines reklamos kampanijas ir atskiras reklamos priemones, bendradarbiauja su gamybinėmis bazėmis (tipografijos, studijomis, įmonėmis gaminančiomis visas reikalingas priemones reklamai), su kitomis reklamos ir leidybos firmomis, palaiko ryšius su reklamos platinimo priemonėmis, su masinės informacijos platinimo priemonėmis, kontroliuoja kaip vykdomi užsakymai, pateikia sąskaitas reklamos davėjui ir apmoka reklamos platinimo priemonių sąskaitas. Taigi kiekvienos reklamos pradžia – reklamos agentūra.

LITERATŪRA

1. Virvilaitė R., Valainytė I. Strateginis marketingo valdymas. – K.:Technologija, 1996.- 236p

2. Belch G.E., Belch M.A. Introduction to Advertising and Promotion Management. – I.: Richard D. Irwin International Student Edition. Homewood, 1990.- 748p.

3. LeaderW.G., Kyritsis N. Marketing in practice.-England, 1990.- 450 p.

4. Jewler A.J. Creative Strategy in Advertising. N. Y.: Wadswourth Publishing Company, 5th edition, 1995.- 389 p.

5. Kotler F. Analiz, planyrovanije, vnidrenije, kontrol. – Piter, 1999. – 896p

6. Morris P. Marketing: situaciji i primiery. – M., 1994. – 204p.

7. Rinka skaičiais. // Verslo žinios. – 2000, Nr. 108, p.9.

8. http://youth. gentrix.com/report.html/index.html.

9. Rossiter J. R., Persi L. Reklama i prodviženije tovarov. – Piter, 2000.–656p.

10. Jerome E. Mc Carthy ,Perreault W. D. F. Essentials of Marketing. 5th Boston, 1991.- 568p.

11. Urbanskienė R., Obelenytė O. Reklama ir rėmimas.- K.,: Technologija, 1995.- 138 p.

12. www.iaa.lt

13. www.iks.lt

14. www.t