Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys

Įvadas 3

Dėstymas 5

Seimo parlamentinė kontrolė 5

Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje 5

Seimo komitetų įgaliojimai 5

Seimo kontrolierius 6

Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė 8

Ministerijos sekretoriaus funkcijos 8

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas 9

Valstybės kontrolės samprata 9

Valstybės kontrolės funkcijos 10

Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė 11

Apskrities viršininko vykdoma kontrolė 11

Savivaldybės kontrolės institutas 12

Išvados 15

Naudota literatūra: 16

Įvadas

Kontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jų

priežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga – vykdymo tikrinimas.

Kontrolę galima suvokti ir platesne prasme. Jos uždavinys – tikrinti ūkinę,

finansinę ir kitokią veiklą.

Vykdymo tikrinimas – tai kontrolės dalis. Tikrinama kaip vykdomi

įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kitos valstybės užduotys.

Kontrolę sudaro trys elementai:

1. darbo, užduočių, veiklos tikrinimas;

2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;

3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams

šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas.

Kontrolė vadovaujasi tam tikrais principais:

✓ kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien,

nuolat, sistemingai;

✓ ji turi būti reali, betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo

buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;

✓ ji turi būti kompleksinė ir universali;

➢ operatyvi;

➢ objektyvi, bešališka;

➢ viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų

sprendimų priėmimas.

Valstybinio valdymo kontrolė pakankamai sudėtingas klausimas, kontrolės

institucijų sistema sudėtinga. Tai priklauso nuo valstybės santvarkos. Nors

pas mus valdžios atskirtos, bet gali vykdyti kartu.

Vykdomos valdžios kontrolės formos gali būti:

1. Parlamentinė kontrolė – seimo narių, komitetų galimybės kontroliuoti

valdžią, Seimui atskaitingų institucijų veikla (Seimo kontrolierius,

vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierius).

2. Administracinė kontrolė – įgyvendinama pavaldumo tvarka. Pvz.: kai

aukštesnioji institucija kontroliuoja žemesnes. Kuriamos specialios

žinybinės kontrolės institucijos. Turi būti auditoriaus pareigybė

didesnėse įstaigose. Kontroliuojama kaip vykdomi įvairūs vyriausybės

nutarimai. Žinybinės institucijos pavaldžiusios vadovams.

3. Teismas kuo toliau, tuo svarbesnė reikšmė. Teismo neliečiamumas.

Teismo procesas labai pritaikytas įvairiems ginčams spręsti. Be to

kitos kontrolės formos turi jautrių vietų.

Teisminė valdžia – tai trečiasis asmuo, kuris yra nepriklausomas. Jų

vykdoma kontrolė pripažįstama beveik visose valstybėse. Teismo veikla, kai

nagrinėjamos piliečių ir vykdomosios valdžios institucijų ginčus, vadinama

administracine justicija.

Administracinė justicija reiškia, kad teismas nagrinėja ne privačių

asmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo, tai yra administracinė

institucija, ginčą. Šis terminas taip pat reiškia, kad ginčas kilęs ne iš

prievolinės teisės, o yra viešasis, tai yra kilęs iš administracinių

teisinių santykių.

Taip pat administracinės justicijos atveju, tai ne tik ginčo

sprendimas, bet ir vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo patikrinimas.

Administracinės justicijos įgyvendinimo formos:

1. Bendroji justicija – kai šiuos ginčus nagrinėja bendrieji teismai –

tik teismai nagrinėti ne tik šiuos ginčus, bet ir civilinius,

baudžiamuosius. Tokias sistemas turi kai kurios Vakarų Europos šalys.

Paprastai šių teismų ir procesų taisykles nustato bendrieji procesai.

Yra ir pusiau teismų. Pvz. Anglijos tribunolas.

2. Specialioji – specialiosios administracinės justicijos šalyse veikia

speciali

teismų sistema. Lietuva priskiriama prie šios teismų sistemos.

Nėra paprasta atskirti bendrąsias formas nuo specialiųjų. Tam atskirti

sudaromos įvairios komisijos, kurios turi parodyti, kam priklauso

nagrinėjamas klausimas.

Šie teismai nagrinėja ginčus pagal specialiųjų procesą. Lietuvoje

“Administracinių bylų teisenos įstatymas” – ne visi aktai gali iš karto

apskųsti teismui yra išimčių.

Dėstymas

Seimo parlamentinė kontrolė

Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje

Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams,

Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro

komitetus. Komitetų sąrašą nustato Seimo statutas. Seime sudaromos nuolat

veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija ir kitos

komisijos.

Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti,

konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti
tyrimo,

kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias

komisijas.

Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines

laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir

komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

Seimo komitetų įgaliojimai

Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai svarstyti įstatymų projektus,

rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti,

savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų

teisės aktų projektus. Seimo komitetai taip pat analizuoja naujų įstatymų

ar jų pataisų reikalingumą bei rengia ir teikia Seimui svarstyti projektus

dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo.

Viena iš Seimo komitetų funkcijų atliekant parlamentinę kontrolę tai

išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei

pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo

priimti aktai. Jie savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlieka atskirų

problemų parlamentinį tyrimą ir pateikia Seimui savo išvadas. Taip pat

svarsto Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir

taip pat teikia Seimui išvadas.[1]

Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar

kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją,

komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai

kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar

kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių, jeigu komitetas kitaip

nenustato laikotarpio, privalo dalyvauti posėdyje. Nedalyvavimo atveju

komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą.

Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus

teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią

reikiamą medžiagą.

Seimo kontrolierius

Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija. Ji

yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo

kontrolierių įstaiga“ ir finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo

kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taip

pat kiti padaliniai, kuriuos tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.

Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

Jeigu Seimo kontrolieriaus – įstaigos vadovo – nėra, jį pavaduoja

vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.[2]

Seimo kontrolierių įstaigos valdybos funkcijos:

✓ svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus bei kitus

Seimo kontrolierių teikiamus klausimus;

✓ tvirtina Seimo kontrolierių, tiriančių piliečių skundus dėl valstybės

ir savivaldybių įstaigų, pasiskirstymą veiklos sritimis, nurodydama

kiekvieno kontrolieriaus veiklos sritį;

✓ priima sprendimus Seimo kontrolierių įstaigos skyrių darbo organizavimo

klausimais;

✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos reglamentą;

✓ teikia siūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo;

✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą bei

atlyginimų koeficientus, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais

koeficientų dydžiais;

✓ materialiai skatina Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus;

✓ pritaria Seimo kontrolierių metinėms ataskaitoms;

✓ siunčia Seimo kontrolierius bei įstaigos darbuotojus į užsienio

komandiruotes ar stažuotes, taip pat į ilgesnes kaip vienas mėnuo

komandiruotes ar stažuotes Lietuvoje.

Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo,

savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų

piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamos

Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo

departamentas ir jiems pavaldžios institucijos.

Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę reikalauti

nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, reikalingus savo

funkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybės

paslaptį sudarančiais dokumentais. Esant reikalui tai patvirtinama

specialiu policijos pareigūno raštu.

Seimo kontrolierius gali įeiti į kontroliuojamų įmonių, įstaigų,

organizacijų patalpas ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais

asmenimis. Kiek kitaip yra karinėse ir joms prilyginamose institucijose. Į

šių įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama tik lydint šių institucijų

pareigūnams.

Seimo kontrolierius taip pat gali pareikalauti iš pareigūnų, kad

paaiškintų savo veiklą raštu ar žodžiu bei apklausti pareigūnus ir kitus

asmenis. [3]

Seimo kontrolieriai turi ir daugiau jiems paskirtų teisių. Tokių kaip

dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų

posėdžiuose, kai svarstomi
su Seimo kontrolierių veikla;

pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei

savivaldybių pareigūnus ir ekspertus; informuoti Seimą, Vyriausybę ar

atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba

įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; siūlyti

Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti

įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.

Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė

Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo

įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės

nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas savivaldybėms

socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais

klausimais.

Pagrindinis asmuo kontrolės sferoje tai viceministras, kuris per

ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus

organizuoja ir užtikrina ar teisėtai vykdoma ministro nustatyta politinė

veikla.

Viceministrus ir ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos

karjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia ministras. Kiekvienas

iš jų yra tiesiogiai atsakingas ministrui. [4]

Ministerijos sekretoriaus funkcijos

Ministerijos sekretorius atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų

rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos

padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis

konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti. Jo

kompetencijai priklauso atsakyti už ministerijos ūkinę bei finansinę

veiklą, taip pat teikti ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir

etatų sąrašą.[5]

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas

Valstybės kontrolės samprata

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos

Seimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės

institucija. Valstybės kontrolė yra juridinis asmuo.

Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir

susitarimais, kitais teisės aktais.

Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolės

veiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius informuoja Seimą

apie tikrinimų, atliktų Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1620 žodžiai iš 3227 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.