Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys

Įvadas 3

Dėstymas 5

Seimo parlamentinė kontrolė 5

Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje 5

Seimo komitetų įgaliojimai 5

Seimo kontrolierius 6

Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė 8

Ministerijos sekretoriaus funkcijos 8

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas 9

Valstybės kontrolės samprata 9

Valstybės kontrolės funkcijos 10

Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė 11

Apskrities viršininko vykdoma kontrolė 11

Savivaldybės kontrolės institutas 12

Išvados 15

Naudota literatūra: 16

Įvadas

Kontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jų

priežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga – vykdymo tikrinimas.

Kontrolę galima suvokti ir platesne prasme. Jos uždavinys – tikrinti ūkinę,

finansinę ir kitokią veiklą.

Vykdymo tikrinimas – tai kontrolės dalis. Tikrinama kaip vykdomi

įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kitos valstybės užduotys.

Kontrolę sudaro trys elementai:

1. darbo, užduočių, veiklos tikrinimas;

2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;

3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams

šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas.

Kontrolė vadovaujasi tam tikrais principais:

✓ kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien,

nuolat, sistemingai;

✓ ji turi būti reali, betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo

buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;

✓ ji turi būti kompleksinė ir universali;

➢ operatyvi;

➢ objektyvi, bešališka;

➢ viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų

sprendimų priėmimas.

Valstybinio valdymo kontrolė pakankamai sudėtingas klausimas, kontrolės

institucijų sistema sudėtinga. Tai priklauso nuo valstybės santvarkos. Nors

pas mus valdžios atskirtos, bet gali vykdyti kartu.

Vykdomos valdžios kontrolės formos gali būti:

1. Parlamentinė kontrolė – seimo narių, komitetų galimybės kontroliuoti

valdžią, Seimui atskaitingų institucijų veikla (Seimo kontrolierius,

vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierius).

2. Administracinė kontrolė – įgyvendinama pavaldumo tvarka. Pvz.: kai

aukštesnioji institucija kontroliuoja žemesnes. Kuriamos specialios

žinybinės kontrolės institucijos. Turi būti auditoriaus pareigybė

didesnėse įstaigose. Kontroliuojama kaip vykdomi įvairūs vyriausybės

nutarimai. Žinybinės institucijos pavaldžiusios vadovams.

3. Teismas kuo toliau, tuo svarbesnė reikšmė. Teismo neliečiamumas.

Teismo procesas labai pritaikytas įvairiems ginčams spręsti. Be to

kitos kontrolės formos turi jautrių vietų.

Teisminė valdžia – tai trečiasis asmuo, kuris yra nepriklausomas. Jų

vykdoma kontrolė pripažįstama beveik visose valstybėse. Teismo veikla, kai

nagrinėjamos piliečių ir vykdomosios valdžios institucijų ginčus, vadinama

administracine justicija.

Administracinė justicija reiškia, kad teismas nagrinėja ne privačių

asmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo, tai yra administracinė

institucija, ginčą. Šis terminas taip pat reiškia, kad ginčas kilęs ne iš

prievolinės teisės, o yra viešasis, tai yra kilęs iš administracinių

teisinių santykių.

Taip pat administracinės justicijos atveju, tai ne tik ginčo

sprendimas, bet ir vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo patikrinimas.

Administracinės justicijos įgyvendinimo formos:

1. Bendroji justicija – kai šiuos ginčus nagrinėja bendrieji teismai –

tik teismai nagrinėti ne tik šiuos ginčus, bet ir civilinius,

baudžiamuosius. Tokias sistemas turi kai kurios Vakarų Europos šalys.

Paprastai šių teismų ir procesų taisykles nustato bendrieji procesai.

Yra ir pusiau teismų. Pvz. Anglijos tribunolas.

2. Specialioji – specialiosios administracinės justicijos šalyse veikia

speciali

teismų sistema. Lietuva priskiriama prie šios teismų sistemos.

Nėra paprasta atskirti bendrąsias formas nuo specialiųjų. Tam atskirti

sudaromos įvairios komisijos, kurios turi parodyti, kam priklauso

nagrinėjamas klausimas.

Šie teismai nagrinėja ginčus pagal specialiųjų procesą. Lietuvoje

“Administracinių bylų teisenos įstatymas” – ne visi aktai gali iš karto

apskųsti teismui yra išimčių.

Dėstymas

Seimo parlamentinė kontrolė

Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje

Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams,

Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro

komitetus. Komitetų sąrašą nustato Seimo statutas. Seime sudaromos nuolat

veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija ir kitos

komisijos.

Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti,

konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti
tyrimo,

kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias

komisijas.

Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines

laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir

komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

Seimo komitetų įgaliojimai

Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai svarstyti įstatymų projektus,

rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti,

savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų

teisės aktų projektus. Seimo komitetai taip pat analizuoja naujų įstatymų

ar jų pataisų reikalingumą bei rengia ir teikia Seimui svarstyti projektus

dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo.

Viena iš Seimo komitetų funkcijų atliekant parlamentinę kontrolę tai

išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei

pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo

priimti aktai. Jie savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlieka atskirų

problemų parlamentinį tyrimą ir pateikia Seimui savo išvadas. Taip pat

svarsto Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir

taip pat teikia Seimui išvadas.[1]

Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar

kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją,

komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai

kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar

kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių, jeigu komitetas kitaip

nenustato laikotarpio, privalo dalyvauti posėdyje. Nedalyvavimo atveju

komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą.

Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus

teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią

reikiamą medžiagą.

Seimo kontrolierius

Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija. Ji

yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo

kontrolierių įstaiga“ ir finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo

kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taip

pat kiti padaliniai, kuriuos tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.

Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

Jeigu Seimo kontrolieriaus – įstaigos vadovo – nėra, jį pavaduoja

vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.[2]

Seimo kontrolierių įstaigos valdybos funkcijos:

✓ svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus bei kitus

Seimo kontrolierių teikiamus klausimus;

✓ tvirtina Seimo kontrolierių, tiriančių piliečių skundus dėl valstybės

ir savivaldybių įstaigų, pasiskirstymą veiklos sritimis, nurodydama

kiekvieno kontrolieriaus veiklos sritį;

✓ priima sprendimus Seimo kontrolierių įstaigos skyrių darbo organizavimo

klausimais;

✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos reglamentą;

✓ teikia siūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo;

✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą bei

atlyginimų koeficientus, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais

koeficientų dydžiais;

✓ materialiai skatina Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus;

✓ pritaria Seimo kontrolierių metinėms ataskaitoms;

✓ siunčia Seimo kontrolierius bei įstaigos darbuotojus į užsienio

komandiruotes ar stažuotes, taip pat į ilgesnes kaip vienas mėnuo

komandiruotes ar stažuotes Lietuvoje.

Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo,

savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų

piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamos

Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo

departamentas ir jiems pavaldžios institucijos.

Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę reikalauti

nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, reikalingus savo

funkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybės

paslaptį sudarančiais dokumentais. Esant reikalui tai patvirtinama

specialiu policijos pareigūno raštu.

Seimo kontrolierius gali įeiti į kontroliuojamų įmonių, įstaigų,

organizacijų patalpas ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais

asmenimis. Kiek kitaip yra karinėse ir joms prilyginamose institucijose. Į

šių įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama tik lydint šių institucijų

pareigūnams.

Seimo kontrolierius taip pat gali pareikalauti iš pareigūnų, kad

paaiškintų savo veiklą raštu ar žodžiu bei apklausti pareigūnus ir kitus

asmenis. [3]

Seimo kontrolieriai turi ir daugiau jiems paskirtų teisių. Tokių kaip

dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų

posėdžiuose, kai svarstomi
su Seimo kontrolierių veikla;

pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei

savivaldybių pareigūnus ir ekspertus; informuoti Seimą, Vyriausybę ar

atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba

įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; siūlyti

Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti

įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.

Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė

Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo

įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės

nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas savivaldybėms

socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais

klausimais.

Pagrindinis asmuo kontrolės sferoje tai viceministras, kuris per

ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus

organizuoja ir užtikrina ar teisėtai vykdoma ministro nustatyta politinė

veikla.

Viceministrus ir ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos

karjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia ministras. Kiekvienas

iš jų yra tiesiogiai atsakingas ministrui. [4]

Ministerijos sekretoriaus funkcijos

Ministerijos sekretorius atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų

rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos

padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis

konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti. Jo

kompetencijai priklauso atsakyti už ministerijos ūkinę bei finansinę

veiklą, taip pat teikti ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir

etatų sąrašą.[5]

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas

Valstybės kontrolės samprata

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos

Seimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės

institucija. Valstybės kontrolė yra juridinis asmuo.

Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir

susitarimais, kitais teisės aktais.

Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolės

veiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius informuoja Seimą

apie tikrinimų, atliktų Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos

Prezidentas, prireikus ir Vyriausybė, turi būti informuojami apie

tikrinimų, turinčių valstybinę reikšmę, rezultatus.

Visuomenės informavimo priemonės turi teisę gauti informaciją apie

Valstybės kontrolės veiklą, bet informacija, kuri yra valstybės, profesinė

ar komercinė paslaptis, neskelbiama.

Valstybės kontrolierius Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimui

išvadą apie metinę valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą.

Valstybės kontrolė įstatymo nustatytus įgaliojimus turinčių

teisėsaugos institucijų pavedimu tikrina Valstybės kontrolės kompetencijai

priskirtas valstybės institucijas bei ūkio subjektus.

Valstybės kontrolierius vadovauja Valstybės kontrolei ir yra

atskaitingas Seimui. Jis organizuoja Valstybės kontrolės darbą, atstovauja

Valstybės kontrolei valstybės ir visuomeninėse institucijose, taip pat

tarptautinėse organizacijose, vadovauja Valstybės kontrolės tarybai,

kontroliuoja Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų teisėtumą, nagrinėja

skundus dėl Valstybės kontrolės pareigūnų veiksmų ir sprendimų, nustatyta

tvarka skiria ir atleidžia iš darbo Valstybės kontrolės pareigūnus ir

darbuotojus.[6]

Valstybės kontrolės funkcijos

Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir

naudojamas valstybės turtas, kaip laikomasi valstybės biudžeto išlaidų

rodiklių, kaip valstybės įstaigos laikosi finansinės drausmės, ir teikia

siūlymus finansinei drausmei užtikrinti.

Valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja valstybės

biudžeto vykdymą, valstybės programų, finansuojamų iš biudžeto,

įgyvendinimą, Seimo aparato, Respublikos Prezidento kanceliarijos bei

Prezidentą aptarnaujančių padalinių, Konstitucinio Teismo ūkinę ir

finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės tikrumą. Jo

kompetencijai priklauso valstybės turto Lietuvos banke kontrolė.

Tuo valstybės kontrolės funkcijos nepasibaigia. Ši institucija

reguliuoja teismų, teismų antstolių kontorų, prokuratūrų ir policijos ūkinę

bei finansinę veiklą, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės

įstaigų ir kitų iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų ūkinę ir

finansinę veiklą, valstybės įmonių veiklą, valstybės turto privatizavimo ir

valstybei priklausančių akcijų pardavimo ar kitokio perdavimo teisėtumą

visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Valstybės kontrolė
reguliuoja jos kompetencijai priskirtų įstaigų ir

institucijų finansinę pusę. Kontroliuoja, kaip valstybinės, valstybinės

akcinės įmonės naudoja joms patikėtą valstybinį kapitalą, kaip saugo

valstybei priklausantį turtą.

Kontroliuoja, ar vietos savivaldybių tarnybos, visuomeninės

organizacijos pagal paskirtį ir teisingai naudoja iš valstybės biudžeto

gautas lėšas.Tikrina, ar tikslingai panaudojamos iš valstybės biudžeto

gautos paskolos, tikrina ekonominę būklę tų įmonių, įstaigų ir

organizacijų, kurių paskolų ar sutartinių įsipareigojimų garantas yra

valstybė. Valstybės kontrolė kontroliuoja valstybinio socialinio draudimo

lėšų naudojimo teisėtumą. [7]

Valstybės kontrolė institutas savo nuožiūra nustato tikrinimų ir

revizijų terminus, jų formas ir mastą.

Valstybės kontrolė atlieka kvotą, kai yra tiriami jos kompetencijai

priskirti nusikaltimai.

Valstybės kontrolė, vykdydama savo funkcijas, gali įvertinti tikrinamų

valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų veiklą taupumo,

rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu.

Valstybės kontrolė savo nuožiūra nustato tikrinimų terminus, būdus ir

mastus. Tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų

vadovai privalo sudaryti būtinas darbo sąlygas Valstybės kontrolės

pareigūnams ir jų pasitelktiems specialistams kontrolės funkcijoms atlikti.

Apie valstybės kontrolės pareigūnų priimtus sprendimus pranešama

tikrintų valstybės ir savivaldybių institucijų ar ūkio subjektų vadovams,

kurie privalo per vieną mėnesį arba per kitą nustatytą terminą pranešti

Valstybės kontrolei apie priemones padarytai žalai atlyginti bei

išaiškintiems pažeidimams pašalinti.[8]

Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė

Valstybės kontrolės parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos

Seimas. Kasmet valstybės kontrolės ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo

paskirta komisija. Tikrinimo ataskaita teikiama Seimui kartu su išvada apie

metinę valstybės biudžeto, vykdymo, apyskaitą.[9]

Apskrities viršininko vykdoma kontrolė

Apskrities viršininkas įstatymų nustatyta tvarka steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus

aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto,

socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat

specialiųjų socialinių paslaugų institucijas. Jis atsako už jų

funkcionavimą ir išlaikymą bei prižiūri bendrosios valstybinės švietimo,

kultūros ir socialinės politikos vykdymą.

Apskrities viršininko kompetencijai priklauso apskrities socialinių

programų ir socialinių projektų rengimas, koordinavimas ir vykdymas. Jis

kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiose

socialinių paslaugų teikimo įstaigose bei kartu su teritorinėmis darbo

biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas.

Apskrities viršininkas koordinuoja žemės ūkio klausimus, skirsto

žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotas, vykdo kaimo

plėtros programas, remiamas valstybės paramos bei Specialiosios žemės

ūkio ir kaimo plėtros programos lėšomis, kontroliuoja augalų apsaugos

priemonių naudojimą.

Gamtos apsaugos sferoje taip pat pagal savo kompetenciją apskrities

viršininkas atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir

apsaugos kontrolę.

Saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą visoje

apskrities teritorijoje kontrolė, taip pat traktorių, savaeigės važiuoklės,

traktorinių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimas bei dar daug

Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytų

įgaliojimų pavesta apskrities viršininkui.[10]

Savivaldybės kontrolės institutas

Savivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybės

kontrolierius, tiesiogiai kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą

bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas. Ši institucija

atskaitinga savivaldybės tarybai. Nagrinėjant šią temą dar svarbu pažymėti,

kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių

įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½

balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso

savivaldybei vadinamos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis.

Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai

teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams

teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės

tarybos, valdybos, mero sprendimai.

Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą.

Kontrolės komiteto pirmininkas yra renkamas, o jo pavaduotojas Kontrolės

komiteto pirmininko teikimu skiriamas savivaldybės tarybos. Kontrolės

komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas

paskirtu, jeigu
balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.[11]

Kontrolės komiteto funkcijos:

✓ Siūlyti savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, pagal

Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus atleidimo iš valstybės tarnybos

pagrindus;

✓ teikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus ar

savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos rezultatų;

✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikti

jį savivaldybės tarybai tvirtinti, teikti pasiūlymus dėl šio plano

papildymo ar keitimo;

✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo ar

savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu

parengti ir pateikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto

ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės

kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;

✓ siūlyti savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto

ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikti savo išvadas

dėl audito rezultatų;

✓ kartą per ketvirtį svarstyti, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų planas, ar savivaldybės

kontrolieriaus savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų

pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administratorių dėl

savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo;

✓ dirbti pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir

kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaityti savivaldybės

tarybai.[12]

Išvados

Valstybinio valdymo kontrolė tai Seimo vykdoma kontrolė, Vyriausybės,

Valstybės kontrolės institucijos, Savivaldybių bei Apskričių.

Seimo kontrolei priklauso:

✓ Seimo komitetai, kurie atlieka parlamentinę kontrolę. Jų

kompetencijai priklauso išklausyti ministerijų ir kitų valstybės

institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos

Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

✓ Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus.

Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, ar savivaldybės

laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo

Vyriausybės nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas

savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros

plėtojimo bei kitais klausimais.

Apskrities kontrolę vykdo apskrities viršininkas.

Savivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybės

kontrolierius. Jis kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei

atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas.

Valstybės valdymo kontrolės institucijos reguliuoja įvairias

visuomeninio gyvenimo sferas, privatų sektorių, taip pat prižiūri valdžios

sritis. Šios įstaigos prižiūri teisės aktų įgyvendinimo tvarką, užtikrina

Konstitucijos laikymąsi.

Naudota literatūra:

1. Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m. Nr.

2, p. 11-12.

2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Valstybės žinios,

1994, Nr. 101-2015

3. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. spalio 25 d.

4. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Valstybės žinios,

1995, Nr. 51-1243

5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Valstybės žinios,

1994, Nr. 55-1049

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Valstybės žinios,

1998, Nr. 41-1131

7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.

Nr. VIII- 950

8. Lietuvos Respublikos Seimo statutas 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. VIII-1000

———————–

[1] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.

Nr. VIII- 950

[2] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.

Nr. VIII-950

[3] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.

Nr. VIII-950

[4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Lietuvos žinios,

1998, Nr. 41-1131

[5] Žr. Ten pat.

[6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,

1995, Nr. 51-1243

[7] Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m.

Nr. 2, p. 11-12.

[8] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,

1995, Nr. 51-1243

[9] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,

1995, Nr. 51-1243

[10] Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Lietuvos žinios,

1994, Nr. 101-2015

[11] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,

1994, Nr. 55-1049

[12] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,

1994, Nr. 55-104