Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys

Įvadas 3

Dėstymas 5

Seimo parlamentinė kontrolė 5

Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje 5

Seimo komitetų įgaliojimai 5

Seimo kontrolierius 6

Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė 8

Ministerijos sekretoriaus funkcijos 8

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas 9

Valstybės kontrolės samprata 9

Valstybės kontrolės funkcijos 10

Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė 11

Apskrities viršininko vykdoma kontrolė 11

Savivaldybės kontrolės institutas 12

Išvados 15

Naudota literatūra: 16

Įvadas

Kontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jų

priežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga – vykdymo tikrinimas.

Kontrolę galima suvokti ir platesne prasme. Jos uždavinys – tikrinti ūkinę,

finansinę ir kitokią veiklą.

Vykdymo tikrinimas – tai kontrolės dalis. Tikrinama kaip vykdomi

įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kitos valstybės užduotys.

Kontrolę sudaro trys elementai:

1. darbo, užduočių, veiklos tikrinimas;

2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;

3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams

šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas.

Kontrolė vadovaujasi tam tikrais principais:

✓ kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien,

nuolat, sistemingai;

✓ ji turi būti reali, betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo

buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;

✓ ji turi būti kompleksinė ir universali;

➢ operatyvi;

➢ objektyvi, bešališka;

➢ viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų

sprendimų priėmimas.

Valstybinio valdymo kontrolė pakankamai sudėtingas klausimas, kontrolės

institucijų sistema sudėtinga. Tai priklauso nuo valstybės santvarkos. Nors

pas mus valdžios atskirtos, bet gali vykdyti kartu.

Vykdomos valdžios kontrolės formos gali būti:

1. Parlamentinė kontrolė – seimo narių, komitetų galimybės kontroliuoti

valdžią, Seimui atskaitingų institucijų veikla (Seimo kontrolierius,

vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierius).

2. Administracinė kontrolė – įgyvendinama pavaldumo tvarka. Pvz.: kai

aukštesnioji institucija kontroliuoja žemesnes. Kuriamos specialios

žinybinės kontrolės institucijos. Turi būti auditoriaus pareigybė

didesnėse įstaigose. Kontroliuojama kaip vykdomi įvairūs vyriausybės

nutarimai. Žinybinės institucijos pavaldžiusios vadovams.

3. Teismas kuo toliau, tuo svarbesnė reikšmė. Teismo neliečiamumas.

Teismo procesas labai pritaikytas įvairiems ginčams spręsti. Be to

kitos kontrolės formos turi jautrių vietų.

Teisminė valdžia – tai trečiasis asmuo, kuris yra nepriklausomas. Jų

vykdoma kontrolė pripažįstama beveik visose valstybėse. Teismo veikla, kai

nagrinėjamos piliečių ir vykdomosios valdžios institucijų ginčus, vadinama

administracine justicija.

Administracinė justicija reiškia, kad teismas nagrinėja ne privačių

asmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo, tai yra administracinė

institucija, ginčą. Šis terminas taip pat reiškia, kad ginčas kilęs ne iš

prievolinės teisės, o yra viešasis, tai yra kilęs iš administracinių

teisinių santykių.

Taip pat administracinės justicijos atveju, tai ne tik ginčo

sprendimas, bet ir vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo patikrinimas.

Administracinės justicijos įgyvendinimo formos:

1. Bendroji justicija – kai šiuos ginčus nagrinėja bendrieji teismai –

tik teismai nagrinėti ne tik šiuos ginčus, bet ir civilinius,

baudžiamuosius. Tokias sistemas turi kai kurios Vakarų Europos šalys.

Paprastai šių teismų ir procesų taisykles nustato bendrieji procesai.

Yra ir pusiau teismų. Pvz. Anglijos tribunolas.

2. Specialioji – specialiosios administracinės justicijos šalyse veikia

speciali

teismų sistema. Lietuva priskiriama prie šios teismų sistemos.

Nėra paprasta atskirti bendrąsias formas nuo specialiųjų. Tam atskirti

sudaromos įvairios komisijos, kurios turi parodyti, kam priklauso

nagrinėjamas klausimas.

Šie teismai nagrinėja ginčus pagal specialiųjų procesą. Lietuvoje

“Administracinių bylų teisenos įstatymas” – ne visi aktai gali iš karto

apskųsti teismui yra išimčių.

Dėstymas

Seimo parlamentinė kontrolė

Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje

Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams,

Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro

komitetus. Komitetų sąrašą nustato Seimo statutas. Seime sudaromos nuolat

veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija ir kitos

komisijos.

Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti,

konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti
tyrimo,

kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias

komisijas.

Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines

laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir

komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

Seimo komitetų įgaliojimai

Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai svarstyti įstatymų projektus,

rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti,

savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų

teisės aktų projektus. Seimo komitetai taip pat analizuoja naujų įstatymų

ar jų pataisų reikalingumą bei rengia ir teikia Seimui svarstyti projektus

dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo.

Viena iš Seimo komitetų funkcijų atliekant parlamentinę kontrolę tai

išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei

pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo

priimti aktai. Jie savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlieka atskirų

problemų parlamentinį tyrimą ir pateikia Seimui savo išvadas. Taip pat

svarsto Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir

taip pat teikia Seimui išvadas.[1]

Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar

kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją,

komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai

kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar

kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių, jeigu komitetas kitaip

nenustato laikotarpio, privalo dalyvauti posėdyje. Nedalyvavimo atveju

komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą.

Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus

teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią

reikiamą medžiagą.

Seimo kontrolierius

Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija. Ji

yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo

kontrolierių įstaiga“ ir finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo

kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taip

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 969 žodžiai iš 3227 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.