Įvadas 3
Dėstymas 5
Seimo parlamentinė kontrolė 5
Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje 5
Seimo komitetų įgaliojimai 5
Seimo kontrolierius 6
Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė 8
Ministerijos sekretoriaus funkcijos 8
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas 9
Valstybės kontrolės samprata 9
Valstybės kontrolės funkcijos 10
Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė 11
Apskrities viršininko vykdoma kontrolė 11
Savivaldybės kontrolės institutas 12
Išvados 15
Naudota literatūra: 16
Įvadas
Kontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jų
priežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga – vykdymo tikrinimas.
Kontrolę galima suvokti ir platesne prasme. Jos uždavinys – tikrinti ūkinę,
finansinę ir kitokią veiklą.
Vykdymo tikrinimas – tai kontrolės dalis. Tikrinama kaip vykdomi
įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kitos valstybės užduotys.
Kontrolę sudaro trys elementai:
1. darbo, užduočių, veiklos tikrinimas;
2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;
3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams
šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas.
Kontrolė vadovaujasi tam tikrais principais:
✓ kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien,
nuolat, sistemingai;
✓ ji turi būti reali, betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo
buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;
✓ ji turi būti kompleksinė ir universali;
➢ operatyvi;
➢ objektyvi, bešališka;
➢ viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų
sprendimų priėmimas.
Valstybinio valdymo kontrolė pakankamai sudėtingas klausimas, kontrolės
institucijų sistema sudėtinga. Tai priklauso nuo valstybės santvarkos. Nors
pas mus valdžios atskirtos, bet gali vykdyti kartu.
Vykdomos valdžios kontrolės formos gali būti:
1. Parlamentinė kontrolė – seimo narių, komitetų galimybės kontroliuoti
valdžią, Seimui atskaitingų institucijų veikla (Seimo kontrolierius,
vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierius).
2. Administracinė kontrolė – įgyvendinama pavaldumo tvarka. Pvz.: kai
aukštesnioji institucija kontroliuoja žemesnes. Kuriamos specialios
žinybinės kontrolės institucijos. Turi būti auditoriaus pareigybė
didesnėse įstaigose. Kontroliuojama kaip vykdomi įvairūs vyriausybės
nutarimai. Žinybinės institucijos pavaldžiusios vadovams.
3. Teismas kuo toliau, tuo svarbesnė reikšmė. Teismo neliečiamumas.
Teismo procesas labai pritaikytas įvairiems ginčams spręsti. Be to
kitos kontrolės formos turi jautrių vietų.
Teisminė valdžia – tai trečiasis asmuo, kuris yra nepriklausomas. Jų
vykdoma kontrolė pripažįstama beveik visose valstybėse. Teismo veikla, kai
nagrinėjamos piliečių ir vykdomosios valdžios institucijų ginčus, vadinama
administracine justicija.
Administracinė justicija reiškia, kad teismas nagrinėja ne privačių
asmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo, tai yra administracinė
institucija, ginčą. Šis terminas taip pat reiškia, kad ginčas kilęs ne iš
prievolinės teisės, o yra viešasis, tai yra kilęs iš administracinių
teisinių santykių.
Taip pat administracinės justicijos atveju, tai ne tik ginčo
sprendimas, bet ir vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo patikrinimas.
Administracinės justicijos įgyvendinimo formos:
1. Bendroji justicija – kai šiuos ginčus nagrinėja bendrieji teismai –
tik teismai nagrinėti ne tik šiuos ginčus, bet ir civilinius,
baudžiamuosius. Tokias sistemas turi kai kurios Vakarų Europos šalys.
Paprastai šių teismų ir procesų taisykles nustato bendrieji procesai.
Yra ir pusiau teismų. Pvz. Anglijos tribunolas.
2. Specialioji – specialiosios administracinės justicijos šalyse veikia
speciali
teismų sistema. Lietuva priskiriama prie šios teismų sistemos.
Nėra paprasta atskirti bendrąsias formas nuo specialiųjų. Tam atskirti
sudaromos įvairios komisijos, kurios turi parodyti, kam priklauso
nagrinėjamas klausimas.
Šie teismai nagrinėja ginčus pagal specialiųjų procesą. Lietuvoje
“Administracinių bylų teisenos įstatymas” – ne visi aktai gali iš karto
apskųsti teismui yra išimčių.
Dėstymas
Seimo parlamentinė kontrolė
Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje
Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams,
Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro
komitetus. Komitetų sąrašą nustato Seimo statutas. Seime sudaromos nuolat
veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija ir kitos
komisijos.
Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti,
konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti
tyrimo,
kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias
komisijas.
Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines
laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir
komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.
Seimo komitetų įgaliojimai
Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai svarstyti įstatymų projektus,
rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti,
savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų
teisės aktų projektus. Seimo komitetai taip pat analizuoja naujų įstatymų
ar jų pataisų reikalingumą bei rengia ir teikia Seimui svarstyti projektus
dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo.
Viena iš Seimo komitetų funkcijų atliekant parlamentinę kontrolę tai
išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei
pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo
priimti aktai. Jie savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlieka atskirų
problemų parlamentinį tyrimą ir pateikia Seimui savo išvadas. Taip pat
svarsto Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir
taip pat teikia Seimui išvadas.[1]
Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar
kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją,
komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai
kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar
kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių, jeigu komitetas kitaip
nenustato laikotarpio, privalo dalyvauti posėdyje. Nedalyvavimo atveju
komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą.
Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus
teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią
reikiamą medžiagą.
Seimo kontrolierius
Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija. Ji
yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstaiga“ ir finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo
kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taip
pat kiti padaliniai, kuriuos tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.
Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.
Jeigu Seimo kontrolieriaus – įstaigos vadovo – nėra, jį pavaduoja
vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.[2]
Seimo kontrolierių įstaigos valdybos funkcijos:
✓ svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus bei kitus
Seimo kontrolierių teikiamus klausimus;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių, tiriančių piliečių skundus dėl valstybės
ir savivaldybių įstaigų, pasiskirstymą veiklos sritimis, nurodydama
kiekvieno kontrolieriaus veiklos sritį;
✓ priima sprendimus Seimo kontrolierių įstaigos skyrių darbo organizavimo
klausimais;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos reglamentą;
✓ teikia siūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą bei
atlyginimų koeficientus, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais
koeficientų dydžiais;
✓ materialiai skatina Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus;
✓ pritaria Seimo kontrolierių metinėms ataskaitoms;
✓ siunčia Seimo kontrolierius bei įstaigos darbuotojus į užsienio
komandiruotes ar stažuotes, taip pat į ilgesnes kaip vienas mėnuo
komandiruotes ar stažuotes Lietuvoje.
Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo,
savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų
piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamos
Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo
departamentas ir jiems pavaldžios institucijos.
Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę reikalauti
nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, reikalingus savo
funkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybės
paslaptį sudarančiais dokumentais. Esant reikalui tai patvirtinama
specialiu policijos pareigūno raštu.
Seimo kontrolierius gali įeiti į kontroliuojamų įmonių, įstaigų,
organizacijų patalpas ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais
asmenimis. Kiek kitaip yra karinėse ir joms prilyginamose institucijose. Į
šių įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama tik lydint šių institucijų
pareigūnams.
Seimo kontrolierius taip pat gali pareikalauti iš pareigūnų, kad
paaiškintų savo veiklą raštu ar žodžiu bei apklausti pareigūnus ir kitus
asmenis. [3]
Seimo kontrolieriai turi ir daugiau jiems paskirtų teisių. Tokių kaip
dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų
posėdžiuose, kai svarstomi
su Seimo kontrolierių veikla;
pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei
savivaldybių pareigūnus ir ekspertus; informuoti Seimą, Vyriausybę ar
atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba
įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; siūlyti
Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti
įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.
Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė
Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo
įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės
nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas savivaldybėms
socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais
klausimais.
Pagrindinis asmuo kontrolės sferoje tai viceministras, kuris per
ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus
organizuoja ir užtikrina ar teisėtai vykdoma ministro nustatyta politinė
veikla.
Viceministrus ir ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos
karjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia ministras. Kiekvienas
iš jų yra tiesiogiai atsakingas ministrui. [4]
Ministerijos sekretoriaus funkcijos
Ministerijos sekretorius atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų
rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos
padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis
konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti. Jo
kompetencijai priklauso atsakyti už ministerijos ūkinę bei finansinę
veiklą, taip pat teikti ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir
etatų sąrašą.[5]
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas
Valstybės kontrolės samprata
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos
Seimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės
institucija. Valstybės kontrolė yra juridinis asmuo.
Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir
susitarimais, kitais teisės aktais.
Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolės
veiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius informuoja Seimą
apie tikrinimų, atliktų Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos