19a išradėjai
5 (100%) 1 vote

19a išradėjai

Tomas Edisonas(1847-1931)

Amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių išradėjų Mokykloje mokesi tik tris mėnesius bet buvo iš jos pašalintas už tingumą, o veliau jį namuose mokė mama, dvylikos metų jis pradėjo dirbti, šešiolikos – išėjo iš tėvų namų, dvidešimt dviejų – uždirbo 40 tūkstančių dolerių, keturiasdešimties – buvo žinomas visame pasaulyje. Mirė eidamas 85-uosius metus.

Begalinis idėjų spiečius visą laiką sukosi apie jo galvą. Nors kai kurie jo išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai, bet vien Jungtinėse Valstijose Edisonas gavo 1098 patentus

ir apie tris tūkstančius – trisdešimt keturiose kitose pasaulio šalyse. Išradimų biuro direktorius juokavo: „Kelias pas mane nespėja ataušti nuo jaunojo Edisono žingsnių“. Netgi svarbiausių jo išradimų neįmanoma išvardinti. Jis tobulino telegrafą, telefoną, kino aparatūrą. Jis sukūrė kaitinamąją elektros lemputė (išradėjas yra Heinrich Goebel, tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), ir sukėlė revoliucija elektros energijos gamyboje ir paskirstyme. Jis pagamino elektrovežius ir sugalvojo šarmines akumuliatoriaus baterijas. Padarė pradžią elektronikai ir išrado savą geležies rūdose sodrinimo būdą. Statė chemijos gamyklas ir mokė lėlės kalbėti, išrado fonografa, diktofoną, kinetoskopą, elektros kėdę.

Paskutiniaisiais 19 a. metais buvo įkurta ir pirmoji „šiuolaikinė“ mokslinė laboratorija – Tomo Edisono „idėjų fabrikas“ Menlo Parke. Nuo tol dauguma svarbiausių išradimų gimdavo būtent tokiuose gerai organizuotuose, daugelį įvairių sričių specialistų turinčiuose moksliniuose kolektyvuose.

• 1878 m. –užpatentavo fonografą (pirmąjį plokštelių grotuvą).

• 1879 m. –užpatentavo elektros lemputę kuri pirmą kartą buvo panaudota garlaiviui apšviesti..

• 1880 m. Tomas Edisonas pradėjo leisti žurnala „Science“, pirmuosius 12 puslapių parašęs apie elektrinių traukinių privalumus.

• 1882m. Niujorke Edisonui vadovaujant buvo pastatyta pirmoji šiluminė elektrinė.

• 1883m. Thomas Edisonas atranda pirmus elektronų judėjimo vakuume reiškinius. Vėliau šie tyrimai buvo panaudoti, kuriant pirmąsias radijo lempas.

• 1891 m. sukūrė judančių paveikslėlių aparatą – kinetoskopą ir tais pačiais metais užpatentavo radiją.

• Kartu su Greiheimu Belu išrado gramofoną, filmavimo aparatą, patobulino telefoną ir rašomąją mašinėlę.

Taip pat jis ir buityje naudojosi savo išradimais

• Tomas Edisonas pirmasis kino istorijoje pagamino perforuotą kino juostą, kuri lygiai tokia pat naudojama ir šiandien.

• 1913 m. T. Edisonas sukonstravo kinetofoną, kuris sinchronizavo vaizdą ir garsą.

Jis sau buvo nusistatęs tokią idėjų kvotą: nedidelis išradimas kas dešimt dienų, o didelis kas šeši mėnesiai. Po mirties jo namuose buvo rasta 3500 sąsiuvinių su įvairiausiomis idėjomis, nors tiesa, dauguma jų buvo nieko vertos.



Broliai Raitai

Broliai Raitai Orville Wright (Orvilis Raitas; 1871 m. rugsėjo 19 d. – 1948 m. sausio 30 d.) ir Wilbur Wright (Vilburas Raitas; 1867 m. balandžio 16 d. – 1912 m. gegužės 30 d.) – JAV išradėjai, aviacijos pradininkai, lakūnai. Nebuvo baigę net vidurinės mokyklos, tačiau naudodamiesi O. Lylientalio ir kitų mokslininkų darbais, konstravo sklandytuvus. 1903 savo gamybos sklandytuve įrengė 12 kW vidaus degimo stūmoklinį variklį. 1903 gruodžio 17 tuo sklandytuvu nuskrido 260 m ir išsilaikė ore 59 sekundes. Skrydį stebėjo 5 liudininkai. Tačiau daugelis žmonių dar ilgai negalėjo patikėti, kad išrastas lėktuvas. Pavyzdžiui, Paryžiaus laikraštis „Herald tribune“ apie brolius Wrightus išspausdino straipsnį „Skrajūnai ar apgavikai?“ Patobulinę šį lėktuvą, 1905-1909 skrido dar keletą kartų (dabar originalas saugomas Nacionaliniame oro ir erdvės muziejuje Vašingtone) . Didžiausias nuotolis – 124 km, ilgiausia trukmė – 2 val. 20 min. 1909 Deitone įsteigė lėktuvų gamybos bendrovę ir lakūnų mokyklą.

Pirmojo skrydžio vietovę kasmet aplanko daugiau kaip pusė milijono žmonių. Šešiatonis granitas kopos viršūnėje žymi vietą, iš kurios broliai Wrightai pakilo nugalėti erdvių. Kopų papėdėje stovi vėjų nugairintas brolių statytas angaras. Iš pradžių brolių Raitų lėktuve pilotas įsitaisydavo gulomis ant apatinio sparno. Remdamiesi ant alkūnių lėktuvą valdė valdymo svertais. Tačiau iškilo klausimas – kaipgi įsibėgėti ir tūpti? Išradėjai sparno apačioje pritvirtino lengvas pavažas, ant kurių leisdavosi sklandytuvas. O kildavo jis dar paprasčiau: pilotas guldavo į savo vietą, suimdavo valdymo svirtis, o du pagalbininkai pakeldavo sklandytuvą už sparnų galų, įsibėgėdavo su juo prieš vėją ir pajutę, kad keliamoji jėga susilygina su traukos jėga, stipriai stumteldavo sklandytuvą nuo kalvos. 1902 metų rugsėjo – spalio mėnesiais Vilburas ir Orvilas Raitai savo sklandytuvu skriejo apie tūkstantį kartų. Kai kurių skrydžių nuotolis siekė apie 200 metrų. Patobulinę valdymą dabar jie nebijojo net ir labai stipraus vėjo. Jie rašė, kad „gavę tikslius savo apskaičiavimų duomenis ir pasiekę pakankamą lygsvarą tiek ramiu, tiek vėjuotu oru, mes nutarėme, kad įmanoma pradėti konstruoti
lėktuvą su varikliu“.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 789 žodžiai iš 2559 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.