Įvadas…………………………………………………………………….. 3
1. SVVĮ samprata………………………………………………………. 4
1.1 SVVĮ vieta bendroje Lietuvos įmonių sandaroje………….. 4
1.2 SVVĮ veiklą reglamentuojantys įstatymai………………… 8
2. Mokesčių politika SVV atžvilgiu…………………………………….. 11
2.1 Veiksniai ir mokesčiai , veikiantys SVV veiklą………….. 11
2.2 Mokesčių lengvatos………………………………………. 16
2.2.1 Mokestinės paskolos……………………………….. 16
2.2.2 Mokesčių lengvatos………………………………… 17
2.2.3 Kitos lengvatos…………………………………….. 17
3. SVVĮ apmokestinimo tobulinimas…………………………………… 18
4. Išvados ir pasiūlymai………………………………………………… 22
5. Literatūra…………………………………………………………….. 23
.
Įvadas
Žvelgdami į Europos šalių ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos–pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą.
Pasaulinė patirtis taip pat rodo, jog be smulkių ir vidutinių verslo įmonių (SVVĮ) rinkos ekonomikos sistema negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau SVVĮ steigimasis buvo tik atskirų žmonių pastangų išsigelbėti nuo bedarbystės, įgyvendinti savo „hobby“, būti nepriklausomu, pateikti klientams netikėčiausią ir labiausiai paklausų produktą (paslaugą) rezultatas. Dabar SVVĮ steigimosi svarbą suprato tiek valstybės institucijos, tiek ir didelės privačios įmonės.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti pagrindines problemas plėtojant smulkų ir vidutinį verslą.
Tyrimo uždaviniai:
• Pateikti SVVĮ vietą bendroje Lietuvos įmonių sandaroje;
• Pateikti SVV veiklą reglamentuojančius įstatymus;
• Apibrėžti mokesčių įtaką SVVĮ;
• Pateikti pagrindinius strateginius mokesčių politikos netobulumus;
• Pateikti pasiūlymus dėl SVVĮ apmokestinimo tobulinimo
Tyrimo metodika: dokumentų analizė, buvo naudojami Statistikos departamento duomenys, perskaitytos literatūros ir atitinkamų LR Vyriausybės įstatymų, nutarimų ir norminių aktų analizė.
1. SVVĮ samprata
Literatūroje nėra vieningo apibrėžimo, ką vadiname smulkiu verslu, kada jis išauga vidutinius rėmus, o kada jis yra stambus. Tai sudėtingas procesas, kurį sąlygoja šalies ekonomikos bendras išsivystymo lygis ir požiūris į verslą. Įvairiose šalyse tai charakterizuojama įvairiai: aktyvų dydžiu, metine apyvarta, darbuotojų skaičiumi, pelno dydžiu, atskirai įvertinama verslo šakos specifika, automatizacijos dydis, įmonės užimamas plotas.
1.1 SVVĮ vieta bendroje Lietuvos įmonių sandaroje
Analizuojant statistinius duomenis, galima pastebėti, kad iki 1999 m. pabaigos užsitęsęs smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų) steigimosi bumas baigėsi. Tokių įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje stabilizavosi ties maždaug 79,5 proc. Augo įmonių, kurių darbuotojų skaičius buvo nuo 10 iki 49, lyginamasis svoris bendrojoje šalies įmonių sandaroje — nuo 11,4 proc. 1999 m. iki 16,4 proc. 2002 m. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m. pateikiama 1 paveiksle.
1 paveikslas. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m., proc. Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai
Lyginant Lietuvos įmonių sandarą pagal darbuotojų skaičių su Europos Sąjungos šalimis, galima pastebėti, kad šių šalių bendrame įmonių skaičiuje vyrauja įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų (atitinkamai 79,4 proc. ir 89,1 proc.). Įmonių sandaros skirtumai pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje parodyti 2 paveiksle.
2 paveikslas. Įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje 2000 m. pabaigoje, proc. Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Structural Business Statistics, Eurostat
Analizuojant įmonių struktūrą pagal ekonominės veiklos rūšis, matyti, jog prekyba užsiimančių įmonių dalis per pastaruosius trejus metus mažėjo, tačiau šios įmonės vis dar sudaro didžiausią SVĮ dalį. Didžiausią šio sektoriaus dalį 2002 m. užėmė mažmenine prekyba užsiimančios įmonės: jos sudarė 57,0 proc. visų prekybos SVĮ bei 22,0 proc. visų SVĮ. Šia veikla užsiimančių įmonių dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos įmonių dalies mažėjimą.
3 paveikslas. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis 2000-2002 m., proc.
Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ
“Statistikos tyrimai”
Pramonės SVĮ dalis nagrinėjamu laikotarpiu didėjo. Didžiausią dalį šiame sektoriuje 2002 m. sudarė medienos dirbinių bei maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonės – atitinkamai 19,0 proc. ir 16,2 proc.visų pramonės SVĮ.
Įmonių, teikiančių paslaugas, skaičius nuolatos augo ir 2002 m. pabaigoje sudarė 25,9 proc. visų SVĮ. Pagrindinis šio sektoriaus plėtros variklis – sausumos transporto, viešbučių ir restoranų bei sveikatos priežiūros verslas.
Statybų verslu užsiimančių įmonių dalis 2000-2002 m. sudarė vidutiniškai 4,4 proc. visų veikiančių SVĮ.
Didžiausią visų Lietuvoje veikiančių SVĮ sudaro individualios (personalinės) įmonės (IĮ). Šioms įmonėms pakanka nedidelio pradinio kapitalo, jos vykdo supaprastintą buhalterinę apskaitą, taip pat IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, jam nebūtina įdarbinti kitus darbuotojus. Tačiau IĮ dalis 2002 m. pradėjo mažėti, kai tuo tarpu UAB – didėti.
4 paveikslas. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmonių teisines formas 2000-2002 m., proc. Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”
Šias tendencijas galėjo sąlygoti šie veiksniai:
• Mokesčių naštos didėjimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo”, pagal kurį IĮ savininkai turi būti draudžiami ne tik bazinei pensijai, bet dar privalo mokėti papildomai 15 proc. socialinio draudimo mokestį nuo deklaruojamų pajamų;
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas (įsigaliojusio nuo 2003 m. sausio 1d.), pagal kurį gyventojams leista verstis individualia veikla neįregistravus įmonės. Taip pat įtakos turėjo ir kitos minėto įstatymo pataisos, pagal kurias IĮ savininkui tenkantis pelnas apmokestinamas 15 proc. pajamų mokesčiu;
• 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, pagal kurį IĮ tapo neribotos turtinės atsakomybės juridiniais asmenimis. Be to, IĮ gali persitvarkyti į UAB;
• Kai kurių veiklos pagal verslo liudijimus apribojimų sumažinimas (prekybos patentus leista įsigyti trumpesniam nei vienas mėnuo laikotarpiui, išplėstas veiklų pagal verslo liudijimus sąrašas ir kt.);
• Konkurencija su besiplečiančiais didžiaisiais prekybos centrais.
1.2 SVVĮ veiklą reglamentuojantys įstatymai
Atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas 2002 m. buvo priimtas ir nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas. Įstatyme apibrėžiami smulkaus ir vidutinio verslo subjektai bei jiems taikomos valstybės pagalbos formos. Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Naujame Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme yra apibrėžiami tokie smulkaus ir vidutinio verslo subjektai:
Vidutinės įmonės – tai įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus:
• įmonėje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;
• įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų;
• įmonė yra savarankiška.
Mažos įmonės – tai įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus:
• įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;
• įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų;
• įmonė yra savarankiška.
Mikroįmonės – tai mažos įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus:
• įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;
• įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų;
•įmonė yra savarankiška
Fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Savarankiškomis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos vidutinės įmonės) arba nėra mažos įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos mažos įmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą.
Skaičiuojant įmonės finansinius rodiklius, prie įmonės rodiklių būtina pridėti visų jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų įmonių atitinkamus rodiklius. Įmonė tiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jei turi 1/4 ar daugiau šios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Įmonė netiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jei 1/4 ar daugiau šios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių turi įmonės kontroliuojama įmonė ar kelios kontroliuojamos įmonės kartu arba įmonė ir jos kontroliuojama įmonė kartu.
Įmonės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.4-85/1K-052 patvirtintą „Smulkaus ir vidutinio verslo
vidutinio sąrašinio metinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarką“.
Įmonė įgauna smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą, kai dvejus finansinius metus iš eilės įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje fiksuojami duomenys atitinka vidutinėms, mažoms arba mikroįmonėms keliamus kriterijus.