1. Genetikos mokslas ir jo uždaviniai. Pagr genetikos uždaviniai – tirti genų perdavimą iš kartos į kartą, nustatyti, kaip genuose esanti informacija virsta požymiu. Genetika tiria vieną iš pagrindinių gyvų organizmų savybių – paveldimumą, todėl ji savaime atsiranda visų biologinių reškinių centre.
2. Genetikos metodai.
3. Genetikos mokslo raida.
4. Genetika Lietuvoje. Atsirado kaip taikomasis mokslas Dotnuvos ž.ū. akademijoje. Ten laikoma genetikos selekcijos pradžia. Ten kuriamos naujos žolių veislės. Jų uždavinys – išsaugoti konkrečioje vietovėje būdingus požymius (išteklius).
5. Branduolio ir citoplazmos vaidmuo paveldimumo mechanizme. Branduolys – saugo genetinę informaciją. Reparacijos mechanizmas (DNR molekulių atstatymas, kur naudojami fermentai, mitozė, mejozė, segregacija, DNR molekulių išsiskyrimas). Citoplazma – sukaupia energiją, amino rūgštis, vandenį.
6. Eukariotų chromosomos. Chromosomą sudaro 2 pečiai, centromera, palydovas, iš kurio formuojasi branduolėlis. Būdingas ne visada teisingas pasidalijimas.
7. Mitozė. (netiesioginis būdas). 1. Profazė. Branduolyje atsiranda siūlinės struktūros mitozinės chromosomos. Pradžioje seserinės chromatidės glaudžiai surištos vienos su kitomis, o pabaigoje – tik ties kinetochoru. Aktyvuojasi mikrovamzdeliai. 2. Prometafazė. Vyksta chromosomų judėjimas (metakinezė) tarp polių ir verpstės centro, kol chromosomos užima metafazei charakteringą vietą. Chromosomų dreifas. 3. Metafazė. Chromosomos išsidėsto taip, kad kinetochorai nukreipti į priešingus polius. Vykta seserinių chromatidžių išsiskyrimas (kontaktuoja tik centromeros vietoje). 4. Anafazė. Iš karto visos chromosomos vietoje atsiskiria ir ima judėti į priešingus polius. Degraduoja centromeriniai baltymai. 5. Telofazė. Pradinė ląstelė pasidalija į 2 dukterines ląsteles.
8. Mejozė. (sudaro 2 ląstelių pasidalijimai). Mejozė yra spec. dalijimosi būdas, kuris iš diploidinių ląstelių padaro haploidines ląsteles. a)Profazę sudaro kelios fazės: 1. Leptotena. Chromosomos ilgos ir plonos. Cromosomos sudvigubėjusios, bet seserinėms chromatidėms atsiskirti sunku. Homologinių chromosomų konjugacija. Formuojasi sunaptoneminis kompleksas. 2. Zigotena. Chromosomos dar labiau kondensuojasi, įvyksta homologinių chromosomų konjugacija – sinapsė ir suformuoja bivalentus (4 chromatidės). Daug G-C porų. 3. Pachitena. Bivalentai storėja ir trumpėja. Vyksta krosingoveris. 4. Diplotena. (dvigubo siūlo stadija). Sinapsinė homologinių chromosomų trauka dingsta ir chromosomos atsitraukia viena nuo kitos visu ilgiu. Chromosomos įgauna “lempų šepečių” formą, sintetina RNR, gausu ribosomų dėl baltymų sintezės. 5. Diakinezė. Chromosomos aiškiai atsitraukusios viena nuo kitos. Bivalentai išsidėsto achromatinės verpstės ekvatoriuje. Po to seka b) Profazė. Išnyksta branduolėlis ir branduolio apvalkalėlis.c) PrometafazėI. Chromosomos juda į vidurio plokštumą; d) MetafazėI. Achromatinės verpstės siūlai nuo vieno poliaus prisitvirtinę prie vieno univalento, o nuo kito poliaus prie kito univalento; c) Anafazė. Į priešingus polius juda po vieną univalentą t.y dukteriniams branduoliams tolygiai paskirstomos homologinės chromosomos; d) Telofazė. Univalentai negrįžta į pirminę sandarą, lieka kompaktiški, ir aiškiai matyti, kad kiekvienas univalentas sudarytas iš 2 chromatidžių. Mejozės paskirtis tokia: 1. Išlieka pastovus chromosomų skaičius susiliejus 2 lytinėms ląstelėms; 2. Dėsningai paskirstomos homologinės chromosomos; 3. Vyksta genetinė rekombinacija. Būdingi 2 pasidalijimai ir tik 1 DNR replikacija. Homologinių chromosomų konjugacija.
9. Homologinių chromosomų konjugacija. Kai homologinės chromosomos neišsiskiria mejozės I dalijimosi metu arba dukterinės chromosomos neišsisk. Mejozės II dalijimosi metu, susiformuoja gametos su per mažu (n-1) arba per dideliu (n+1) chromosomų skaičiumi.
10. Kariotipas. Sudėstytų poromis pagal dydį, formą ir bendrą išvaizdą mitozės metafazėje chromosomų visuma. Skirtingas skaičius būdų atsiskirti.