TURINYS
I. AtskaitymŲ ir mokĖjimo SAMPRATa. . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . 2
II. Elektroninių pranešimų ir atskaitymų sistemoS . . . . . . . . . .
3
III. Kokius privalumus suteikia Elektroninė
atskaitymų ir praneŠimų sistema. . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . 4
iv. Kas ir kaip gali tapti Elektroninės atskaitymų IR
PRANEŠIMŲ sistemos abonentu. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . 7
V. Kaip naudotis Elektronine atskaitymų IR PRANEŠIMŲ
sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
VI. Lietuvos bendrovių sukurtos elektroninių PRANEŠIMŲ IR
atskaitymų sistemoS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . 9
vIi. Apgaulė ir sukčiavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
VIII. ELEKTRONINIŲ PRANEŠIMŲ IR ATSKAITYMŲ SAUGUMAS. . . . . . . . .
12
NAUDOTA LITERATŪRA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
I. Atsiskaitymų ir mokėjimo samprata.
Siekiant iki galo suvokti elektroninių atsiskaitymų esmę bei
pagrindinius procedūros bruožus, yra būtina jau pačioje šio skyriaus
pradžioje nors trumpai panagrinėti atsiskaitymų santykius apskritai.
Visų pirma, būtina nustatyti sąvokų “mokėjimas” ir “atsiskaitymas”
reikšmes. Literatūroje šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai,
tačiau nereikia pamiršti skirtingos jų apimties. Atsiskaitymas plačiąja
prasme papildo mokėjimą, kadangi mokėjimas tėra vienas iš atsiskaitymo
būdų, o būtent atsiskaitymas pinigais. Neretai mokėjimo sąvoka yra dar
labiau susiaurinama iki sąvokos “atsiskaitymas grynaisiais pinigais”.
Teisiškai mokėjimą galima apibrėžti kaip piniginio įsipareigojimo vykdymą,
bent jau taip jį apibrėžia kai kurių valstybių (pvz., Italijos,
Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) civiliniai kodeksai1. Atsiskaitymo
sąvoką pateikia Blaksono teisės žodynas (angl. Black’ Sale of Goods Act Law
Dictionary): “atsiskaitymas (angl. settlement, atitinka bendrosios lietuvių
kalbos žodį – atsiskaitymas, kaip pilnutinis tarpusavio prievolių,
įsipareigojimų įvykdymas) yra pažado ar sutarties įvykdymas”. Siauresne,
teisine prasme, atsiskaitymas yra apibrėžiamas kaip pareigos, pažado ar
įsipareigojimo kreditoriui vykdymas, perduodant jam pinigus ar kitas
vertybes, kartu skolininkui pasiūlius, o kreditoriui sutikus juos priimti,
taip pilnai ar dalinai padengiant įsiskolinimą ar patenkinant
įsipareigojimą.
Siekiant apibrėžtumo ir aiškumo, toliau šiame vadovėlyje terminas
“atsiskaitymai” bus naudojamas siauresne prasme – kaip atsiskaitymas
pinigais. Būtent taip sąvoką “atsiskaitymai” naudoja Lietuvos įstatymų
leidėjai. LR Civilinio kodekso XLVII skyriaus “Atsiskaitymai” 6.930
straipsnis nustato: “Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami
naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir
kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones.” Minint skirtumus tarp
sąvokų reikia pabrėžti, kad “atsiskaitymai” suponuoja tam tikro
įsipareigojimo ar skolos buvimą, kai tuo tarpu skola ar įsipareigojimas
nėra “mokėjimo” sąvokos būtinas elementas (pvz., pinigų pervedimas į kito
asmens sąskaitą be prievolės tai padaryti, pvz., dovanojimo sutartis, yra
mokėjimas, bet šiuo atveju negali būti atsiskaitymu). Šis elementas yra
pagrindinis bandant išskirti sąvokų skirtumus. Taigi, šiuo požiūriu
atsiskaitymų sąvoka apima platesnį santykių ratą nei mokėjimo sąvoka,
vadinasi savo apimtimi yra platesnė už pastarąją (kiekvienas atsiskaitymas
yra mokėjimas, bet ne kiekvienas mokėjimas yra atsiskaitymas).
II. Elektroninių pranešimų ir atskaitymų sistemoS
Elektroninė pranešimų ir atskaitymų sistema (ELAS) – elektroninis
mokėjimo dokumentas, suteikiantis galimybę daugelį sąskaitų arba sąskaitų –
pranešimų sujungti į vieną bendrą mokėjimo dokumentą ir leidžiantis visas
suintegruotas sąskaitas apmokėti vienu veiksmu. Tai labai patogu ir
naudinga mokesčių mokėtojams. Elektroninė atsiskaitymų sistema skirta
gyventojams per Internetą atsiskaityti už paslaugų teikėjų suteiktas
paslaugas (energetines, komunalines, telekomunikacijų, kabelinės
televizijos, už buto apsaugą, už vaikų darželių lankymą ir kt.) bei
sumokėti kitus valstybės reglamentuotus mokesčius. Elektroninių dokumentų
forma atitinka dabar egzistuojančius mokėjimo dokumentus („Atsiskaitymo
knygelę“, formą f.4 ir kitus) ir atsiskaitymo tvarka savo technologija
nesiskiria nuo įprastinės, bet yra patogesnė ir turi savo privalumų.
Veikiančias elektronines bankų sistemas galima grupuoti į:
➢ bankų pranešimų sistemas;
➢ atsiskaitymų sistemas.
Pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad pirmosios atlieka tik
operatyvinį bankų
dokumentų persiuntimą ir saugojimą, o mokėjimų reguliavimas priklauso
bankams dalyviams. Atsiskaitymų sistemos tiesiogiai susijusios su
tarpusavio reikalavimų ir sistemos narių įsipareigojimų vykdymu. Pirmajai
grupei priklauso tokios sistemos: SWIFT (Society for Wordwide Interbank
Financial Telekomunication) ir BANKWIRE, antrajai – BACS (Bankers Automate
Clearing Servines), CHIPS (Clearing Hause Interbank Payment Sistems) ir
CHAPS (Clearings Haouse Automate Paymed Sistem).
Elektroninės sistemos taip pat skirstomos pagal šalių, dalyvaujančių
pervedimuose ir atskaitymuose, skaičių: SWIF organizuoja bankinių pranešimų
persiuntimą dvišaliu pagrindu, t.y. tarp dviejų dalyvių, kai tuo tarpu
BACS, CHIPS IR CHAPS reguliuoja mokėjimo įsipareigojimus daugiašaliu
pagrindu.
Atsiskaitymai Elektroninėmis priemonėmis atliekami tiesiogiai tarp
bankų arba tarpininkaujant automatizuotiems kliringo namams. Kliringo namai
– tai tarpbankinė lėšų pervedimo ir priešpriešinių mokėjimų padengimo
modeliniu ar kitokiu ryšiu sistema. Šiandien automatizuoti kliringo namai
yra pačiame verslo pasaulio centre, kur suplaukia mokėjimai, vyksta
atskaitymai, iš kur jie greitai paskirstomi pagal paskirtį.
Lietuvoje pastarųjų vaidmenį atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų
centras.
III. Kokius privalumus suteikia Elektroninė atskaitymų ir praneŠimų
sistemaI.
Elektroninės komercijos keliami poreikiai. Sparti elektroninės
komercijos plėtra ir augimas natūraliai sąlygojo modernių, online aplinkai
pritaikytų atsiskaitymo, mokėjimo sistemų atsiradimą. Itin svarbu tai, kad
technologijų tobulėjimo pasėkoje ne tik eksponentiškai išaugo perduodamos
informacijos kiekis, tačiau pakito pačios informacijos prigimtis – ji pati
savaime, tapo ekonominę vertę turinčiu objektu.
Sparti elektroninės komercijos plėtra taip pat reiškia ir tai, kad
novatoriškos mokėjimo sistemos tampa būtinos ne tik tradiciškai suprantamai
prekybai, nors ir atliekamai elektroniniame režime. Jų poreikį padiktavo
naujieji reklamavimo, informacijos suteikimo naudotojams bruožai ir
metodai, tokie kaip mokėjimas už tam tikro tinklalapio peržiūrą, klausimyno
užpildymą ar įgijimą priėjimo prie tam tikros informacijos, duomenų bazių
ir pan. Vartotojų siekis ir noras saugiai ir patikimai atsiskaityti
internete prisidėjo prie to, kad online aplinkoje vis mažėja tokių
tradicinių mokėjimo priemonių, kaip mokėjimo kortelės, panaudojimas.
Mokėjimo kortelių panaudojimas sąlyginai nesaugiuose interneto paslaugų
teikėjų serveriuose, neišvengimai išprovokavo riziką, susijusią su
neteisėtu informacijos, kurią naudotojas pateikia produkto pardavėjui
(naudotojo vardas, pavardė, kortelės tipas, numeris ir pan.), panaudojimu,
todėl interneto naudotojai vis rečiau pasitiki šiuo mokėjimo instrumentu.
Atsižvelgiant į šiuos tradicinių mokėjimo priemonių trūkumus, jau ne
pirmi metai kuriamos įvairios alternatyvios, specialiai atviriesiems
tinklams pritaikyti mokėjimo ir atsiskaitymo metodai. Tokios modernios
sistemos, pradedant “protingųjų kortelių” (ang. smartcard) sistemomis,
kurios pagrįstos vertės išsaugojimu, įrašymu multifunkcionalinės kortelės
luste, baigiant atsiskaitymo sistemomis, pagrįstomis vertės išsaugojimu
programinėje įrangoje, instaliuotoje į kompiuterį ar adekvačiame
įrenginyje. Vis dėlto, nei viena iš šių sistemų neįgavo visuotinio,
universalaus pritaikomumo. Be to, dėl įvairių tokių sistemų nesuderinamumo,
tiek vartotojai, tiek ir verslo subjektai yra priversti patys pasirinkti,
kuriomis ir keliomis technologijomis naudotis. Žvelgiant istoriškai,
modernių mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų nesuderinamumas buvo viena iš
tradicinių mokėjimo kortelių paplitimo priežasčių – bent pradiniame
elektroninės komercijos plėtros etape patogumas, suderinamumas ir
universalumas nusvėrė saugumo ir efektyvumo interesus.
Įdomu tai, kad elektroninių atsiskaitymų sritis – nuolatinių
eksperimentų, bandymų ir mėginimų sritis. Ko gero visos šiuo metu praktinį
pritaikomumą įgavusios mokėjimo sistemos kadaise gimė būtent tokių
eksperimentų pasėkoje. Toli gražu ne visos sistemos buvo iš karto
pripažintos ir pritaikytos elektroninės komercijos santykiuose. Kai kurios
iš mokėjimo sistemų, tokios kaip Cybercash, tokių bandymų keliu reguliariai
atsinaujina, tobulinamos, tokiu būdu efektyviai ir lanksčiai
prisiderindamos prie rinkos poreikių. Todėl atrodo, kad rinka vis dar
nuolatinio kitimo, raidos būsenoje, o komerciniai barjerai stabdo tokių
sistemų
plėtotę, siekiant suderinti didelę naujai sukurtų mokėjimo sistemų