FINANSINĖ KONTROLĖ
1. Finansų kontrolės norminiai teisės aktai.
Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos
dalis, kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens ūkinės
veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principų – ekonomiškumo,
efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo – laikymąsi.
Norminiai teisės aktai:
LR Valstybės kontrolės įstatymas – reglamentuoja LR valstybės kontrolės
veiklą ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisinius santykius.
LR Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas – nustato vidaus kontrolės,
įskaitant finansų kontrolę, ir vidaus audito funkcionavimo viešajame
juridiniame asmenyje, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą
ir juo disponuoja, teisinius pagrindus, tikslus bei viešojo juridinio
asmens vadovo kompetenciją siekiant, kad veiktų šio įstatymo
reglamentuojama vidaus kontrolė.
2. Finansų kontrolę atliekančios valstybinės institucijos, jų funkcijos.
Valstybės kontrolė- institucija atliekanti valstybinį auditą. Jo funkcija
prižiūrėti ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės
turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, užtikrinti, kad valstybinis
auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų
organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų
teigiamą valstybinio audito vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei.
Vidaus auditas – viešojo juridinio asmens departamentas, skyrius arba kitas
savarankiškas padalinys, įsteigtas atlikti vidaus auditą. Jo funkcija
nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės
norminių aktų, patarti vadovui, kaip ma-žinti rizikos veiksnių įtaką,
vertinti viešojo juridinio asmens strateginių planų, programų vykdymą, lėšų
gautų iš ES bei užsienio institucijų ar fondų administravimą ir
panaudojimą; įvertinti vidaus kontrolę.
3. Finansų kontrolės metodai, procedūros.
Finansų kontrolė gali būti išankstinė, einamoji ir pakesnioji.
Išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetant
sprendimus susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu ir
įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo
juridinio asmens vadovui. Ji turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo
ir vykdymo.
Einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad
tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėl
valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems
asmenims.
Paskesnioji finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmens
sprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų
tretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti
veiksmai. Jos paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį
naudojamas materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar
nebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų. Ji numato priemones
nustatytiems trūkumams pašalinti.
Procedūros skirstomos: 1 Tikrinimas; 2 Tiesioginis apžiūrėjimas; 3 Apklausa
ir patvirtinimas; 4 Perskaičiavimas; 5 Analitinės procedūros
1.4. Vidaus kontrolės sistemos apibūdinimas.
Vidaus kontrolės sistema – tai įmonės valdymo sistemos dalis. Platesne
prasme vidaus kontrolės sistemą reikia suprasti kaip visumą koordinuotų
būdų ir priemonių, naudojamų įmonės turtui apsaugoti, apskaitos duomenų
teisingumui ir numatytai valdymo politikai užtikrinti. Vidaus kontrolės
sistema turi užtikrinti, kad visus verslo sprendimus priimtų konpetentingi
pareigūnai ir kad tie sprendimai būtų vykdomi. Be to, ji turi padėti
išvengti klaidų ir nuostolių atliekant verslo operacijas, užkirsti kelią
įvairaus pobūdžio pažeidimams ir visada padėti įmonei vadovauti
organizuotai ir efektyviai.
1.5. Vidaus kontrolės sistemos elementai.
Dažniausiai nurodomi keturi pagrindiniai vidaus kontrolės sistemos
elementai:
1. Kontrolės aplinka.
2. Apskaitos sistema.
3. Kontrolės procedūros.
4. Turto apsaugos sistema.
Šie elementai glaudžiai susiję. Sutrikus bent vienam šios sistemos
elementui negalėtų normaliai funkcionuoti visa vidaus kontrolės sistema.
Vidaus audito paskirtis kita – įvertinti vidaus kontrolės sistemos būklę ir
padėti įmonės vadovybei užtikrinti kiekvieno šios sistemos elemento
veiksmingumą.
Kontrolės aplinka – bendras įmonėje vyraujantis požiūris į kontrolę ir
įvairūs veiksniai, lemiantys jos sukūrimą ir įgyvendinimą. Plačiąją prasme
– tai aplinka, kurioje turi funkcionuoti įmonės vidaus kontrolės sistema.
Ją sudaro šie pagrindiniai elementai: 1. vadovybės filosofija ir veiklos
stilius.2. organizacinė struktūra. 3. personalo politika. 4. Išoriniai
veiksniai. Apskaitos sistemą sudaro procedūros, kurios numato tokią ūkinių
operacijų registravimo, sisteminimo ir apibendrinimo tvarką, kad neliktų
jokių galimybių apgaulėms ir
piktnaudžiavimams, kad finansinės ataskaitos
būtų rengiamos laiku ir teisingai. Efektyvi apskaitos sistema laikoma ta,
kuri iddentifikuoja registruoja visas ūkines operacijas, naudojant vertinį
matą iš šių ūkinių operacijų apskaičiuoja įvairius ekonominius rodiklius,
nustato ūkinių operacijų atlikimo laiką, priskiria jas atitintamam
laikotarpiui, apskaičiuoja ūkinių operacijų rezultatus ir gautą finansinę
informaciją panaudoja veiklai planuoti ir prognozuoti. Kontrolės procedūros
– tai vadovybės parengtos taisyklės ir normos užkirsti kelią klaidoms ir
apgaulėms, jas surasti ir ištaisyti bei užtikrinti, kad įmonės tikslai bus
pasiekti. Kontrolės procedūras numato įmonės vadovybė, tačiau vykdo
darbuotojai; kontrolės procedūros naudojamos tam, kad įmonė pasiektų
numatytus tikslus. Bendrosios kontrolės procedūros yra: 1. Įgaliojimų
suteikimas atlikti ūkines operacijas. 2. Tinkamas pareigų atskyrimas. 3.
Adekvačių dokumentų ir duomenų bazės sukūrimas bei naudojimas. 4. Veiklos
tikrinimas ir įvertinimas. Turto apsaugos sistema – sukūrimas efektyvių
sąlygų, kurioms esant saugomas ir naudojamas turtas. Reikia nustatyti ar
atskiros kai kurios pareigos: 1 turto saugojimas ir apskaita. 2. leidimų
naudotis turtu išdavimas ir turto naudojimo kontrolė. 3. dokumentų
surąšymas ir ataskaitų rengimas. Įmonės vadovybė neturi leisti, kad tas
pats asmuo valdytų turtą ir tvarkytų apskaitą.
1.6. Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą.
Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą tenka įmonės vadovybei. Ji turi
prižiūrėti kaip veikia vidaus kontrolės sistema, ar ji efektyvi, duoda
naudą siekiant numatytų tikslų. Vidaus kontrolės sistemos kokybė priklauso
ne tik nuo parengimo principų, bet ir nuo jos personalo darbo. Todėl
atsakomybė už vidaus kontrolės sistemos trūkumus tenka ir konkrečių
padalinių vadovams. Labai svarbu, kad būtų kruopščiai parengtos pareiginės
instrukcijos ir kad darbuotojai nepriekaištingai jų laikytųsi. Pareiginių
instrukcijų nesilaikymas visada sukelia negatyvius padarinius, dažnai
susidaro palankios aplinkybės grobstyti arba neekonomiškai naudoti turtą.
Pareigos turi būti paskirstytos taip, kad nė vienas asmuo negalėtų
kontroliuoti dviejų ar kelių funkcijų. Jeigu operacijas atlieka skirtingi
padaliniai ar asmenys, pasiekiama dviguba nauda:
1. sunkiau padaryti pažeidimus, nes, kaip minėta, tam atlikti reikalingas