Finansinė kontrolė
5 (100%) 1 vote

Finansinė kontrolė

FINANSINĖ KONTROLĖ

1. Finansų kontrolės norminiai teisės aktai.

Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos

dalis, kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens ūkinės

veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principų – ekonomiškumo,

efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo – laikymąsi.

Norminiai teisės aktai:

LR Valstybės kontrolės įstatymas – reglamentuoja LR valstybės kontrolės

veiklą ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisinius santykius.

LR Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas – nustato vidaus kontrolės,

įskaitant finansų kontrolę, ir vidaus audito funkcionavimo viešajame

juridiniame asmenyje, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą

ir juo disponuoja, teisinius pagrindus, tikslus bei viešojo juridinio

asmens vadovo kompetenciją siekiant, kad veiktų šio įstatymo

reglamentuojama vidaus kontrolė.

2. Finansų kontrolę atliekančios valstybinės institucijos, jų funkcijos.

Valstybės kontrolė- institucija atliekanti valstybinį auditą. Jo funkcija

prižiūrėti ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės

turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, užtikrinti, kad valstybinis

auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų

organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų

teigiamą valstybinio audito vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei.

Vidaus auditas – viešojo juridinio asmens departamentas, skyrius arba kitas

savarankiškas padalinys, įsteigtas atlikti vidaus auditą. Jo funkcija

nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės

norminių aktų, patarti vadovui, kaip ma-žinti rizikos veiksnių įtaką,

vertinti viešojo juridinio asmens strateginių planų, programų vykdymą, lėšų

gautų iš ES bei užsienio institucijų ar fondų administravimą ir

panaudojimą; įvertinti vidaus kontrolę.

3. Finansų kontrolės metodai, procedūros.

Finansų kontrolė gali būti išankstinė, einamoji ir pakesnioji.

Išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetant

sprendimus susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu ir

įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo

juridinio asmens vadovui. Ji turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo

ir vykdymo.

Einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad

tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėl

valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems

asmenims.

Paskesnioji finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmens

sprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų

tretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti

veiksmai. Jos paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį

naudojamas materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar

nebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų. Ji numato priemones

nustatytiems trūkumams pašalinti.

Procedūros skirstomos: 1 Tikrinimas; 2 Tiesioginis apžiūrėjimas; 3 Apklausa

ir patvirtinimas; 4 Perskaičiavimas; 5 Analitinės procedūros

1.4. Vidaus kontrolės sistemos apibūdinimas.

Vidaus kontrolės sistema – tai įmonės valdymo sistemos dalis. Platesne

prasme vidaus kontrolės sistemą reikia suprasti kaip visumą koordinuotų

būdų ir priemonių, naudojamų įmonės turtui apsaugoti, apskaitos duomenų

teisingumui ir numatytai valdymo politikai užtikrinti. Vidaus kontrolės

sistema turi užtikrinti, kad visus verslo sprendimus priimtų konpetentingi

pareigūnai ir kad tie sprendimai būtų vykdomi. Be to, ji turi padėti

išvengti klaidų ir nuostolių atliekant verslo operacijas, užkirsti kelią

įvairaus pobūdžio pažeidimams ir visada padėti įmonei vadovauti

organizuotai ir efektyviai.

1.5. Vidaus kontrolės sistemos elementai.

Dažniausiai nurodomi keturi pagrindiniai vidaus kontrolės sistemos

elementai:

1. Kontrolės aplinka.

2. Apskaitos sistema.

3. Kontrolės procedūros.

4. Turto apsaugos sistema.

Šie elementai glaudžiai susiję. Sutrikus bent vienam šios sistemos

elementui negalėtų normaliai funkcionuoti visa vidaus kontrolės sistema.

Vidaus audito paskirtis kita – įvertinti vidaus kontrolės sistemos būklę ir

padėti įmonės vadovybei užtikrinti kiekvieno šios sistemos elemento

veiksmingumą.

Kontrolės aplinka – bendras įmonėje vyraujantis požiūris į kontrolę ir

įvairūs veiksniai, lemiantys jos sukūrimą ir įgyvendinimą. Plačiąją prasme

– tai aplinka, kurioje turi funkcionuoti įmonės vidaus kontrolės sistema.

Ją sudaro šie pagrindiniai elementai: 1. vadovybės filosofija ir veiklos

stilius.2. organizacinė struktūra. 3. personalo politika. 4. Išoriniai

veiksniai. Apskaitos sistemą sudaro procedūros, kurios numato tokią ūkinių

operacijų registravimo, sisteminimo ir apibendrinimo tvarką, kad neliktų

jokių galimybių apgaulėms ir
piktnaudžiavimams, kad finansinės ataskaitos

būtų rengiamos laiku ir teisingai. Efektyvi apskaitos sistema laikoma ta,

kuri iddentifikuoja registruoja visas ūkines operacijas, naudojant vertinį

matą iš šių ūkinių operacijų apskaičiuoja įvairius ekonominius rodiklius,

nustato ūkinių operacijų atlikimo laiką, priskiria jas atitintamam

laikotarpiui, apskaičiuoja ūkinių operacijų rezultatus ir gautą finansinę

informaciją panaudoja veiklai planuoti ir prognozuoti. Kontrolės procedūros

– tai vadovybės parengtos taisyklės ir normos užkirsti kelią klaidoms ir

apgaulėms, jas surasti ir ištaisyti bei užtikrinti, kad įmonės tikslai bus

pasiekti. Kontrolės procedūras numato įmonės vadovybė, tačiau vykdo

darbuotojai; kontrolės procedūros naudojamos tam, kad įmonė pasiektų

numatytus tikslus. Bendrosios kontrolės procedūros yra: 1. Įgaliojimų

suteikimas atlikti ūkines operacijas. 2. Tinkamas pareigų atskyrimas. 3.

Adekvačių dokumentų ir duomenų bazės sukūrimas bei naudojimas. 4. Veiklos

tikrinimas ir įvertinimas. Turto apsaugos sistema – sukūrimas efektyvių

sąlygų, kurioms esant saugomas ir naudojamas turtas. Reikia nustatyti ar

atskiros kai kurios pareigos: 1 turto saugojimas ir apskaita. 2. leidimų

naudotis turtu išdavimas ir turto naudojimo kontrolė. 3. dokumentų

surąšymas ir ataskaitų rengimas. Įmonės vadovybė neturi leisti, kad tas

pats asmuo valdytų turtą ir tvarkytų apskaitą.

1.6. Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą.

Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą tenka įmonės vadovybei. Ji turi

prižiūrėti kaip veikia vidaus kontrolės sistema, ar ji efektyvi, duoda

naudą siekiant numatytų tikslų. Vidaus kontrolės sistemos kokybė priklauso

ne tik nuo parengimo principų, bet ir nuo jos personalo darbo. Todėl

atsakomybė už vidaus kontrolės sistemos trūkumus tenka ir konkrečių

padalinių vadovams. Labai svarbu, kad būtų kruopščiai parengtos pareiginės

instrukcijos ir kad darbuotojai nepriekaištingai jų laikytųsi. Pareiginių

instrukcijų nesilaikymas visada sukelia negatyvius padarinius, dažnai

susidaro palankios aplinkybės grobstyti arba neekonomiškai naudoti turtą.

Pareigos turi būti paskirstytos taip, kad nė vienas asmuo negalėtų

kontroliuoti dviejų ar kelių funkcijų. Jeigu operacijas atlieka skirtingi

padaliniai ar asmenys, pasiekiama dviguba nauda:

1. sunkiau padaryti pažeidimus, nes, kaip minėta, tam atlikti reikalingas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1027 žodžiai iš 3393 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.