VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
RIZIKOS IR PELNO NORMOS TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ
DARBĄ TIKRINO :
As. D.Vasiliauskaitė
DARBĄ PARENGĖ :
VAVv 12 gr. Studentė :
V. Mažeikienė.
Kaunas
2004
TURINYS
1. INVESTAVIMO RINKA 3
1.1 Investicijų rūšys ir klasifikacija 3
1.2 Bendrieji faktoriai, nulemiantys investicijas į vertybinius popierius
4
1.3 Investicijų rizika susijusi su vertybinių popierių emisija 4
2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ REITINGAS IR JŲ RIZIKA 7
2.1 Obligacijų rūšys 8
2.2 Obligacijų reitingas 11
2.3 Obligacijų pelningumas 12
2.3.1Obligacijos be būtino apmokėjimo su periodišku palūkanų išmokėjimu.
13
2.3.2 Obligacijos be palūkanų išmokėjimo. 14
2.3.3 Obligacijos su palūkanų išmokėjimu termino gale. 15
2.3.4 Obligacijos su periodiniu palūkanų iš mokėjimu, apmokamos termino
gale. 16
2.4 Pajamų išobligacijų gavimo charakteristikos ir rizikos įvertinimas 16
2.4.1 Vidutinis terminas. 17
3. OBLIGACIJŲ PORTFELIS IR JO RIZIKA 19
LITERATŪRA 23
1. INVESTAVIMO RINKA
Investicijos – piniginės lėšos, materialusis, nematerialusis ir
finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto
gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo,
socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės
funkcijų įgyvendinimą.
Investicija apima:
• kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitas turtines teises, tokias kaip
hipoteka, užstatas ir kitas panašaus pobūdžio teises;
• akcijas, pajus, obligacijas bei kitas dalyvavimo bendrovėse formas;
• pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta ekonominė vertė
ar į bet kurią veiklą pagal kontraktą, turintį ekonominę vertę;
• intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, patentus, prekių
ženklus, techninius procesus, know-how ir bet kurias panašias teises;
• koncesijas pagal viešąją teisę, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių
žvalgybai, gavybai, apdirbimui ar eksploatavimui.
Investavimas – tai investuotojo atliekami veiksmai, kuriais jis įgyja
nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą
arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti.
Investuotojai – valstybės, tarptautinės organizacijos, vietiniai ir
užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie investuoja nuosavą, skolintą
ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.
1.1 Investicijų rūšys ir klasifikacija
Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomis
formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas,
jos yra klasifikuojamos pagal atskirus požymius.
Pagal investicijų objektus investicijos būna:
• daiktinės (realios) investicijos – tai lėšų įdėjimas įrengimams,
prekių atsargomis bei žaliavomis. Kapitaliniai įdėjimai perkant
materialųjį turtą (pagrindinis kapitalas arba apyvartinis kapitalas)
yra materialieji arba tikrieji įdėjimai.
• nematerialios investicijos dažnai literatūroje charakterizuojamos kaip
inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo bei
technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės
investicijos, netiesioginė reklama.
Daiktinės ir nematerialios investicijos dar yra vadinamos kapitalo
investicijomis.
• finansinės investicijos – tai investicijos į įvairius finansinius
instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į
vertybinius popierius (akcijas, obligacijas). Į vertybinius popierius
investuoja atskiri žmonės, firmos ir finansų įstaigos, tikėdamiesi
gauti pajamų procentais ir palūkanas arba padidinus vertybinių
popierių vertę.
1.2 Bendrieji faktoriai, nulemiantys investicijas į vertybinius popierius
Investicijų apimtys priklauso nuo įvairių ekonominių faktorių. Ko gero
labiausiai investicijų apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų paskirstymo
tarp vartojimo ir taupymo. Esant vidutiniškai mažoms vieno asmens pajamoms,
pagrindinė jų dalis tenka vartojimui. Pajamų augimas didina vartojimo bei
taupymo dalis tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Taupymo dalis didėja
sparčiau nei vartojimo. Ši taupymo pajamų dalis yra pagrindinis investicijų
resursas. Augant pragyvenimo lygiui, lėšos, skiriamos maistui, nusistoja
viename lygyje, o lėšos, skiriamos taupymui auga sparčiau.
Tarp faktorių, turinčių ženklią įtaką investicijų apimties
pasikeitimui, reikėtų atkreipti dėmesį į infliacijos tempą. Kuo aukštesnis
šis rodiklis, tuo didesniu procentu nuvertės būsimas pelnas iš
investicijų
ir tuo mažiau bus suinteresuotumo didinti investicijų apimtis (ypatingą
reikšmę šis faktorius turi ilgalaikėms investicijoms).
Laukiama pelno norma turi taip pat labai svarbią įtaką investicijų
apimčių didėjimui. Jei laukiama pelno norma yra didesnė už vidutinę, tai
reiškia, kad ūkio subjektai bus linkę daugiau pelno skirti investicijoms
arba padidinti palūkanų procentą, kuris atsilieps teigiamai akcininkų
pajamoms.
1.3 Investicijų rizika susijusi su vertybinių popierių emisija
Rizika – neužtikrintumas, susijęs su nepalankių padėčių bei padarinių
atsiradimu, realizuojant projektą.
Rizikos rūšys tarpusavyje persipina ir pasireiškia konkrečiuose emitento
veiksmuose. Galima išskirti pagrindinius emitento platinančio vertybinius
popierius, rizikos, kuri bendru atveju vadinama neišplatinimo rizika,
elementus:
Likvidumo;
Laiko;
Techninius ;
Operacinius.
Likvidumo elementai susiję su galimais nuostoliais realizuojant vertybinius
popierius. Ši rizika atsiranda tada, kai krinta numatoma akcijų kaina
antrinėje rinkoje arba padidėja akcijų pardavimo komisiniai. Neišplatinimo
rizikos likvidumo elementas kyla iš pirminės ir antrinės vertybinių
popierių rinkų sąryšio. Bendru atveju investuotojas, norėdamas investuoti į
emitento akcijas gali rinktis iš kelių alternatyvų – pirkti jau
cirkuliuojančias antrinėje rinkoje akcijas arba įsigyti naujai leidžiamų
vertybinių popierių pirminėje rinkoje. Kritus vertybinių popierių kainai
antrinėje rinkoje, investuotojas veikdamas racionaliai pirks akcijas
biržoje pigiau, negu galėtų tai padaryti pirkdamas tiesiogiai iš emitento