Smulkus ir vidutinisverslas (SVV). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programanumato tolesnį verslo aplinkos sąlygų gerinimą.
Parengtas atnaujintas SVV plėtros iki 2004 metų strateginiųkrypčių ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemoniųprojektas, kuris jau pateiktas LR Vyriausybei (2002-04 05, rašto Nr.34-03-2374).
Parengtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas –suderinti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyminį reglamentavimą su Europos Sąjungos teise, taip pat su Lietuvos Respubliko svalstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatomis.
Svarbiu elementu lieka smulkaus ir vidutinio versloinfrastruktūros plėtra. Praėjusių metų pabaigoje įsteigta Uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri teikia finansinę paramą SVV subjektams (teikia garantijas SVV subjektų gaunamoms paskoloms ir dalinį palūkanų dengimą). Per 2002 m. I ketvirtį INVEGA suteikė garantijas 7 paskoloms (jų vertė 1,7 mln. litų). Per 2002 metus Invega planuoja suteikti iki 100 garantijų sVV subjektams. Garantijas numatoma teikti ir paskoloms, skirtomsapyvartinėms lėšoms. Naujai prisiimtų paskolų garantijų rizika sudarys apie 16mln. litų. SVV subjektams, gavusiems paskolas su INVEGA garantija, numatomakompensuoti iki 50 procentų jųbankams sumokėtų palūkanų.
Nagrinėjamas ir derinamas memorandumo dėl Europos Sąjungosdaugiametės verslo ir verslininkystės, ypač mažų ir vidutinių įmonių, programos(2001-2005) projektas.
Išnagrinėta 2000 metų birželio 13 dieną Bendrųjų reikalų Tarybospriimta Europos mažųjų įmonių chartija (Chartija), kuriame įvardinti mažųjųįmonių poreikiai. Chartija yra acquis sudedamoji dalis smulkaus ir vidutinioverslo politikos srityje. Parengtoje Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje(16 derybinio skyriaus „Mažos ir vidutinės įmonės“), įsipareigojama pasirengtivisiškai įgyvendinti mažų ir vidutinių įmonių acquis reikalavimus nuo įstojimo įEuropos Sąjungą dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. kovo 31 d.nutarimu Nr. 373 patvirtino Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Mažosios irvidutinės įmonės“ (16 derybinis skyrius), kurio bendrosiose nuostatose yrakonstatuojama, kad Lietuvos Respublika pritaria visam acquis mažų ir vidutiniųįmonių srityje. Todėl laikytina, kad Lietuva išreiškė pritarimą šiaiChartijai.
Per Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimostrategijos įgyvendinimo programą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams buvoteikiama finansinė ir techninė parama. Šių metų I-jį ketvirtį Verslo plėtojimotaryba apsvarstė 25 pateiktas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paraiškas,iš kurių 24 buvo patenkintos, skiriant per 4 mln.litų.
Vidausprekyba. Mažmeninės prekybos įmonių 2002 m. sausio-vasario mėn. apyvartasudarė 2216,0 mln. litų ir išaugo, palyginus su praėjusiųjų metų tuo pačiulaikotarpiu, palyginamosiomis kainomis – 11,5 procento.
Pagal atskiras mažmeninės prekiųapyvartos rūšis, palyginus su 2001 metų tuo pačiu laikotarpiu, daugiausiapadidėjo variklinių transporto priemonių pardavimas – 39,4 proc., varikliniųtransporto priemonių techninė priežiūra ir remontas – 33,2 proc. ir varikliniųtransporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas – 24,8procento.Taip pat išaugo avalynės ir odos gaminių specializuota mažmeninėprekyba – 46,5 proc.ir drabužių specializuota mažmeninė prekyba – 36,9procento.
Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių sausio–vasario mėnesiųapyvarta sudarė 64,0 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2001 metų laikotarpiu,padidėjo 19,9 procento.
Apyvarta sumažėjo maisto, gėrimų ir tabako specializuotoseparduotuvėse – 21,6 proc. ir iš specializuotos mėsos ir mėsos produktųmažmeninės prekybos – 4,6 procento. Šių prekybos įmonių apyvartos vystymuisineigiamos įtakos turėjo pabrangę maisto produktai ir tabako gaminiai beialkoholiniai gėrimai.
Mažmeninės apyvartos plėtros tempai leidžia prognozuoti, kadsausio–kovo mėn. mažmeninė apyvarta, palyginus su praėjusių metų tuo pačiulaikotarpiu, turėtų padidėti.
Užsienioprekyba. Statistikos departamento duomenimis, per 2002 m. sausio–vasariomėnesius pagal bendrąją prekybos sistemą Lietuvos užsienio prekybos apyvartosapimtis sudarė 6549,6 mln. litų: iš Lietuvos eksportuota 2671,5 mln. litų vertėsprekių, importuota 3878,1 mln. litų vertės. Palyginti su 2001 m. 2 mėn.rezultatu, prekybos apyvarta padidėjo tik 1,7 proc., eksportas sumažėjo 4,2proc. (arba 116,4 mln. litų), o importas padidėjo 6,2 proc. (arba 227,6 mln.litų). Užsienio prekybos deficitas sudarė 1206,5 mln. litų ir, lyginant su 2001m. 2 mėn. rezultatu, padidėjo 39,9 proc. (arba 343,9 mln. litų).
Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės pagal bendrąjąprekybos sistemą š.m. sausio–vasario mėn. buvo: Rusija (eksportas – 12,8 proc.bendro eksporto, importas – 24,4 proc. bendro importo), toliau – Vokietija(atitinkamai 11,9 proc. ir 18,9 proc.), Jungtinė Karalystė (14 proc. ir 3,1proc.), Latvija (9,2 proc. ir 3,6 proc.), Lenkija (4,5 proc. ir 6proc.).
Daugiausia prekių pagal bendrąją prekybos sistemą per 2002 m. 2mėn. iš Lietuvoseksportuotaį šias šalis:
JungtinęKaralystę (14 proc. bendro Lietuvos eksporto), Rusiją (12,8 proc.), Vokietiją(11,9 proc.), Latviją (9,2 proc.).
Bendro Lietuvos eksporto sumažėjimas per š.m. 2 mėn. susijęs superdirbtų naftos produktų bei lietuviškos žaliosios naftos žymiu eksportosumažėjimu dėl jų gamybos mažėjimo. Per analizuojamą laikotarpį šių produktųeksporto apimtis, lyginant su 2001 m. 2 mėn. rezultatu, sumažėjo 305,5 mln.litų, arba 47 proc. Matyti, kad vien tik šių produktų eksporto apimtiessumažėjimas yra 2,6 karto didesnis nei bendro Lietuvos eksporto apimtiessumažėjimas. Lyginant prekių eksporto apimtiesbe minėtų naftos produktųkitimą, jisper š.m. 2 mėn padidėjo 8,8 procento.
Kita svarbi eksporto mažėjimo priežastis – Lietuvos prekiųvežėjams Rusijos bei Baltarusijos taikomos sankcijos, kurios sutrikdė savalaikįprekių pristatymą gavėjams bei finansinius atsiskaitymus. Norint, kad šisituacija pasikeistų, reikėtų atsakingai spręsti naftos žaliavos tiekimo beiskubiai spręsti susikaupusias vežėjų problemas.
Per 2002 m. 2 mėn. eksportuota 2061,2 mln.litų vertės Lietuvoskilmę turinčių prekių, o tai sudaro 77,1 proc. šių metų 2 mėn. bendro Lietuvoseksporto apimties, arba 89,1 proc. 2001 m. 2 mėn. Lietuvos kilmę turinčių prekiųeksporto apimties. Pastaraisiais metais šis rodiklis nuolat gerėjo, tačiau perš.m. 2 mėn. jis žymiai sumažėjo dėl perdirbtų naftos produktų eksportosumažėjimo.
Per 2002 m. 2 mėn. prekių eksportas į ES valstybes sudarė 1365,8mln. litų, arba 51,1 proc. bendro Lietuvos eksporto. Prekių eksporto į šiasvalstybes apimtis, palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 1,8proc.
Į NVS šalis eksportuota 556,5 mln. litų vertės prekių, arba 20,8proc. bendro Lietuvos eksporto. Palyginti su 2001 m. 2 mėn. rezultatu, jispadidėjo 33,2 proc.
Per š.m. 2 mėn. į Latviją ir Estiją eksportuota 333,8 mln. litųvertės prekių, arba 12,5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Šis rodiklis irskaičiuojant proc. ir vertine išraiška žymiai sumažėjo ir sudaro tik 63 proc.2001 m. 2 mėn. eksporto į minėtas šalis apimties.
Į CELPA šalis per 2002 m. 2 mėn. eksportuota 147,2 mln. litųvertės prekių, arba 5,5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Jis taip pat sumažėjo irsudaro 70,4 proc. 2001 m. 2 mėn. eksporto apimties.
Pagal prekių skyrius didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarėtekstilės medžiagos ir dirbiniai (19,4 proc. bendro eksporto apimties),mineraliniai produktai (17,6 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai(11,9 proc.), transporto priemonės ir įrenginiai (9,6 proc.), chemijos pramonėsir jos šakų produkcija (7,6 proc.). Palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu,didėjo riebalų ir aliejų, paruoštų maisto produktų, plastikų ir jų dirbinių,odų, kailių ir jų dirbinių, medienos, popieriaus ir kartono, tekstilės medžiagųir dirbinių, keramikos ir stiklo dirbinių, mašinų, mechaninių ir elektrosdirbinių, transporto priemonių ir įrenginių, matavimo ir kontrolės įvairiųpramonės dirbinių KPN skyrių prekių eksporto apimtis. Didžiausia dalimi sumažėjomineralinių produktų, gyvūninės kilmės produktų, avalynės bei netauriųjų metalųKombinuotosios prekių nomenklatūros skyrių prekių eksporto apimtis.
Atsižvelgdami įStatistikos departamento pateiktus kovo mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatuspramonėje, kuriose numatomos gamybos apimties bei produkcijos paklausos lygiogerėjimo tendencijos, manome, kad galima prognozuoti š.m. kovo mėn. eksportoapimties padidėjimą. Negalime tikėtis, kad eksporto apimtis jau šį ketvirtįpasieks praėjusių metų I ketvirčio rezultatų lygį dėl labai svarbių Lietuvosrezultatams priežasčių: naftos produktų eksporto sumažėjimo (dėl gamybosapimties mažėjimo) bei sumažėjusių jų kainų pasaulinėje rinkoje (nuo š.m. sausiomėn.), o taip pat dėl užsitęsusių vežėjų problemų sprendimo. Tikimės, kad šiųproblemų sprendimas neužsitęs ir kovo mėn. eksporto rodiklis pradės gerėti.Laukiame, kad per lyginamąjį laikotarpį eksporto apimties atsilikimas peranalizuojamą laikotarpį sumažėtų iki 1,5 proc.
Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvąimportuota iš šiųšalių:Rusijos (24,4 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (18,9proc.), Lenkijos (6,0 proc.), Nyderlandų (4,6 proc.), Danijos (4,1proc.).
Per š. m. 2 mėn. iš ES valstybių Lietuva importavo 1920,5 mln.litų vertės prekių ir tai sudarė 49,5 proc. bendro Lietuvos importo. Palygintisu 2001 m. 2 mėn. rezultatu, importas iš ES valstybių padidėjo 24,5proc.
Iš NVS valstybių Lietuva importavo 1076,6 mln. litų vertėsprekių ir tai sudarė 27,8 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m. 2mėn., importas iš NVS valstybių sumažėjo 12,9 proc.
Iš CELPA šalių per 2002 m. 2 mėn. importuota 338,4 mln. litųvertės prekių, arba 8,7 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m. 2mėn., šis rodiklis padidėjo 15 proc.
Importo apimtis per minėtą laikotarpį iš Latvijos ir Estijossudarė 231,9 mln. litų, arba 6 proc. bendro Lietuvos importo. Importo iš šiųšalių apimtis per 2002 m. 2 mėn., palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu,sumažėjo 13,7proc.
Pagal prekių skyrius didžiausią importo dalį sudarė mineraliniaiproduktai (20,8 proc. bendro importo apimties), mašinos ir mechaniniai beielektros įrenginiai (17,9 proc.),
priemonės ir įrenginiai (10,9proc.), chemijos pramonės ir jos šakų produkcija (10,4 proc.), tekstilėsmedžiagos ir dirbiniai (8,7 proc.). Palyginti su 2001 m. 2 mėn., didėjo daugelioKPN skyrių (išskyrus mineralinių produktų, tekstilės medžiagų ir dirbinių)prekių importo apimtis.
Bendrasužsienio prekybos balansasper 2002m. sausio–vasario mėn. buvo neigiamas, ir didėjo, sudarydamas 139,9 proc. 2001m. 2 mėn. deficito apimties.