Na prieš pradedant kalbėti apie pačią verslo aplinką ir su ja susijusiais aspektais, pakalbėkime aplamai kas tai yra – verslas bei vadyba ir su kuo jie susiję. Aptarkime visus svarbius aspektus, bruožus kurie lemia verslo vystymąsi, tobulinimą bei sąlygas palankas ar nepalankias jam plėtotis. Sužinosime Lietuvos verslo galimybes lyginant su ES šalim taip nagrinėdami vien tik jos viduje esančias problemas ar trūkumus.
Vadyba
Vadyba – valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, žmonėms, įvairaus tipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir t.t. Vadybos mokslo praktika labai sena. Rašytiniai dokumentai egzistuoja apie 6 tūkstančius metų, o mokyklos – jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijų objektas yra socialinės sistemos žmonės. Vieningo apibrėžimo nėra. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose.
Organizacija – tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar daugiau žmonių. Organizacija turi bendrą tikslą; visi organizacijos nariai drauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbą taip, kad numatytus įgyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendus taikiai, per trumpą laiką su mažiausiomis sąnaudomis.
Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos arba paslaugų valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yra visuotinės kokybės problema. Visuotinės kokybės kategorija reiškia, kad visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt.
Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas
Ø Organizacijos, valdymo ir vadovų darbo apibūdinimas – pagrindinių koncepcijų samprata
Ø Formalios, neformalios ir sudėtingos organizacijos, jų tipai. Organizacijų priklausomybė nuo aplinkos.
Ø Horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimas. Valdymo būtinybė, esmė, vaidmuo ir funkcijos. Žemutinės, vidutinės ir aukščiausios grandies vadovai. Menedžeris ir verslininkas. Verslininkas vadovo vaidmenyje.
Ø Organizacijos sėkmės komponentai: efektyvumas, ekonomiškumas ir našumas. Nėra “vienintelių teisingų” atsakymų vadyboje. Situacinis, integralinis vadybos pobūdis. Nesėkmingos vadovų karjeros priežastys.
VERSLO APLINKA
Verslo aplinką apsprendžią daugybė veiksnių: konkrečių įmonių ir produktų padėtis rinkoje, kaimynai, infrastruktūra, verslo tradicijos ir kita. Didžiulę įtaką daro ir valdžia (visų lygių – vietos, regioninė, centrinė, Europos Sąjunga).
Valdžia įtakoja verslo aplinką šiais pagrindiniais būdais: nustatydama (įtvirtindama) „žaidimo taisykles“, ribojimų būdu (licencijos, sertifikavimai ir t.t.), rinkdama mokesčius, įtakodama tarptautinę prekybą, vykdydama monetarinę politiką, pati dalyvaudama versle, „skatindama“ verslą.
Verslo aplinkos analizė rodo, kad:
1) Didėjant politiniam, teisiniam ir ekonominiam verslo aplinkos stabilumui atsiranda galimybė gana tiksliai prognozuoti ne tik artimą, bet ir tolimesnię verslo ateitį;
2) Didėjančios Lietuvos gyventojų relios pajamos sukuria prielaidas paslaugų verslui išvystyti;
3) Keičiasi žmonių požiuris į laisvalaikio praleidimo būdus. Daugelis ieško ramaus, romantiško ir be abejonės prestižinio kampelio.Paslaugos kokybę galima nustatyti tik ja pasinaudojus, todėl klientų patirtis, paslaugų kiekybinės savybės, jų skiriamieji požymiai turi didesnę įtaką pardavimų saktinimui negu žodinė informacija ar rekomendacija prieš paslaugos pardavimą..
Kokia dabartinė Lietuvoje verslo aplinka?
Lietuvoje šiandien yra stabilios verslo plėtojimo ir augimo sąlygos, didžiąja dalimi jau atitinkančios ES reikalavimus. Narystė ES tik dar pagerins verslo galimybes vieningoje ES rinkoje. Užsienio investuotojai per Lietuvą gali plėsti savo verslą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje sujungiant verslo tiltus tarp Rusijos, kitų NVS šalių ir Vakarų Europos.Lietuva taiko iš esmės vienodas investavimo ir verslo sąlygas užsienio ir vietos investuotojams (išskyrus laikiną apribojimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę).
Vienas iš svarbesnių Lietuvos investicinio klimato veiksnių – stiprus bankininkystės sektorius, galintis šiuo metu pasiūlyti investuotojams geras skolinimosi sąlygas. Lietuva laimi investicinius projektus dėl žemos darbo kainos ir sąlygiškai mažų darbo vietų kūrimo sąnaudų. Lietuvoje įmonių patiriami nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus 5 metų laikotarpyje. Tai ypatingai svarbu naujiems investuotojams.Ypač palankios, lengvatinės mokestinės sąlygos investuotojams yra sudarytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Nuo 1994 m. Lietuva turi stabilią nacionalinę valiutą ir nuo 1999 m. – mažiausią infliaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Tai užtikrina stabilias sąlygas investuotojams ir visam verslui, didina pasitikėjimą mūsų krašto ekonomika.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2002 m. iš viso pasiekė 13
mlrd. Lt (3,8 mlrd. Eurų), pernai jų įplaukos sudarė apie 2,3 mlrd. Lt (apie 670 mln. Eurų) ir išaugo 24 proc. Taigi, pernai TUI augo daug sparčiau už visą šalies ekonomiką. 2002 m. pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lietuva tapo Baltijos šalių lydere, jų pritraukė daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus. Lietuva pernai gavo daugiau užsienio investicijų už Latviją ir Estiją ne tik absoliučiai, bet ir vienam gyventojui. Todėl galima teigti, kad TUI tampa svarbiu mūsų ekonomikos augimo katalizatoriumi.