Galima įsivaizduoti tą siaubą, kurį patiria žmonės, pergyvendami stiprų žemės drebėjimą.
Atrodo, kad gamtoje nėra klaikesnio bei siaubingesnio reiškinio, kaip tas, kai po kojų supasi ir dreba žemė.
Todėl aš ir pasirinkau referatą šia tema, nes noriu išsiaiškinti kaip elgtis, ištikus žemės drebėjimui. Mūsų Valstybėje tai neaktuali tema, tačiau man įdomu, ir be abėjo reikia žinoti tai, kas vyksta su žeme tuo metu ir kaip mes turime reaguoti į šią stichinę nelaimę.
Nuo audros, nuo uragano ir liūčių žmogus ieško prieglobsčio po saugiu savo namų stogu.nuo gaisrų arba griūčių žmonės išbėgioja iš namų ir, atsidurę atviroje vietoje, jaučiasi saugiai. Bet žemei drebant, baisu ir namuose, ir lauke.kai dreba ir pleišėja sienos, krinta tinkas, braška ir lūžta sijos, žvanga ir sproginėja stiklai, išsigandęs žmogus išbėga į gatvę. Bet tvirto paviršiaus žemė, kurią visi įpratę laikyti nejudančia, dabar juda po žmonių kojomis, mėto juos aukštyn, verčia iš kojų. Nėra į ką atsiremti ir dingsta įsitikinimas, kad žemėje yra kas nors tvirta ir pastovu. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės, apimti baimės, išeina iš proto……..
Rašydama apie žemės drebėjimą, visų pirmą reikia apibūdinti šį terminą. Žemės drebėjimas – žemės paviršiaus judesiai, vykstantys dėl paslaptingų požeminių jėgų veikimo. Žemės drebėjimų gali būti stiprų ir silpnų. Smarkiau drebant, žemė supasi po kojomis, lyg banguojanti jūra. Daugelis žemės drebėjimų įvyksta dėl plutos vidinių sluoksnių persigrupavimų, kurie atsiliepia į paviršių. Ne be reikalo žemės drebėjimai tokie dažni vietovėse, esančiose prie raukšlėtkalnių , po kuriomis žemės gilumoje tebevyksta milžiniški ištisų žemės klodų persigrupavimai. Tokia apatinių žemės klodų maišatis gali eiti lėtai ir sukelti paviršiuje tik lengvus, net nepastebimus virpesius. Dar yra tektoniniai , vulkaniniai, sprūdiniai žemės drebėjimai. Vulkaniniai žemės drebėjimai įvyksta arti ugnikalnių. Jis dažniausiai įvyksta prieš ugnikalnio (vulkano) išsiveržimą, kada skysta magma dar negali išsiveržti į paviršių. Kartais žemės drebėjimas įvyksta kartu su ugnikalnio išsiveržimu.
Vulkaniniai žemės drebėjimai kartais esti labai stiprūs ir naikina. Stebėjimai parodė, kad jų padaryti žemės sukrėtimai juntami nuo žemės drebėjimo centro ne toliau 30-50 km.
Sprūdiniai žemės drebėjimai esti ten, kur požeminis vanduo dažnai išplauna dažnai tirpstančiai podermes, PVZ. Kalkes, gipsą, druską. Tokiu būdu po žemėmis pasidaro didžiulės kiaurinės ir urvai. Pakibę žemės sluoksniai įgriuva. Šis įgriuvimas iššaukia stiprų požeminį sukrėtimą.
Tektoniniai žemės drebėjimai apima labai plačias sritis. Tai rodo PVZ.kad ir Krymo 1927m. žemės drebėjimas, kuris buvo juntamas tolimose vietovėse.Požeminiai smūgiai išmeta aukštyn ir žmones ir trobesius. Supasi ir dreba sienos, didžiausi pastatai lyg kortų nameliai virsta ir traiško žmones, ypač jei nelaimė atsitinka naktį. Kartais dėl žemės drebėjimo ištisi miestai virsta griuvėsių krūvomis. PVZ. 1908m. didelis ir gausiai apgyvendintas Mesinos miestas Sieilijos saloje nuo žemės drebėjimo sugriuvo per kelias minutes.
Žemei silpniau drebant, namų sienos negriūva, bet tik pleišėja , kai kurie namai išlieka ir visai sveiki. Pagaliau žemės drebėjimas gali būti toks silpnas, jog net ne visi jį pastebi.
Tačiau yra šalių, kuriose žemės paviršius nesti visada pastovus ir nejudąs, kuriose žemė visada krupčioja ir dreba. Tokia yra Japonija. Ten beveik kasdien tai viename, tai kitame jos kampe žemės paviršius staiga krūptelia ir akimirką arba ilgiau siūbuoja. Tai atsitinka ir dieną, ir naktį. Dreba ir siūbuoja namų sienos, žvanga stiklai, ir išsigandę gyventojai išbegioja į gatves, bijodamiesi, kad griūdamos sienos jų neužmuštų. Dažnai viskas praeina laimingai. Žemė vėl nusiramina, nustoja drebėjusi, ir žmonės po nedidelio išgąsčio grįžta į savo namus. Japonai prie jų taip priprato, kaip mes pripratome prie audros ar perkūnijos.
Taigi grėsmingiausios gamtinės nelaimės, pavojingiausios gyventojams yra žemės drebėjimai, paverčiantys griuvėsiais ištisus miestus ir sunaikinantys tūkstančius žmonių. Kaip jau išsiaiškinome, žemės drebėjimus sukelia netikėti žemės plutos lūžiai ir poslinkiai, vulkaniniai reiškiniai, kuriuos lydi žemės virpesiai, sklindantys labai toli trumposiomis bangomis. Žemės drebėjimų židiniai susidaro giliai (50-100 km.ir giliau nuo žemės paviršiaus).
Šalyse, kur vyksta žemės drebėjimas, iškyla daug socialinių ir ekonominių problemų. Didelę šių uždavinių dalį sprendžia seismologijos mokslas.
Seismologija (graikų kalba seismos—sudrebėjimas, svyravimas, virpėjimas, drebėjimas ir logos—žodis, mokslas) – tai geofizikos mokslo dalis nagrinėjanti žemės drebėjimų kilmę, priežastis,seisminių bangų atsirradimą ir jų dinamiką bei pasiskirstymą žemės paviršiuje. Didelę šio mokslo studijų dalį sudaro tyrimai medžiagos, iš kurios sudaryta negyvoji gamta, pasikeitimų, veikiant aukštai temperatūrai, slėgiui, elektros ir magnetiniams laukams.
Seismologinėje literatūroje dažnai randama tvirtinimų, kad kai kuriose šalyse žemės drebėjimai yra apibūdinami pagal jų
pasireiškimą vietovėse skaičių.Pagal tai išskiriami:
pavieniai žemės drebėjimai;