Ladijų M.Gustaičio vidurinė mokykla
Ieva Skrabulytė
Referatas
Darbo vadovas: Jonas Malinauskas
Lazdijai 2004
Olandijos vėliava
| || |
| |
Plotas: 41 865 kv.km
Gyventojų skaičius: 15 653 000
Gyventojų tankis: 373,9 žm./kv.km
Sostinė (gyv.skaičius): Amsterdamas (1 080 000)
Vyriausybės būstinė: Haga
Kalba: olandų
Religijos: katalikybė, musulmonai, protestantizmas
Piniginis vienetas: guldenas
Svarbiausi verslai: apdirbamoji pramonė,žemdirbystė
Valdymas: daugiapartinė demokratija
Raštingumas: 99%
Gyvenimo trukmė: 77m.
Žmonių 1 gydytojui: 410
[pic]
OlandijaOlandija yra Europos šiaurėje, ir jos siena rytuose eina su
Vokietija, o pietuose – su Belgija. Jos raižytus krantus skalauja
Šiaurės jūra.
Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą,
be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoja gyvybinę
erdvę iš jos. Patarlė sako: ,,Dievas sukūrė Žemę, o olandai –
Olandiją “. Šis posakis tik patvirtina olandų pasididžiavimą savo
tėvyne. Olandiją kai kas laiko jūrine tauta, nes ji visada garsėjo
savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais.
Bet pasakojimą apie Olandiją norisi pradėti nuo jos istorijos.
Šiose žemėse I – II tūkstantmetyje pr. Kr. apsigyveno keltai, mūsų
eros pradžioje čia atsikėlė germanų gentys, iš kurių
skaitlingiausios ir labiausiai žinomos buvo fryzai, batavai. Romos
imperijos laikotarpiu šios valstybės etninio pagrindo šaknys
pasipidė vokiečių genčių palikuonimis – saksais. XI a. pabaigoje – XII
a. pradžioje atsiranda Olandijos pavadinimas (holland – plika
žemė), o XV a. – XVI a. pradžioje susijungus kai kurioms žemėms
(svarbiausios iš jų Zelandija, Olandijos provincija ir kitos)
atsiranda naujas pavadinimas – Nyderlandai (nederland – žema žemė).
OLANDIJOS KLESTĖJIMO laikais į šalį iš plačios imperijos plaukė
turtai, kurie padarė ją XVII a. bankų, pramonės bei menų centru.
Tačiau prieš šį pakilimą buvo ilgas laikotarpis, kai Olandiją valdė
kitos tautos. IX – XV a. Olandijos valdžia iš Frankų imperijos
perėjo Burgundijos kunigaikščiams, o paskui – Ispanijai. Pagaliau
protestantai olandai sukilo prieš katalikiškos Ispanijos karalių ir
po 80 metų karo 1648 m. Išsikovojo nepriklausomybę. Po to kurį
laiką klestėjo olandų prekyba ir kultūra. Šalį nusilpnino karai su
Anglija bei Prancūzija, ir XVIII a. Olandijoje prasidėjo nuosmukis.
XX a., per Antrąjį pasaulinį karą, šalį vėl buvo užėmę svetimšaliai
– šį kartą vokiečiai. 1957 m. Olandija dalyvavo įkuriant Europos
Ekonominę Bendriją ir šiandien deda pastangų, kad Europa būtų
suvienyta. Olandija – Europos Sąjungos, ekonominio susivienijimo,
jungiančio 16 Europos valstybių, narė.
PREKYBINĖ VALSTYBĖ. Olandai jūros dėka prasigyveno ir susikrovė
turtų. XVII a. šalis tapo galinga jūrų valstybe ir visame
pasaulyje prekiavo auksu, prieskoniais bei kitomis prekėmis.
AUKSO AMŽIUS. XVII a. turtingi olandų pirkliai statėsi puošnius
namus. Daugelis jų turėjo nutapytų savo namų paveikslų ir šeimos
portretų. Dailininkas Janas Vermetas (1632 – 1675) ypač meistriškai
tapė olandų interjerus.
OLANDŲ MAIŠTAS. 1648 m. Išsikovoję nepriklausomybę nuo Ispanijos,
olandai sudarė savo vyriausybę valdyti šalį (Valstybės Tarybą), kuri
rinkdavosi Hagoje su grobikų ispanų armijos vėliavomis. Tuo metu
atsiradusios religinio bei politinio pakantumo tradicijos gyvos ir
šiandien.Olandai – ne vien žemdirbių, amatininkų, prekiautojų, bet ir narsių
jūrininkų tauta, anksti supratusi didelę romėnų posakio Navigare
necesse est (plaukioti jūra – būtina) reikšmę.
XVII amžius Olandijoje vadinamas aukso amžiumi, šalis per trumpą
laiką suklestėjo, buvo pirmaujanti jūrų valstybė, didelį indėlį
įnešusi į geografinių atradimų istoriją (iš čia kilo legenda apie
skrajojantį olandą), o jūrinėje terminologijoje ir dabar vartojami
olandiški žodžiai: matrosas, škiperis, kubrikas, barkasas, botas, trapas.
Apibūdinant olandus, galima pasakyti, jog tai tauta, visiškai įveikusi
jūrą – tiek sausumoje (kovoja su ja dėl žemės), tiek atvirame
vandenyne, kur narsūs jūreiviai savo valia nugali stichiją. Tai
tvirta, užsigrūdinusi tauta.| Statistikos duomenimis, 1950 |
|m. žemės plotas Olandijoje sudarė|
|32 400 kv. km., 1972 m. – 36 6000|
|kv. km, 1989 m. – 39 100 kv. km. |Flevolandija (joje gyvena daugiau kaip 180 tūkstančių gyventojų)
ištisai apgyvendinta nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje.
Jau
prieš 2 tūkstančius metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti
nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodo
apsauginės dambos (užtvankos) dam. Šiandien šis žodis yra daugelio
miestų pavadinimų sudedamoji dalis, pavyzdžiui, Amsterdamas, Roterdamas,
Zandamas. Šį kraštovaizdį labai pagyvina vėjo malūnai, kurie seniau
ne tik malė miltus, pjovė medžius, bet ir privertė dirbti
siurblius, siurbusius vandenį iš polderių.
| Dirbtinė damba – žmogaus |
|sukurtas hidrotechnikos |
|įrenginys. Saugo kraštą nuo |
|išplovimo ar užliejimo arba |
|reguliuojant upės vagą keičia |
|tėkmę. |Lygūs, nepaprastai kruopščiai prižiūrimi pasėlių laukai, kanalai,
vėjo malūnai, viena už kitą gražesnės sodybos ir medžiais apsodinti
puikūs keliai džiugina kiekvieno svečio akį.
Miestas žiedu. Dauguma gyventojų susitelkę miestuose. Tiesa,
Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis, spartus urbanizacijos
procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Čia
viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai daugiau kaip 2
000 žmonių ir sukoncentruota iki 42 procentų visų gyventojų. Tai
vientisas žiedinis miestas, kuris jungia devynis miestus: Dordrechą,
Delfą, Hagą, Leideną, Harlemą, Amsterdamą, Hilversiumą, Utrechtą,
Roterdamą. Roterdamas – didžiausias Olandijos miestas. Tai ir vienas
didžiausių bei judriausių pasaulio uostų. Gili upė jungia Roterdamą
su jūra, nutolusia per 28 km. Europortas, didžiulis šiuolaikinis
Roterdamo uostas, vienu metu gali aptarnauti 300 krovininių laivų.
Etninė sudėtis. Ketvirtą penktą dešimtmetį į Nyderlandus atsikėlė
daug žmonių iš buvusių olandų kolonijų Pietričių Azijoje. Septintame
dešimtmetyje plūstelėjo imigrantai iš Pietų Europos, Turkijos ir
Maroko. Didžiuosiuose miestuose jie sudaro apie penktadalį gyventojų.
Dauguma turi Nyderlandų pilietybę. Olandai didžiuojasi savo valstybės
imigracine politika.
| 1950 – 1985 m. Olandija patyrė 3 |
|imigrantų bangas: |
|1. 1950 – 1958 m. daugiausia išeivių atvyko |
|iš Indonezijos. |
|2. 1964 – 1975 m. – iš Viduržemio jūros |
|šalių (Italijos, Ispanijos, Turkijos, |
|Maroko) ir Karibų jūros valdų. |
|3. 1976 – 1985 m. – iš gretimų šalių |
|(Belgijos, Prancūzijos, VFR, Didžiosios |
|Britanijos). |
|1989 m. imigrantų skaičius siekė 624 000, |
|arba 4,2 proc. visų šalies gyventojų. |
|Skaitlingiausios grupės: |
|surinamiečiai – 194 200, turkai – 185 000, |
|marokiečiai – 143 700, išeiviai iš Olandų |
|Atilų – 66 000, vokiečiai – 41 000, |
|indoneziečiai – 40 000, kinai – 23 000. 1992|
|m. priimta 25 tūkst. pabėgėlių iš įvairių |
|Europos vietų. Didžiausias gimstamumas – |
|turkų ir marokiečių bendruomenėse. 42 proc. |
|visų imigrantų gyvena Amsterdame, Roterdame,|
|Utrechte, Hagoje. Turkai ir marokiečiai |
|paprastai dirba pramonėje ir statyboje, iš |
|surinamiečių daugiausia tatnautojų, |
|indoneziečiai dirba įvairiose pramonės |
|įmonėse. |
Olandija – šalis su išlikusia senąja miestų kultūra. Kai kurie
miestai savo istoriją rašo nuo Romos imperijos laikų.
Viduramžių architektūros ansambliai suformavę miestų centrines
dalis. Kaimų gyvenvietėms irgi būdingi senieji tradiciniai užstatymo
tipai. Daug kur matyti išsimėtę vienkiemiai, susispietę gatviniai ir
kupetiniai kaimai. Kaimai daugiau paplitę prie upių, kanalų. Juose
kai kur išlikę labai senovinių namų – gumno, kurių gyvenamosios
patalpos ir ūkiniai pastatai sujungti ir yra po vienu stogu. Tokio
tipo pastatas yra būdingas saksų namams, tuo tarpu fryzų pastatai
turi patalpą centre, skirtą šienui laikyti. Pastatų viduje, tiek
miestuose, tiek kaimuose, galima pamatyti senovinio interjero detalių:
lovų sienų nišose, židinių, keramikinių lėkštelių ant sienų ir
lentynų.
Tautinis koloritas būdingas ir nacionaliniam kostiumui, kuris
kaimuose dar gana populiarus, ypač švenčių dienomis. Šventiniuose
drabužiuose irgi daug tautinio kostiumo elementų: siuvinėjimų sidabro