ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMAS
1. Lietuviškos interneto svetainės dar nepakankamai rūpinasi renkamų iš lankytojų duomenų apsauga, nepakankamai vykdomi asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimai, elektronines paslaugas teikainčių institucijų atstovai menkai išmano duomenų apsaugos problemą.
2. Tik nedaugelyje asmensduomeniss iš lankytojų renkančių tinklapių pateikiama informacija apie tai, kaip bus naudojami ir saugomi lankytojų pateikti asmens duomenys, nors prašoma pateikti asmens duomenis, kurie leidžia identifikuoti ir lokalizuoti lankytoją.
Šio įstatymo tikslas-ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę. Kitais žodžiais tariant, apsaugoti žmogaus asmens duomenis.
Asmens duomenys-bet kuri inormacija, susijusi su fiziniu asmeniu-duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Asmens duomenys yra duomenys apie lytį, akių spalvą, darbo užmokestį, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir pan.
Yra išskiriamas ir atskiras asmens duomenų tipas-ypatingieji asmens duomenys. Tai-rasinė ar etninė kilmė, priklausomybė politinėms partijoms ir religinėms bendruomenėms, narystė profesinėse sąjungose, duomenys apie sveikatos būklę, lytinį gyvenimą ir teistumą.
Pagrindiniai šio įstatymo aspektai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį yra tai, kad kiekienas asmuo turi tesę sužinoti, kaip yra tvarkomi jo asmens duomenys, leisti arba neleisti trečiosioms šalims tvarkyti jo asmens duomenis ir žinoti, kad asmens duomenys negali būti saugomi ilgiau negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Pavyzdžiui, telekomunikacijų operatorius turi teisę kaupti duomenis apie atliktus skambučius, tačiau tik sąskaitos pateikimo tikslais. Pateikus sąskaitą ir ją apmokėjus šie duomenys turi būti sunaikinti.
Be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik tais atvejais, jei:
-tokia teisė yra nustatyta įstatymuose;
-atliekant mokslinius arba statistinius tyrimus;
-valstybės registruose ir informacinėse sistemose, jeigu jie yra įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka;
-juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar nuomos verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo, kitų socialinės globos institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje bei įstatymų nustatytais atvejais tvarkant įslaptintus duomenis.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad surinkti asmens duomenys statistikos tikslais gali būti naudojami, lyginami ir sujungiami tik tuomet, kai užtikrinama apsauga nuo neteisėto jų panaudojimo ne statistikos tikslais.
Asmens duomenys taip pat gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais: siūlant telefonu, elektroniniu ar įprastu paštu. Tai galima tik tada, kai jūs duodate tam sutikimą ir juos renkant yra nustatyta asmens duomenų saugojimo trukmė.
Į visus pirmiau pateiktus aspektus reikia atkreipti dėmesį ne tik tvarkant kitų žmonių asmens duomenis, bet ir pačiam pateikiant savo duomenis internetu, elektroniniu paštu ar telefonu.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme yra nustatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijai. Įstatymo normos nustato, kad kiekvienas žmogus gali dalyvauti savo duomenų tvarkymo procese: žinoti apie galimą riziką privatumui, stebėti savo duomenų tvarkymą, išsireikalauti atlyginti žalą, kai ją patirs. Įstatymas pilietį įvardija duomenų subjektu, o tvarkančiuosius asmens duomenis-duomenų valdytojais ir duomenų tvarkytojais.
Asmens duomenis šiuo metu Lietuvoje renka, kaupia ir saugo internete dirbančių institucijų: mokyklos ir universitetai, teisėtvarkos institucijos, visuomeninės, politinės bei religinės organizacijos, verslo įmonės, sveikatos ir socialinės apsaugos institucijos, bankai, valstybės bei savivaldos institucijos.
Asmens duomenys pagal tam tikrus požymius gali sudaryti skirtingas grupes:
Pažintiniai duomenys-tai piliečio asmenybę patvirtinanti informacija: pavardė, vardas, gimimo vieta ir data, lytis, tautybė, pilietybė, gyvenamosios vietos adresas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys, bei kiti atviri duomenys-pašto adresas, elektroninio pašto adresas.Ši informaija paprastai atvira ir jai nereikia specialios apsaugos, jei konkretus pilietis nėra suinteresuotas neskelbti savo pažintinių duomenų.
Statistiniai duomenys apima registracijos ar statistinę informaciją. Jos turinys paprastai yra konkrečios tokius duomenis registruojančios organizacijos tarnybinė paslaptis.
Fiksaliniai duomenys yra skirti finansų tarnybų bei mokesčių inspekcijų veiklai realizuoti ir jie saugomi kaip mokesčių paslaptis.
Teisiniai duomenys apibrėžiami sunkiau, nes yra labai individualūs, kai konkretus pilietis susiduria su teisėtvarka. Teisėtvarkos institucijos procesų metu sukaupia daug informacijos ir yra atsakingos už tokios informacijos apsaugą.
Komercinė informacija apima fizinio ar juridinio asmens komercinę informaciją. Ją saugo bankai, draudimo kompanijos, notarų kontoros.
Visuomeninė-politinė informacija apima
duomenis apie piliečio priklausomumą visuomeninėms organizacijoms ar politinėms partijoms. Informacijos apsaugą užtikrina šių organizacijų statutas. Štai Lietuvos kompiuterininkų sąjungos nario anketoje yra klausimas, ar galima laisvai platinti informaciją apie nario profesinius tikslus ir galimybes.
Religinius įsitikinimus rodanti informacija apibūdina priklausomumą tam tikrai konfesijai ir tokie duomenys saugomi atsižvelgiant į Bažnyčios tradicijas bei situaciją valstybėje.
Diplomatiniais galima apibrėžti duomenis, reikalingus tam tikroms institucijoms, išduodančioms vizas, besirūpinančioms piliečių gyenimu ir veikla užsienyje.