KAPITALISTINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMAS
Amatininko dirbtuvė –> cechas –> manufaktūra –>fabrikas
Cechas – tos pačios specialybės vieno miesto laisvųjų amatininkų susivienijimas. Cechas igynė nuo kitų gamintojų konkurencijos, valdžios savivalės, garantavo gaminių kokybę. Technikos laimėjimai didino visuomenės materialinius poreikius, kurių nebegalėjo patenkinti smulki cechinė prekyba. Kūrėsi manufaktūros – įmonės, kuriose dar dirbta rankomis, bet jau imta taikyti darbo pasidalijimą, dirbo samdomi darbininkai.
XIII – XIV a. daugelyje Vakarų Europos šalių valstiečiai buvo paleisti iš baudžiavos ir ėmė savarankiškai ūkininkauti. Vieni jų praturtėjo, kiti nusigyveno ir tapo samdomais darbininkais. Auganti prekyba ne tik skatino gamybą, bet ir keitė jos formas. Pirkliai paversdavo amatininkus samdomaisiais darbininkais, o patys tapdavo kapitalistais.
Pirmosios manufaktūros XVI a., taigi ir kapitalistiniai santykiai atsirado Italijoje, bet čia jie neįsigalėjo. Geresnės sąlygos buvo Nyderlanduose ir ypač Anglijoje. XVI a. svarbiausia Anglijos pramonės šaka – gelumbės gamyba. Jos gamybai reikėjo daug vilnos, o avių auginimui – didelių ganyklų. „Aptvėrimai“ – valstiečių nuvarymas nuo žemės (atimtas žemes bajorai aptverdavo); prasidėjo XV a. pab. ir truko tris šimtmečius. Užgrobę naujas žemes, bajorai gyvuliams prižiūrėti ir laukams dirbti samdydavo žemės ūkio darbininkus – bernus. Anglija gamino daugiau produktų ir parduodavo užsienio šalims. Pirkliai jungėsi į tam tikras organizacijas – kompanijas, kurioms karaliaus valdžia suteikdavo monopolinę teisę prekiauti su viena ar kita šalimi.
Anglijos varžovė jūrų prekyboje – Ispanija, turinti daugiausia kolonijų ir draudusi kitoms šalims su jomis prekiauti. Tačiau
nuo XVI a. vid. anglų piratai ėmė plėšikauti Ispanijos pakrantėse bei ispanų kolonijose Amerikoje.(1607 m. Anglija įkūrė pirmąją koloniją Šiaurės Amerikoje – Virdžiniją)
Akiplėšiškumu garsėjo Frensis Dreikas. Ispanija pasiunėt prieš Angliją “Nenugalimąjąarmadą” (134burinius laivus), bet 1588 m. Lamanšo sąsiauryje anglų laivai jį sumušė. Pamažu jūrose įsiviešpatavo Anglija.
***
Pirmoji Anglijos kolonija – Airija. Įveikusi Ispanijos laivyną, ji ėmė drąsiau skverbtis į Šiaurės Ameriką. Pirmosios anlgų kolonijos Šiaurės Amerikoje įkurtos XVII a. pr.
***
1548 m. Nyderlandai pasklebti nedalomu Šventosios Romos imperijos vienetu, susidedančiu iš 17 provincijų. Nyderlandai prekiavo su Anglija, Prancūzija, Vokietija, Pabaltiju ir kt. kraštais. XVI a. sparčiai iro feodalizmas, formavosi kapitalistiniai santykiai.
1555 m. imperatoriui Karoliui V atsisakius sosto, Nyderlandai atiteko jo sūnui Ispanijos karaliui Pilypui II, griežtam ir žiauriam valdovui, kuris žlugdė pramonę, prekybą, bankininkus, užgniaužė politinį Nyderlandų savarankiškumą. Todėl reformacija Nyderlanduose tapo ne tik religiniu sąjūdžiu, bet ir kovos su Ispanijos absoliutizmu forma. Religinė, politinė ir ekonominė priespauda kėlė Nyderlandų visuomenės pasipiktinimą. Pirmieji į kovą pakilo aristokratai, 1565 m. įkūrę „Kompromiso“ sąjungą ir kreipęsi į Margaritą Parmietę (Pilypo II vietininkę), prašydami padaryti šiek tike nuolaidų, tačiau jie, o vėliau ir visi kiti kovotojai, buvo pavadinti gezais, t. y. driskiais.
1566 m. kovingai nusiteikę amatininkai, valstiečiai, darbininkai, kalvinų dvasininkų pakurstyti pradėjo bažnyčių ir vienuolynų pogromus (nusiaubta apie 5500 bažnyčių). Nors pogromai nuslopo, keršydamas Pilypas II leido valdyti kunigaikščiui Albai, kuris mirtimi nubaudė 8000 žmonių. Ispanų žiaurumas nepalaužė Nyderlandų, prasidėjo partizanų karas: miškų gezai ir jūrų gezai. 1572 m. jūrų gezai užėmė Brilio uostą Reino deltoje – prasidėjo sukilimas prieš ispanus, greit apėmęs šiaurinę Nyderlandų dalį. Sukilėliai vijo lauk ispanus ir ėmė valdžią. Ispanai sukilimą malšino žiauriausiais būdais, tačiau sukilėliai kovėsi didvyriškai. Pietų Nyderlandai vis tik liko Ispanijos valdžioje.
***
1579 m. septynios šiaurės provincijos Ulrechto mieste sudarė sąjungą ir susijungė į vieną valstybę, turinčią bendrą vyriausybę, iždą ir armiją. Aukščiausias valdžios organas – Generaliniai luomai. Pavadinta Olandija. Ispanija Olandijos nepriklausomybę pripažino 1609 m. ir 1648 m. ją patvirtino Vestfalijos sutartimi.
***
Revoliucijos rezultatai:
a) Šiaurės Nyderlandai nusikratė Ispanijos jungo, sukūrė nepriklausomą valstybę ir ėmė sparčiai plėtoti ekonomiką bei kultūrą; Olandija – pirmoji pasaulyje kapitalistinė valstybė;
b) suklestėjo manufaktūros, laivų statyklos, Olandija – svarbus pasaulio prekybos centras ir galingiausia jūrų valstybė;
c) Amsterdamas – pasaulio finansų centras, jame įkurtas pirmasis Europoje nacionalinis bankas;
d) sustiprėjusi Olandija užgrobė daug kolonijų, tačiau klestėjo neilgai, greit ją aplenkė Anglija.
ANGLIJOS REVOLIUCIJA. KONSTITUCINĖS MONARCHIJOS SUKŪRIMAS
Baudžiava Anglijoje visiškai išnyko XV a. Valstiečiai – žemės laikytojai – mokėjo piniginę duoklę bajorams žemvaldžiams (džentelmenams) ir sunkiai vertėsi. Kiti Anglijos valstiečiai, turintys nuosavos žemės, vadinosi jomenais ir gyveno gana pasiturimai. Plito aptvėrimai. Daugelis bajorų steigdavo manufaktūras, tapdavo prekybos
kompanijų dalininkais, bendravo ir giminiavosi su miestiečiais. Plėtėsi užsienio prekyba su Vakarų Europa ir tolimesnėmis šalimis.
***
Valstybės santvarka. XIII a. karalius valdė atsiklausdamas parlamento, kurį sudarė dveji rūmai. Be parlamento pritarimo neįsigaliodavo nė vienas įstatymas.
Anglijos karalius vadovavo Anglikonų bažnyčiai. Tai kėlė kalvinų (puritonų) nepasitenkinimą. Puritonai smerkė prabangą, didžiausiomis dorybėmis pripažino asketizmą, kuklumą, atkaklų darbą bei turto kaupimą. Puritonizmas labiausiai plito tarp pasiturinčių miestiečių, džentelmenų ir jomenų.