Juodupės gimnazija
Lietuvių kalbos referatas
Kunigaikštis Gediminas Lietuvos poezijoje
Parengė: Liutauras Brenčys IIbg
Mokytoja: Irena Rastenienė
Turinys:
1. Įžanga
2. Kazys Bradūnas ,,Pokalbiai su karaliumi”
a) trečias pokalbis
b) ketvirtas pokalbis
c) penktas pokalbis
d) septintas pokalbis
e) devintas pokalbis
3. Balys Sruoga ,,Giesmė apie Gediminą”
4. Vincas Mykolaitis Putinas ,, Prologas į Gedimino sapną”
5. Jonas Graičiūnas ,,Nuo Taurakalnio”
6. Antanas Venclova ,,Amžinasis mūsų miestas”
Gediminas – vienas žymiausių Lietuvos valdovų. Lietuvą jis valdė nuo 1316m. Jo diplomatiška politika sustiprino Lietuvos valstybę. Jo pastangomis buvo plėtojami amatai ir prekyba. Lietuvos valdovas buvo plačiai išgarsintas Vakarų Europos miestuose ir valstybėse.
Valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui, aukščiausioji valdžia tapo paveldima tėvo linija – po tėvo mirties sostą paprastai užimdavo jo sūnus. Valstybė – kaip ir dabar, taip ir ankščiau, – tai žmonės, jų organizacija. Nuo jos valdovo asmeninių savybių, realios padėties suvokimo viduriniaisiais amžiais, labiau negu nuo dabartinių valstybės vadovų, priklausė visos šalies, jos pavaldinių likimas. Gediminas nebuvo kunigaikštis karžygys. Jam kur kas artimesnė ir sėkmingesnė buvo diplomatinė veikla. Tai nulėmė Gedimino valstybei ne tiktai apginti Vakarų sienas, bet ir išplėsti jas į Rytus.
Gediminas 2 kartus ketino krikštytis: 1323-1324m. ir 1341m. Jis pirmasis iš vadovų, kuris suvokė, kad Lietuvai būtina krikštytis.
Spaudžiamas žemaičių ir rusų stačiatikių opozicijos, buvo priverstas atsisakyti savo gyvenimo tikslo krikštytis. Jis suvokė, kad tikslo neįmanoma pasiekti be kompromisų. Tai buvo skaudžios, daug jam kančių sukėlusios nuolaidos.
Tačiau nesėkmės jį grūdino. Tai būdinga valingoms tvirtoms asmenybėms.
Vienu žymiausių Lietuvos valdovų Gediminas buvo pavadintas ne šiandien ir ne vakar. Jo veikla, o ypač jos rezultatai, seniai atkreipė besidominančių Lietuvos praeitimi dėmesį. Jo vardu vadiname Gediminaičių dinastiją, nors jos pradininkas buvo ne Gediminas, o Skalmantas.
Gediminą mes įsivaizduojame buvus tvirtą,barzdotą vyrą, niekados nesiskiriantį su kardu, rūsčiai žvelgiantį į kiekvieną.
Ar tikrai jis toks buvo? Negausios nuotrupos iš istorijos šaltinių leidžia manyti priešingai. Žinoma, svarbiausia ne tai, kaip atrodė tas ar kitas kunigaikštis. Juk žmonių atmintyje konkretaus asmens paveikslas neretai išblunka, o įsimena tik darbai. Gediminas buvo vienas iš trijų žymiausiųjų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Mindaugo, Gedimino, Vytauto vardai ir dabar su pasididžiavimu mūsų visų itin dažnai minimi.
Šiandien tikriausiai nieko nenustebinsi teigiant, kad, kai Lietuvą valdė Gediminas, valstybės sostinė buvo Vilnius.
Vilniaus įkūrėju laikomas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ir kiekvienais metais rugsėjo 28d. Gedimino laikų Vilnius buvo katalikybės ir stačiatikybės kryžkelė. Buvo pastatytos bažnyčios dominikonams ir pranciškonams.
Garsas apie Vilnių Europoje užgožė net pačios Lietuvos vardą. Vilnius tapo ne tik pastovia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, bet ir miestu su visais jam būdingais bruožais.
Apie Gedimino valdymo reikšmę Vilniui galima pasakyti: rado jis Vilnių medinį, o paliko mūrinį.
Lietuvių poezijoje nemažai vietos skiriama didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui. Apie Gediminą rašė B.Sruoga, V.M.Putinas, L.S.Gira, J.Graičiūnas, K.Bradūnas ir kiti.
Kunigaikštis Gediminas vaizduojamas kaip narsus karžygys, vadinamas valdovu, karaliumi, kurio ,,kalbėjimas ramia valdoviška tarme”. Aukštinama Gedimino išmintis, diplomatiškumas.
Dažniausiai Gediminas minimas, kaip Vilniaus įkūrėjas. Daugiausia eilėraščių sukurta Gediminui, būtent, kaip Vilniaus įkūrėjui.
Kazys Bradūnas parašė poezijos knygą ,,Pokalbiai su karaliumi”. Joje poetas tarsi kalbasi, tariasi su Gediminu įvairiomis temomis. Poetas savo pamastymus suskirsto į atskirus pokalbius: pirmas pokalbis, trečias pokalbis ir t.t.
Poetas remiasi laiškais, kuriuos Gediminas rašė domininkonų ordino vienuoliams, Gotlando piliečiams.
Kiekvienas eilėraštis, tai tarsi atsakas į Gedimino laišką.
Kazys Bradūnas
Pokalbiai su karaliumi
Mūsų senoliai siuntė jums savo pasiuntinius ir laiškus, atvėrė jums savo kraštą, tačiau niekas iš jūsų neatvyko, net nė šuo iš jūsų pusės su padėka neatsiliepė dėl tų pasiūlymų (Iš Gedimino laiško Lübecko, Sundo, Greifswaldo, Stettino ir Gotlando piliečiams 1323m. gegužės 26 d.)
Trečias pokalbis