K.Donelaitis
Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis. “Metai” -didaktinis. Daug pamokymų, patarimų. Autorius parodo savo požiūrį į pasaulį: būrą, jo santykį su aplinka, gamta.
Maironis
Aiškiai suformuluotos kilnios idėjos ir poetinės išraiškos grožis, jos paprastumas ir skambumas. Žmogus, jo veržimasis į laisvę, į būties pilnatvę, jo klystkeliai sudaro poeto kūrybos išeities tašką ir centrą. Gyvenimo kaip aukos samprata poeto kūryboje viena esminių. Maironis lietuvių lyrikoje įtvirtino tam tikrą meniškumo etaloną, vertinimo kriterijų, atskaitos tašką. Nuo Maironio prasideda lietuviškos lyrikos istorija.
Maironis-šiuolaikines poezijos pradininkas,vienas zymiausiu lietuviu oratorinio eilerascio kureju.Jis sukure pakyleta,tauru bei idealizuota kalbejima apie tevyne,praeiti.Praeitis – tai,ka butina,verta atsiminti,ko jau nebera,bet kas sudaro visa tautos patyrima.Budamas romantiku, jis idealizuoja praeiti,sureiksmina meile tevynei, demesys krastovaizdziui.
Maironis sukūrė lituvių literatūroje lyrinės poemos žanrą, būdingq romantizmui : Jaunoji Lietuva (1907), Raseinių Magdė (1909), Mūsų vargai (1920).Pasakojamosios poezijos žanro kūrinių – baladžių Kastytis ir Jūratė, Čičinskas. Jis yra juvėnalinio tipo satyrų kūrėjas Skausmo balsas, Mano mokslaudraugiams, Kai kam, Spjauk, drauguži, į viską, kas žiba.
J.Biliunas-XXa.rasytojas humanistas,auksciausia vertybe žmogiskumas, užjaute kenčianti žmog.Pirmasis liet.lit. iskele zmogaus vidini pasauli i pirma vaizdavimo plana ir nuosirdzia meile susilde sukurtu zmoniu paveikslus.Savitas blogio supratimas,naujai traktuojamos dvasines vertybes, o ypač ju stoka gyvenime suteike jo prozai nepakartojamu bruožu, ypač svarbus egzistencinis žmogaus trapumas
J.Biliūnas, pirmas lirtuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą,suteikęs jam europietišką formą. Jis sukūrė lyrinio pasakojimo būdą, visažinį epinį pasakotoją pakeitęs pasakotoju, kuris dalyvauja kūrinyje užjauzdamas, suvogdamas, prisiimdamas atsakomybę.
Atrodo, kad už regimų įvykių, vaizdų vyksta kažkas svarbiau, negu vyksta iš tikrųjų. J.Biliūno kūriniose atsiveria potekstė .
J.Biliūnas yra puikus stilistas: graudumo, užuojautos, gailėsčio situacijos ir būsenas jis sukuria kalbėdamas ramiu, santūriu tonu. Savo kūrinius J.Biliūnas yra vadinęs „psichologiniais piešinėliais“ , tai rodo, kad jis sąmoningai stengėsi vaizduoti ne tik išorinius, bet ir vidinius žmogaus dvasios įvykius.
Novelės: Kliudžiau, Vagis, Žvaigždė. Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, parašė pagrindinius savo kūrinius, noveles: Jonukas, Lazda, Ubagas, Brisiaus galas, apysaką Liūdna pasaka ir kt.
xV.Krėvė – įvairiapusio talento menininkas .Jo kūrybos skalė plati : nuo tautosakinių padavimų iki istorinių asmenybių, nuo šiaudinės pastogės veikėjų iki Biblijospersonažų, nuo Rytų pasakų iki savo tautos išminčių. V.Krėvė išbandė daug žanrų: pasaką,
Padavimą, novelę, apysaką, dramą, tragediją. Jis sukūrė kelias literatūrinių stilių atmainas: romantinį (Dainavos šalies senų žmonių padavimai), aforistinį (Rytų pasakos), biblinį (Dangaus ir žemės sūnūs), realistinį (Šiaudinėj pastogėj).
V.Krėvė – didžiojo stiliaus rašytojas, žemiškąją problematiką, kaimiškąją patirtį pagilinęs būties prasmės klausimais, audringa žmogaus dvasios prigimtimi.
V.M.-Putinas
Šio rašytojo kūryba – daugiažanrė: romanai, dramos, lyrika. V.M.- Putino kūryba užima ilgą laikotarpį (1911 – 1967). Išsiskiria du kūrybos epicentrai: pirmasis apima maždaug 1922 – 1937 m., į jį įeina eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, romanas „Altorių šešėly“, poezijos rinktinė „Keliai ir kryžkeliai“. Antrasis epicentras apima paskutinį gyvenimo dešimtmetį (1957 – 1967), į jį įeina “Vakarinėj žaroj“ eilėraščiai ( pirmiausia „Parafrazės“), romanas „Sukilėliai“, eilėraščių rinkiniai „Būties valanda“ ir „Langas“. Šiuos epicentrus sujungia ilgas kūrybinis kelias, kūrybos vientisumas, atspindintis kilimą, neišvengiamą kompromisą, atsinaujinimą ir nuolatinę kūrėjo pastangą išlikti savimi, išsaugoti ištikimybę sau, žmogui, tautai.
Dramatinis eilėraštis pinamas iš antitezių, kurios atsiveria skausmo būsenose. Esmė-esi “nykus šios žemės svečias”. Laisvės siekimas yra žmogaus esmė, o menas yra autentiška tos esmės išraiška. Konfliktas-tarp komplikuotos individualios sąmonės ir hierarchinės, prievartinės sistemos. Reikalauja didelės skaitytojo intelekto įtampos. Daug priešpriešos iš kurios gimsta įtampa. Eilėraščio individas reikalauja pakilti iki jo lygio.
J.Savickis – naujo tipo lietuvių rašytojas, moderniosios literatūros kūrėjas, prozos reformatorius. Jo prozoje yra ekspresionizmo
žymių: netikėtumo, išraiškingumo siekimas, situacijų modeliavimas, panaudojant scenos, kaukės įvaizdžius. Rašytojas atsisako vienaprasmio vertinimo, gėris ir blogis atrodo sumišę, bet žmogui yra įgimta ieškoti išeities, siekti gėrio. Lietuvių prozai įprastą
graudumą J.Savickas prozoje keičia įvairesni stebėjimo rakursai, žaidybiškumas, intelektuali ironija, konstruktyvumas.
Prozos rinkiniai :
Šventadienio sonetai (1922), Ties aukštu sostu (1928). Apsakymų rinkinys Raudoni batukai (1951), romanas
Šventoji Lietuva (1952), novelės: Vagis, Ad Astra, Fleita.
Salomėjos Nėries biografija komplikuota .Poetė nebuvo įžvalgi politikė .Paskutinių jos gyvenimo metų kūryba, sudėta į rinkinį
„ Prie didelio kelio “, rodo, jog poetė skaudžiai kentėjo, nenorėjo, kad eilėraščiuose išliktų tai, kas buvo parašyta jos ranka, bet ne širdimi.
S.Neris – lyrikė, mažųjų lyrinių formų (eilėraščio, miniatiūros) kūrėja. Ankstyvoje lyrikoje ji atskleidė jaunystės polėkį, brandžiausiuose eilėraščiuose įkūnijo būties trapumo jausmą. Poetės lyrika – daininga ir melodinga. Daina yra jos eilėraščio pirmavaizdis. Tautos patirtis S.Nėries lyriką pasiekė per gamtos išgyvenimą, motiniškumo šilumą ir meilės ilgesį.
Pirmoji knyga Ankstį rytą (1927), antrasis eilėraščių rinkinys Pėdos smėlyje (1931).Diemedžiu žydėsiu (1938), už kurį jai suteikiama Lietuvos Respublikos valstybinė premiją
H.Radauskas-XXa.vid.moderniosios poezijos kurejas,kuriam svarbiausia grozis ir estetika.Pagrindinis tikslas-nupiesti grazu vaizda.Poezijos tema-pati kuryba ir jos prasme, individualus rasymo budas, todel eil.nepriskiriami nei vienai lit.srovei.pasaulis ziaurus,gresmingas,priesiskas zmogui,atsiriboti padeda kuryba,menas.