Ab linas 2004-2006m veiklos rezultatu
5 (100%) 1 vote

Ab linas 2004-2006m veiklos rezultatu

TURINYS

ĮVADAS 2

I. ĮMONIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ IR JŲ ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI 3

1.1. Įmonių finansinės ataskaitos 3

1.2. Balansas 3

1.2.1 Vertikalioji balanso analizė 5

1.2.2 Horizontalioji balanso analizė 5

1.3 Pelno (nuostolio) ataskaita 6

1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikalioji analizė 7

1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė 7

II. AB ,,LINAS‘‘ FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ 2004-2006 METAIS 8

2.1 Trumpa bendrovės charakteristika 8

2.1.1. Veiksniai įtakojantys įmonės finansinę būklę 10

2.2 Balanso horizantalioji analizė 11

2.3. Balanso vertikali analizė 14

2.4 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė 17

III. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ 18

3.1 Pelningumo rodikliai 18

3.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai 20

3.3 Finansų struktūros rodikliai 22

3.4. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai 24

IŠVADOS 26

LITERATŪROS SĄRAŠAS 27

PRIEDAI 28

ĮVADAS

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje norint sėkmingai konkuruoti ar bendradarbiauti su kitomis įmonėmis būtina sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti kitų įmonių rezultatus ir potencialą, o taip pat geriau suvokti savo įmonės dabartinę būklę ir perspektyvas. Šį tikslą pasiekti padeda finansinių ataskaitų analizė, teisingas jos teikiamos informacijos suvokimas ir interpretavimas.

Remiantis finansinių ataskaitų analizės duomenimis, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Šio darbo objektas – įmonės AB ,,Linas‘‘ finansinių rodiklių analizavimas ir įvertinimas. Darbo tikslas – išanalizuoti AB ,,Linas‘‘ finansinę būklę 2004-2006m.

Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

1. Apibūdinti teorinius įmonių finansinių ataskaitų ir jų analizės tyrimo aspektus.

2. Atlikti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, kaip svarbiausių informacijos šaltinių AB „Linas“ finansinei būklei tirti, horizontalią ir vetikalią analizę.

3. Pagal finansinius koeficientus (Pelningumo rodikliai, likvidumo rodikliai, finansų struktūros rodikliai, turto panaudojimo rodikliai) įvertinti įmonės finansinę būklę.

4. Pateikti išvadas bei pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti įmonės finansinę būklę.

Atliekant analizę buvo naudojami šie metodai:

-horizontalioji analizė;

-vertikalioji analizė;

– finansinių koeficientų analizė.I. ĮMONIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ IR JŲ ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Įmonių finansinės ataskaitos

Finansinės ataskaitos- tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius.

Finansinės ataskaitos labai svarbios vertinant įmonės finansinę būklę, nustatant veiklos dėsningumus, tendencijas ir perspektyvas. Jos teikia informaciją, reikalingą įmonei valdyti ir ekonominiam darbams gerinti, padeda atskleisti vidinius rezervus ir darbo trūkumus, nustatyti įvairius nukrypimus nuo numatytų užduočių, tų nukrypimų priežastis ir veiksnius .

Dabartiniu metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės atskaitomybės dokumentai :

• balansas;

• pelno (nuostolio) ataskaita;

• nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;

• pinigų srautų ataskaita;

• aiškinamasis raštas.

Šiame darbe teoriškai nagrinėsiu tik balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą.

1.2. Balansas

Balanso ekonominė reikšmė. Balansas yra svarbiausias finansinės atskaitomybės dokumentas, kuriame nurodomas įmonės turtas, jos skoliniai įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas. Balanso duomenys apibūdina įmonės finansinę būklę konkrečią datą.

Tačiau vertinant įmonės turtinę padėtį pagal balanso duomenis iškyla rimtų metodinių problemų:

1. Balansas parodo, kokį įmonė turi turtą ir kam jis priklauso, bet neatsako į klausimą- kokiu būdu jai pavyko šį turtą gauti.

2. Pagal balanso duomenis apskaičiuoti analitiniai rodikliai turi prasmę tik tuomet, kai juos galima palyginti su analogiškais giminingų įmonių arba tos pačios pramonės šakos rodikliais.

3. Analizuojant įmonės veiklą, nepakanka žinoti įmonės turto dydį, bet reikėtų įvertinti ir to turto apyvartumą, nes balanse naudojant tik absoliučius skaičius negalima daryti galutinių išvadų apie įmonės galimybes turtui didinti.

4. Įmonės turtas balanse nurodomas pagal jo įsigijimo kainą. Turint žemą ilgalaikio turto atnaujinimo lygį, kai yra aukštas infliacijos lygis, balanso duomenys neatspindi realios situacijos, įmonės veiklos rezultatai iškreipiami ir todėl neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės. Iš tiesų balansas parodo tik apskaitinę turto vertę, o įmonės turto rinkos kainą lemia kiti veiksniai.

5. Vienas iš svarbiausių bet kurios įmonės veiklos tikslų yra pelnas, o būtent balanse jo turtas nenurodomas .

Balanso struktūra. Balansas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje parodomas įmonės turto dydis bei jo sudėtis, t.y. iš jos matome, kokį turtą įmonė turėjo balanso sudarymo dieną. Kitoje dalyje pateikiami
turto finansavimo šaltiniai- nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Įsipareigojimai parodo, kokia kapitalo dalis pasiskolinta.

1 lentelė

Balanso struktūra

Balanso sudėtis

Aktyvas(turtas) Pasyvas(savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai)

A. Ilgalaikis turtas A. Kapitalas ir rezervai

B.Trumpalaikis turtas B. Finansavimas (dotacijos, subsidijos)

C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai

D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

Turtas- tai įmonės veikloje naudojamų ekonominių išteklių vertė. Jis skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Ilgalaikiu turtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo trukmė ilgesnė už vieną ataskaitinį laikotarpį. Per visą šį laikotarpį įmonė tikisi disponuoti šiuo turtu ir jį naudodama gauti pajamų.

Trumpalaikis turtas naudojamas arba iškeičiamas į pinigus per vieną gamybos ciklą, paprastai trunkantį mažiau kaip vieneri metai.

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos- čia parodomos ateinančio laikotarpio sąnaudos (iš anksto apmokėtos), kurias sudaro sumos, kurias įmonė sumokėjo šį ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, tačiau jos bus pripažintos sąnaudomis kitais ataskaitiniais laikotarpiais, ir sukauptos (gautinos) pajamos, kurias sudaro įmonės uždirbtos, bet dar neapmokėtos pajamos.

Kapitalas ir rezervai- čia parodomas visas įmonės kapitalas, kurį sudaro: įstatinis kapitalas ir nepareikalautas įmokėti kapitalas; akcijų priedai (nominalinės vertės perviršijimas); perkainojimo rezervas; įstatymo numatyti rezervai; nepaskirstytasis pelnas (nuostolis).

Dotacijos, subsidijos- čia parodomos investicinės subsidijos, gautos iš užsienio ir vyriausybinių valdžios organų, investavimo į ilgalaikį turtą forma.

Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai- šiame skyriuje parodomi pinigai, skirti kompensuoti sąnaudoms ir reikalavimams, kurie yra tiksliai nustatyti pagal jų pobūdį ir kurie finansinių metų paskutinę dieną yra tikėtini arba garantuoti, tačiau kurių sumos dar turės būti nustatytos (patikslintos).

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai rodo, iš kokių skolintų šaltinių finansuojama įmonės veikla.

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos- čia apskaitomos sukauptos sąnaudos (sąnaudos, įmonės patirtos šį ar ankstesniais laikotarpiais, jeigu už jas bus atsiskaityta būsimais laikotarpiais), bei ateinančio laikotarpio pajamos(įmonės dar neuždirbtos, tačiau pirkėjų jau apmokėtos pajamos) .

1.2.1 Vertikalioji balanso analizė

Vertikaliosios analizės tikslas- kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir jį išreikšti procentais. Atliekant šią analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra turto arba savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais .

Vertikali balanso analizė parodo turto ir jo finansavimo šaltinių struktūrą įmonėje. Ji naudinga, nes:

1. Naudojant santykinius dydžius, galima palyginti skirtingų įmonių turto sudėtį bei jų finansavimo šaltinių struktūrą.

2. Santykiniai rodikliai tam tikru mastu sumažina neigiamą infliacinių procesų, iškreipiančių absoliučius dydžius, įtaką ir kartu leidžia juos objektyviau palyginti.

1.2.2 Horizontalioji balanso analizė

Horizontalioji balanso analizė atliekama lyginant finansinių ir praėjusių metų balanso duomenis, apskaičiuojant absoliučius jų pasikeitimo dydžius. Ši analizė leidžia įvertinti turto vertės ir įsipareigijimų dydžio bei jų sudėties kitimą ir prognozuoti galimas šių pasikeitimų tendencijas.

Neigiama tokios analizės savybė: rodikliai per daugelį metų gali pasikeisti ne vien tik dėl vadovų darbo rezultatų, vadovavimo kokybės, bet ir dėl apskaitos principų pasikeitimo, dėl išorinių priežasčių, susijusių su valstybės ekonomine politika, infliacija. Tokiais atvejais, darant išvadas, reikia atsižvelgti į visus čia paminėtus ir nepaminėtus momentus.

Teigiama analizės savybė yra ta, kad leidžia nustatyti vadovų įtaką konkrečių rodiklių padidėjimui ar sumažėjimui .

1.3 Pelno (nuostolio) ataskaita

Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas.

Pelno (nuostolio) ataskaita skirta įmonės veiklos rezultatams, pasiektiems per tam tikrą laikotarpį, parodyti. Joje pajamos lyginamos su sąnaudomis, reikalingomis toms pajamoms gauti. Lietuvoje pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma siekiant atskirai parodyti kiekvienos veiklos pajamas ir sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos sritys:

– įprastinė veikla- tai tokia veikla, kuriai ir buvo sukurta įmonė. Be to, įmonė gali gauti pajamų iš kitos veiklos (ilgalaikio turto nuomos, jo pardavimo, komisinių ir pan.). Taip pat įprastinei veiklai priskiriama ir įmonės finansinė bei investicinė veikla (paskolų gavimas ar suteikimas, investavimas į kitą
verslą);

– neįprastinė veikla- ši veikla pasitaiko retai ir nėra priklausoma nuo verslininkų valios. Tai pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas, netekimai- nuostoliai dėl nenumatytų atvejų.

Pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra. Pelno (nuostolio) ataskaita pradedama straipsniu pardavimai, kuriame susumuojamos pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Parduotų prekių ir paslaugų savikaina- tai parduotų prekių savikaina ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudos pajamoms gauti.

Skirtumas tarp pardavimo pajamų ir parduotų prekių bei paslaugų savikainos parodo bendrąjį pelną.

Į veiklos sąnaudų straipsnį patenka visos išlaidos, kurios nebuvo įtrauktos į prekių ir paslaugų savikainą.

Iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas, gaunamas veiklos pelnas, kurį pakoregavę kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatais (pridėjus pajamas ir atėmus sąnaudas) gauname įprastinės veiklos pelną.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą gaunamas pakoregavus veiklos pelną pridedant pagautę arba atimant netekimus.

Nuo ataskaitinių metų pelno prieš apmokestinimą dydžio apskaičiuojamas pelno mokestis.

Iš apmokestinamo pelno atėmus apskaičiuotą pelno mokestį, gaunamas grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui .

1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikalioji analizė

Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno (nuostolio) lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai apskaičiuojama kiekvieną pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos. Gauta informacija parodo įvairių įmonės gamybinės-ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą, parodo tas įmonės sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui .

1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė

Ši analizė suteikia duomenų apie gryno pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas, galima nuspręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios veiklos sferos lemia šias tendencijas. Taip pat ši analizė suteikia reikiamų duomenų prognozėms.

Šios analizės trūkumas: palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį, todėl analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių dinamiką, reikėtų surasti tokią palyginimo bazę, kuri leistų objektyviai įvertinti pasiektą lygį .

II. AB ,,LINAS‘‘ FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ 2004-2006 METAIS

2.1 Trumpa bendrovės charakteristika

AB “Linas”, įkurta 1957m. S. Kerbedžio g. 23, Panevėžyje. Akcinė bendrovė „Linas“ buvo įregistruota 1993 metų kovo 8 dieną. Pirmaisiais veiklos metais buvo išausta 481 tūkst. metrų pakavimo medžiagos ir balintos drobės. 1962 metais buvo galutinai baigta kombinato statyba. Kombinato gamybiniai pajėgumai 10mln. metrų audinių per metus. AB „Linas“ savo veiklą pradėjo 1957 metais kaip Panevėžio linų kombinatas. 1975 metais buvo įkurtas Panevėžio linų gamybinis susivienijimas, prijungiant prie Panevėžio linų kombinato Biržų ir Plungės linų audinių fabrikus. 1990 metais susivienijimas vėl susiskaidė į atskiras įmones. Įmonė tapo Panevėžio valstybine įmone „Linas“. 1993 metais įmonė perorganizuota į akcinę bendrovę „Linas“, o 1996 metais perregistruota į BĮ, kurioje investuotas užsienio kilmės kapitalas. 2003 metais AB „Linas“ įsteigė dukterinę įmonę UAB „Lino gamybinė grupė”, kuri 2005 metais pervadinta į UAB „Linas Nordic“.

2004 metais AB „Linas“ įsteigė dukterinę įmonę UAB „Lino linija”, kuri 2004 metais buvo pervardinta į UAB „Lino investicinis fondas”, o 2005 metais – į UAB „Nordic investicija“. AB „Linas“, didžiausia lininių tekstilės gaminių gamintoja ir eksportuotoja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, 2005 m. rugsėjo 1 d. atskyrė dvi pagrindines savo veiklos dalis – lininių tekstilės gaminių gamybą ir nekilnojamojo turto valdymą bei jas perleido dviems antrinėms bendrovėms – UAB „Linas Nordic“ ir UAB „Nordic investicija“ .

Bendrovė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. „Linas“ yra viena didžiausių lininės medžiagos ir lininių drabužių gamintoja Lietuvoje. Lino pluoštų paruošimas ir verpimas, medvilninių bei lininių audinių audimas, tekstilės dirbinių didmeninė ir mažmeninė prekyba yra pagrindinė bendrovės veikla. AB “Linas” priklauso šioms asocijuotoms struktūroms: Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija; Panevėžio pramonininkų asociacija; LNVAA “Linava”; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, prekių numerių ir brūkšninių kodų asociacija EAN LIETUVA.

Lemiamą įtaką lininių tekstilės gaminių gamybos ir pardavimo rezultatams turėjo Azijos gamintojų konkurencija, lininių gaminių kainos ir paklausos rinkoje sumažėjimas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei didėjančios gamybos sąnaudos. 2006 metais prekyba lininiais gaminiais bei visa linų pramonė ir toliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, buvo įtakojama pigių gaminių iš Kinijos ir
pasiūlos didėjimo.Europos pramonė kūrė pasaulio lino įvaizdį ir vertę, bet Kinijos vystimasis šioje srityje daro lininių produktų pasiūlą vis labiau banalią.

Pagrindiniai tekstilės gaminių gamybos verslo konkurentai vidaus ir užsienio rinkose:

 Lietuvoje – AB „Siūlas“ (Biržai), AB „Linų audiniai“ (Plungė);

 Latvijoje –„Larelini“ (Jelgava);

 Baltarusijoje – Oršos linų kombinatas;

 Rusijoje – Smolensko linų kombinatas, Jakovlevo linų kombinatas, Zvolma linų kombinatas, Krasavino linų kombinatas;

 Ukrainoje – Rovno „Linen Forever“;

 Olandijoje – „Northen Linen“;

 Lenkija – Orzel S.A., Factory of Linen Fabrics Zyrardow Ltd.;

 Čekija – Moravolen a.s., CNM Textil a.s., Texlen Linen a.s., Ariva Ltd.;

 Italija – Linificio e Canapificio Nazionale S.P.A., Italtex SRL, Miroglio S.P.A. Div. Sublitex;

 Belgija – Libeco – Lagae NV;

 Vengrija – Pannon-Flax Co.,

 Vokietija – HOFFMANN Leinenweberei,

 Austrija – Tiroler Loden GmbH (Blaas Leinen GmbH).

 Eilė fabrikų Kinijoje.

Bendrovė, siekdama išsilaikyti rinkoje, stabilizina esamą padėtį bei padidina konkurentabilumą ir toliau siekia gaminamus produktus pritaikyti individualiems užsakovo reikalavimams, siekia sutrumpinti reagavimo į rinkos poreikius trukmę, pakeisti logistikos ir platinimo sistemą, išnaudoti eksporto galimybių pranašumus, siūlydama pirkėjams mažas tiekimo siuntas ir greitesnį pristatymą. Numatytos priemonės patikimai nuolatinei pajamų bazei sukurti, sutelkiant dėmesį į namų tekstilės gaminių klientus bei priemonės mažinti pirkėjų įsiskolinimą, atsargas ir išlaidas, didinti darbo

našumą.

Eksporto apimtys 2006 metų I-ąjį pusmetį sudarė 26,9 milijonus litų arba 91,5 % visos realizuotos produkcijos. Pardavimai pagal šalis pasiskirstė taip: Švedija – 36,4 %, JAV – 8,5%, Lietuva – 8,5 %, Italija – 6,3 %, Estija – 5,0 %, kitos šalys –35,3 %. 2006-06-30 vidutinis sąrašinis įmonių grupės darbuotojų skaičius buvo 1551 dirbančiųjų. Per 2006 metų I-ąjį pusmetį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 37 dirbančiaisiais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2400 žodžiai iš 7914 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.