Administracinė teisė1
5 (100%) 1 vote

Administracinė teisė1

11213141516171

16 TEMA. KRAŠTO APSAUGOS VALDYMAS.

16.1 KRAŠTO APSAUGOS SAMPRATA, JOS SISTEMA, TEISINIS REGULIAVIMAS

Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. (K139str.). Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai.. Svarbiausius klausimus svarsto valstybės gynimo tarnyba: ministras pirmininkas, seimo pirmininkas, krašto apsaugos min., kariuomenės vadas. Vadovauja prezidentas. Jis yra vyriausias ginkluotų pajėgų vadas. Už ginkluotų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi – vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. KA sistemos organizavimo valdyme ir kontrolės pagrindus karo tarybos atlikimo, karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos KA sistemoje ypatumus nustato, “LR KA sistemos organizavimo ir karo tarnybos įst”. 98 GEGUŽĖS 05d. VŽ 98m. 49 Nr. Įst. kalba apie KA sistemos organizavimą.

KA sistema. Krašto apsaugos sistema – pagrindinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis. Krašto apsaugos sistemą sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, visuma.

KA sistema (iš įst.) sudaro: 1) KA ministerija; 2) Kariuomenė (Karo metu ir kitos ginkluotos pajėgos.Pasienio policija, kiti specializuoti daliniai, ginkluoto pasipriešinimo vienetai); 3) LR karo akademija, kitos karo mokyklos; 4) Kitos valst. institucijos , kurių steigėjas KAM arba Vyr.; 5) Įmonės, kurių steigėjas yra KAM.

Įst. pasakyta, kad KA sistema plėtojama, kaip transatlantinės kariuomenės dalis, pagal NATO standartus. Dalyvauja tarpt. organizacijose ir pratybose. KA organizavimo ir valdymo pagrindai nustato KA sistemos pagr. principus.

Principai:

1.KA sistema – plėtojama pagal K ir LR nacionalinio saugumo įst. nuostatas. Sudėtinė nac. saugumo sistemos dalis. Nac. saugumas – sąvoka platesnė, nei KA sistemos.

2.KAS Institucijos taikomos demokratinės civilių kontrolės principas.

a)Kariuomenės plėtra ir jos apginklavimui skirtus asignavimus nustato seimas.

b)Seimas pagal įst. vykdo KAS parlamentinę kontrolę.

c)KA ministru ir viceministru gali būti tik civiliai (kad nebūtų chuntos karinės).

d)Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotų pajėgų priima prezidentas ir seimas.

e)Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo priima vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

f)Vyriausybė, KA ministras, kariuomenės vadas atsakingi Seimui už vadovavimą kariuomenei.

h)Tik prezidentas patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas, perdislokavimo.

m) viešumo principas. Nac politika, asignavimai KA skelbiami viešai.

“Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu: 1) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus ir rengiamos sąveikai su NATO struktūromis; 2) Lietuvos karinė – civilinė oro erdvės apžvalgos ir kontrolės sistema plėtojama bei integruojama į bendrą su NATO regioninę oro erdvės kontrolės sistemą; 3) tikrinant personalą, kurio tarnyba susijusi su valstybės ir tarnybinėmis paslaptimis, norint užtikrinti fizinę informacijos, patalpų, pastatų, kitų objektų ir ryšio sistemų apsaugą, taikomi bendrieji NATO apsaugos principai ir standartai.(iš įstatymo)”

KAS institucijų veiklos teisiniai pagrindai. Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

KAS institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai).

16.2 KRAŠTO APSAUGOS VALDYMO ORGANAI, JŲ UŽDAVINIAI, KOMPETENCIJA, PAGRINDINĖS FUNKCIJOS.

Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas.
Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys (K140 str.)

Valdymo organai. Plačiau žiūrėti 4 klausimo 3 dalį (Civilinė kariuomenės kontrolė).

Centrinis KA valdymo organas yra KAM. KAM nuostatus tvirtina vyriausybė, vadovauja ministras, skiriamas įst. numatyta tvarka. Vadovybei priskiriami viceministrai ir ministerijos sekretorius. Ministras nustato jų kompetenciją.

KAM uždaviniai: (susiję su KA ir jos funkcijų vykdymu).

1.Plėtoti KAS ir jos gamybinį pajėgumą

2.Užtikrinti sistemos vykdymą taikos ir karo sąlygom

3.Rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo programas

4.Vykdyti šaukimą karių į privalomą KA tarnybą.

Ryšium su ministerijos uždaviniais ir funkcijom kai kuriuos klausimus sprendžia pats ministras.

Kompetencija. KAM turi teisę: 1) steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto įmones; 2) steigti karinį archyvą; 3) turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas; 4) turėti žvalgybos ir kontržvalgybos operatyvines tarnybas; 5) steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus; 6) steigti visuomenės informavimo priemones arba jų redakcijas; 7) turėti savo butų fondą ir nuomoti namus bei butus kariams aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis;8) gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną.

Ministras. Nustato pareigūnų teises ir atsakomybę, teikia premjerui tvirtinti kariuomenės dislokavimo vietas. Teikia gynimo tarybai svarstyti gynybos strategiją, kariuomenės struktūrą svarstyti, kariuomenės skaičių nustato ir atrankų būdu paskirsto į pareigas karininkus, suteikia pulkininko laipsni (Generolo, admirolo – aukščiausius laipsnius suteikia prezidentas). Teikia prezidentui pasiūlymus dėl karių apdovanojimo. Lauko pareigų vado kandidatūrą skiria ir atleidžia KA generalinį inspektorių, Karo akademijos, gynyba štabo viršininką ir t.t.

16.3 KARO TARNYBOS ORGANIZAVIMAS, JOS RŪŠYS

Karo akademija – aukštoji karo mokykla, pavaldi KA ministrui. Bendri aukštų mokyklų pagrindai netaikomi. Statutą tvirtina vyriausybė. KA ministras nustato etatus, lėšų tikslinį paskirstymą. Kariuomenės vadas nustato karininkų rengimo reikalavimus. Priimami baigę vidurinę. mokyklą ir šauktiniai (kartu atlikti ir tarnybą).

Yra privalomoji ir profesinė tarnyba. Privalomoji – šaukia , profesinė- pagal darbo sutartį.

Profesinė karo tarnyba. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami atlikę privalomąją karo tarnybą ar baigę pagrindinį kario parengimo kursą, taip pat kitu būdu įgiję pagrindinį kario kursą atitinkantį karinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsimokslinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai. Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Asmenys, kurie nėra atlikę privalomosios karo tarnybos ar baigę pagrindinio kario parengimo kurso, ar kitu būdu nėra įsigiję pagrindinį kario kursą atitinkančio karinio išsilavinimo, jeigu jie atitinka kitas šio straipsnio 1 dalies sąlygas, yra ne vyresni kaip 32 metų aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą turintys kariuomenei reikalingi specialistai, gali būti priimti į profesinę karo tarnybą kursantais ir pasiųsti į pagrindinį kario parengimo kursą. Jiems baigus pagrindinį kario parengimo kursą, su jais gali būti sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis bendrais 31 straipsnyje nustatytais pagrindais. Profesinės karo tarnybos kariais negali būti: 1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus; 2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai pagal krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketą privalo pateikti informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Ši informacija tikrinama. Profesinės karo tarnybos karys, nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus ar drausmės statutą.

Karo tarnybos organizavimas(?). Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Darbo, valstybės tarnautojų ir valdininkų įstatymai kariams netaikomi. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės
reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma. Kario tarnybos dienos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus nustato statutai. Karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti. Kiekvieno kario žmogaus orumas turi būti gerbiamas, karys neturi patirti pažeminimo. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja: 1) naujokai – nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą) arba perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento; 2) profesinės karo tarnybos kariai – nuo priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos; 3) kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui. Karys atlieka karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymų numatytais atvejais arba Seimui nutarus kariai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pasiųsti atlikti karo tarnybą užsienyje. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją ar rezervo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą

RŪŠYS. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių savanorių ar atsargos karių tarnyba mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu. Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinėse struktūrose. Savanorių karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nenuolatinė karo tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tarnyba aktyviajame rezerve – privaloma nenuolatinė iki įstatymo nustatyto amžiaus atsargos karių atliekama (periodiškai arba atsižvelgiant į krašto saugumo aplinkybes) karo tarnyba.

16.4 LIETUVOS KARIUOMENĖ, JOS SUDĖTIS. SAVANORIŠKOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA. CIVILINĖ KARIUOMENĖS KONTROLĖ.

Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras. Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų kompetencijos ribas ir atstovavimo kariuomenei, sudarant sandorius bei kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras. Asignavimų klausimus atlieka visos kariuomenės juridinis asmuo.

Lietuvos kariuomenę sudaro:

1) reguliariosios pajėgos (sausumos pajėgos; karinės oro pajėgos; karinės jūrų pajėgos);

2) savanorių pajėgos;

3) aktyvusis rezervas.

Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, naujus kariuomenės junginius bei dalinius steigia krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos lauko pajėgos. Jas sudaro sausumos ir kitų pajėgų kariniai ir kitokie vienetai, kariuomenės vado paskirti lauko pajėgų vado operaciniam vadovavimui.

LR kariuomenės vadą skiria LR prezidentas. Eina pareigas 5 metus.Kariuomenės vadas pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo jo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra
aukščiausiasis Lietuvos karinis pareigūnas ir aukščiausiasis Lietuvos kariuomenės atstovas kariniais klausimais. Vykdydamas savo pareigas, kariuomenės vadas naudojasi teisėmis, kurias jam tiesiogiai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – parengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai.

Sprendžia kariuomenės vadas: 1.Strategija ir už ją atsakingas 2.Nustato kariuomenei apsaugos arba gynybos užduotis 3.Užtikrina kariuomenės tvarką ir drausmę, paslapčių apsaugą kariuomenei 4. Tvirtina kariuomenių pratybų ir mokymo programas 5.Kontroliuoja ir atsako už lėšų, skirtų kariuomenei panaudojimą 6.Teikia KA ministrui statuto projektus tvirtinti.

GYNYBOS ŠTABAS Atlieka svarbius gynybos KA klausimus. Gynybos štabas yra tiesiogiai kariuomenės vadui pavaldus bendras valstybės karinės gynybos štabas. Gynybos štabas yra integrali Krašto apsaugos ministerijos dalis, kuri padeda krašto apsaugos ministrui rengti kariuomenės plėtros planus ir karinės gynybos strategiją, o kariuomenės vadui – vykdyti jo pareigas ir funkcijas. Valstybės ginkluotos gynybos bei ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planus gynybos štabas rengia kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų struktūromis bei valstybės institucijomis, kurios pateikia visus šiems planams būtinus duomenis. Pagal kariuomenės vado užduotis ir rotacijos principą reguliariųjų pajėgų rūšių vadai skiria savo pajėgų karininkus dalyvauti Gynybos štabo veikloje. Gynybos štabo viršininko pavaduotoją ir valdybų viršininkus skiria kariuomenės vadas, jų kandidatūras suderinęs su krašto apsaugos ministru.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (sutrumpintai – Savanorių pajėgos) yra sudedamoji kariuomenės dalis. Savanorių pajėgos formuojamos iš karių savanorių ir profesinės tarnybos karių. Savanorių pajėgų vienetai rengiami bendriems veiksmams su reguliariųjų pajėgų vienetais. Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių rengimas, Savanorių pajėgų vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos uždaviniams vykdyti, gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga, pagalba stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Karo metu Savanorių pajėgų daliniai vykdo jiems duotas gynybos užduotis.

Civilių demokratinė kariuomenės kontrolė.

1. Kariuomenės plėtrą ir jos apginklavimui bei kitoms reikmėms skirtus asignavimus nustato Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę.

2. Nacionalinė gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami viešai.

3. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir Seimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

4. Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms.

6. Krašto apsaugos ministru ir viceministrais gali būti tik civiliai.

7. Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dėl kariuomenės dalinių perdislokavimo.

17 TEMA. VALSTYBĖS SAUGUMO VALDYMAS

17.1. VALSTYBĖS SAUGUMO SAMPRATA.

Nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos:

Vadovaujančios – LR Prezidentas, Vyriausybė, Seimas.

Vykdomosios ir kt. institucijos

– Valstybės gynimo taryba;

– KAM, kariuomenės vadas ir Gynybos štabas;

– kariuomenė; – policija;

– Valstybės saugumo departamentas;

– Pilietinio pasipriešinimo rengimo centras;

– Civilinės saugos departamentas;

– Ginklų fondas.

Valstybės saugumo reikalams yra įsteigtas LR saugumo departamentas. Jo ir jo padalinių veiklą reglamentuoja 1994m. sausio 20d. įstat. Reglamentuoja departamento paskirtį, teises ir pareigas, darbuotojų socialines garantijas. Tai valstybės institucija, kuri atskaitinga LR Prezidentui ir Seimui. paskirtis – saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką.

Vykdomoji valdžia, valdymo organas, vykdo valdymo funkciją. Paprastai valdymo instituciją steigia Vyriausybė, o saugumo departamentas jai neatskaitingas. Šitos institucijos darbas labai svarbus ir darbas išplečiamas ir vykdomosios valdžios organams ir kad tendencingai nepakenktų pagal savo politiką.

Principai:

– Teisėtumo.

– Žmogaus teisių ir laisvių gerbimo. (Mintys jei nerealizuojamos tai negalima)

– Viešumo ir konfidencialumo

– Vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo.

– Atsiskaitomumo aukščiausiom LR valdžios institucijoms(Seimui, Prezidentui)

17.2. VALSTYBĖS SAUGUMO VALDYMO ORGANAI, JŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS. TEISINIS ŠIŲ ORGANŲ VEIKLOS REGULIAVIMAS.

Turi savo struktūrą:

– Centrinis aparatas,

– teritorinės įstaigos ir

– specialios paskirties įstaigos prie saugumo departamento. (steigia, finansuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė)

Saugumo departamento padalinius, išskyrus specialios paskirties įstaigas, steigia ir likviduoja, jų vidaus struktūrą nustato Saugumo departamento
direktorius.

Vadovauja gen. direktorius, kurį seimui pritarus skiria prezidentas.Pavaduotojus skiria ir atleidžia prezidentas, gen. direktoriaus teikimu. Sudaroma kolegija, kuri yra generalinio direktoriaus patariamoji institucija . Jos veiklą reguliuoja nuostatai. Departamento veiklą reguliuoja statutas. Veiklai vykdyti atsižvelgiant į LR teritorinį suskirstymą steigiami teritoriniai vienetai(gali būti ir tarp teritoriniai)).

Veikloje vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, savo statutu ir kitais teisės aktais

Saugumo departamento uždaviniai:

1. Išaiškinti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamumui ir vientisumui.

2. Išaiškinti veikas, gręsiančias valstybės santvarkai ir valdžiai valstybės gynybinei ir ekonominei galiai.

3. Užkirsti kelią šiom veikoms, nustatyti priežastis, sąlygojančias šias veikas,

4. Įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių pažeidimams pašalinti

Įstatymas numato Saugumo departamento funkcijas:

Saugumo departamentas, spręsdamas įstatymo numatytus uždavinius:

1) Lietuvos valstybės interesais atlieka žvalgybą ir kontržvalgybą;

2) atlieka kvotą, tiriant Saugumo departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus, ir asmenų, įtariamų padarius tokius nusikaltimus, paiešką;

3) imasi priemonių valstybės ekonominių pagrindų apsaugai, taip pat kovai su terorizmu ir korupcija, keliančiais grėsmę valstybės saugumui;

4) rengia ir įgyvendina priemones avarijoms, katastrofoms ir kitiems pavojingiems įvykiams užkirsti atominės energetikos objektuose, oro, jūrų ir geležinkelio transporte bei kituose strateginę reikšmę turinčiuose objektuose;

5) tiria valstybės pareigūnų ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma didelė žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir kitiems interesams, taip pat asmens konstitucinėms teisėms bei teisėtiems interesams;

6) organizuoja ir užtikrina techninę vyriausybinio ryšio apsaugą;

7) rengia, įgyvendina ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugą šalies viduje bei jos įstaigose užsienyje;

8) savarankiškai arba kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis įgyvendina operatyvines priemones : svarbių valstybinių, tarptautinių, visuomeninių renginių saugumui užtikrinti, Lietuvos Respublikos vadovų, užsienio šalių vadovų bei kitų oficialių Lietuvos Respublikos svečių apsaugai organizuoti ir užtikrinti, užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti;

9) tiria, analizuoja ir prognozuoja politinius visuomeninius procesus, susijusius su valstybės saugumu, ir informuoja apie juos Seimą bei Respublikos Prezidentą, taip pat Vyriausybę.

Saugumo departamento veiklos teisiniai pagrindai

Saugumo departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, LR Valstybės saugumo departamento įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Saugumo departamento statutu, kitais teisės aktais ir šio departamento norminiais aktais.

Saugumo departamento statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

17.3. VALSTYBĖS SAUGUMO ORGANŲ PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS, JŲ TARNYBOS YPATUMAI.

Saugumo departamento pareigūnų tarnybą reglamentuoja Saugumo departamento statutas.

Priimami į Saugumo departamentą pareigūnais asmenys prisiekia Lietuvos valstybei:

Pareigūnais dirbti priimami

– ne jaunesni 20m. , piliečiai, kurie pagal išsilavinimą ir dalykines savybes, fizinį pasiruošimą tinka.

– priimti praeina 6mėn. bandomąjį laikotarpį,

– šaukiamojo amžiaus pareigūnai atleidžiami nuo karinės tarnybos

– prieš pradedant dirbti prisiekia.

Be pareigūnų dirba ir kiti darbuotojai pagal darbo sutarties įstatymą.

Pareigūnai generalinio direktoriaus įsakymu, pritariant kolegijai gali būti nušalinti. Pareigūno sveikatą, gyvybę, teises gina LR įstat. Niekas, išskyrus tiesiogiai įgaliotas institucijas, negali kištis į saugumo departamento veiklą(pvz. įgaliota prokuratūra). Jei departamento pareigūnas gauna neteisėtą nurodymą, turi vadovautis įstatymais ir pranešti vadovybei. Departamento pareigūnas negali eiti renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitų pareigų. Negali dirbti pedagoginio ar mokslinio darbo, nebent leidžia generalinis direktorius. Pareigūno teisėti reikalavimai privalomi piliečiams, užsieniečiams, įstaigoms tiek valstybinėms tiek ir privačioms.

Pareigūnas turi teises:

1. Vykdyti operatyvinę veiklą(sutinkamai su operatyvinės veiklos įstatymu)

2. Kartu su VRM ir KAM įgyvendinti valstybės saugumą užtikrinančias priemones

3. Atlikti kvotą, tiriant saugumo departamentui priskirtus nusikaltimus, pasinaudoti vidaus reikalų sistemos areštinėmis

4. Oficialiai gali įspėti asmenį apie neteisėtų veiksmų neleistinumą

5. Atlikdami kvotą pareigūnai vadovaujasi baudžiamojo kodekso numatytomis teisėmis

Pareigūnai dėvi uniformas, turi laipsnius: eilinis, grandinis, jaunesnysis puskarininkis, puskarininkis, viršila, jaunesnysis leitenantas,<……….>,pulkininkas, generolas.

Laipsnių suteikimo ir netekimo pagrindus nustato Saugumo departamento statutas.

Kadrai.
– specialios mokyklos nėra. Rengiami bendrosiose ir specialiose Lietuvos bei užsienio valstybių, turinčių ilgalaikes demokratijos tradicijas, mokslo ir studijų institucijose, organizuojami specialūs kvalifikacijos kėlimo kursai. Įvertinti tinkamumui, pareigūnai atestuojami. Darbuotojai – pvz. baigę Teisės akademiją, VU Teisės fakultetą.

Saugumo departamente draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų veikla; pareigūnai negali būti partijų nariais, rėmėjais; draudžiama streikuoti ir piketuoti.

Saugumo departamento pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos:

1) Darbo sutarties įstatymo nustatytais pagrindais;

2) kai jam sueina Saugumo departamento statute nustatytas amžius;

3) jei atestavimo metu pripažįstamas netinkamas eiti pareigas arba netenka pasitikėjimo;

4) jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) jei diskredituoja Saugumo departamento pareigūno vardą;

6) jei atsisako priesaikos;

7) jei pažeidžiamos LR Valstybės Saugumo depart. įstatymo nuostatos

Saugumo departamento pareigūnams suteikiama teisė turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones.

Saugumo departamento pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė mėnesinė alga ir priedai bei kompensacijos(pgl. Pareigas, laipsnį, ištarnautą laiką ir pan.)

Kontroliuoti darbą gali LR Seimas. Gali kontroliuoti per komitetus(nacionalinis saugumo komitetas, teisėtvarkos komitetas). Gali sudaryti komisijas.

17.4. VALSTYBĖS SAUGUMO ORGANŲ SPECIALIOS PASKIRTIES ĮSTAIGOS.

12 straipsnis. Specialios paskirties įstaiga prie Saugumo departamento

Specialioms Saugumo departamento funkcijoms, tokioms kaip vyriausybinių ryšių apsauga, konfidencialaus pašto gabenimas, informacinėms ir kitoms Saugumo departamento reikmėms realizuoti gali būti steigiamos specialios paskirties įstaigos prie Saugumo departamento. Specialios paskirties įstaigas steigia, finansuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

17.5. VALSTYBĖS PASLAPTIES SĄVOKA. VALSTYBĖS PASLAPTIES APSAUGA.

Valstybės paslaptis – tai politinės, ekonominės, karinės, teisėtvarkos, mokslo ir technikos ar kitos žinios, kurių atskleidimas ar praradimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai bei politiniams interesams ir kurios yra numatytos įstatymo valstybės paslaptį sudarančių žinių sąraše (28 punktai):

1) žinios apie valstybės materialinių išteklių rezervą

2) valstybės institucijų veiklos ekstremaliomis sąlygomis valstybinės programos;

3) žinios apie valstybės dokumentų naudojimą ,gamybos technologiją;

5) žinios apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus,

6) žinios apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis,

7) kovos su terorizmu bei diversijomis planai, garantuojantys transporto saugumą geležinkeliuose, aviacijoje, Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostuose;

8) žinios apie specialių valstybinių krovinių bei branduolinio kuro gabenimą;

9) žinios apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės saugos kompleksinį planą,

10) žinios apie vyriausybinį ir specialųjį ryšį užtikrinančių sistemų detaliąsias schemas;

11) žinios apie šifrus, šifravimo techniką;

13) žinios apie valstybės gynybos ir valstybės sienos apsaugos planus;

14) žinios apie mobilizacinius kariuomenės ir jos rūšių išskleidimo planus;

kt.) žemėlapiai, ginklų sandėliai ir t.t……

Valstybės paslapčių sąrašą keičia Lietuvos Respublikos Seimas savo iniciatyva arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Pasiūlymus dėl valstybės paslapčių sąrašo keitimo Vyriausybei gali teikti Valstybės saugumo departamentas arba valstybės paslapčių subjektai, suderinę šiuos siūlymus su Valstybės saugumo departamentu.

Valstybės paslapty sudarančios žinios pagal paslaptį:

1) visiškai slaptas

2) slaptas.

Pagal įstatymą, kitus aktus, Valstybės paslapčių žinios žymimos tam tikrom žymom: slaptai ar visiškai slaptai. Visiškai slaptai – valstybės paslaptį sudarančiom žiniom, kurių praradimas sukelia sunkių pasekmių valstybiniams interesams. Slaptai – gali padaryti žalos ar pakenkti valstybės interesams. Valstybės paslapčių subjektai – tos valdymo institucijos, vietos savivaldos institucijos, valstybės steigiamos įmonės, įstaigos, kurių veikla susijusi su valstybės paslaptį sudarančių duomenų panaudojimu ir apsauga. Vyriausybės veiksmai paprastai susiję su žiniomis, kurios laikomos valstybės paslaptim. Valstybės paslapčių subjektai įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo organizuoti bei užtikrinti valstybės paslaptį sudarančių žinių apsaugą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4244 žodžiai iš 8338 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.