Administracines teises darbas – ministerijos
5 (100%) 1 vote

Administracines teises darbas – ministerijos

11213141516171

Lietuvos Respublikos administracinės teisės

laboratorinis darbas

Turinys

I. Pirma užduotis. Lietuvos Respublikos ministerijos…………………………………………….….. – 1

1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija …………………………………………- 3

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ………………………………………………- 4

3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ……………………………………………- 6

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ………………………………………………- 8

5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ………………………………………..- 10

6. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija …………………………………………………….- 11

7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ……………………………………..- 12

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija …………………………………….- 13

9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija …………………………..- 14

10. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ………………………………………………- 15

11. Lietuvos Respublikos finansų ministerija ………………………………………………..- 16

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ………………………………………………- 17

13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ……………………………………………- 18

II. Antra praktinė užduotis ……………………………………………………………………………- 20

III. Trečia praktinė užduotis ………………………………………………………………………….- 21

Literatūra ……………………………………………………………………………………..- 23

I. Pirma užduotis. Lietuvos Respublikos ministerijos

Lietuvos Respublikoje valstybinę valdžią įgyvendina Seimas, Vyriausybė ir teismai. Lietuvos Respublikos Seimas įgyvendina įstatymų leidybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – vykdomąją valdžią, o teismai – teisminę valdžią.

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Ministrai, vadovauja jiems pavestoms valdymo sritims. Jie yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Vyriausybė savo vykdomąją valdžią įgyvendina per ministerijas. Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus.

Ministerijos yra centrinės šakinės vykdomosios valdžios institucijos. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą. Kiekviena ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra 13 ministerijų.

Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Krašto apsaugos ministerija;

2) Susisiekimo ministerija;

3) Vidaus reikalų ministerija;

4) Teisingumo ministerija;

5) Užsienio reikalų ministerija;

6) Ūkio ministerija;

7) Švietimo ir mokslo ministerija;

8) Sveikatos apsaugos ministerija;

9) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

10) Kultūros ministerija;

11) Finansų ministerija;

12) Aplinkos ministerija;

13) Žemės ūkio ministerija.

Kiekvienai iš šių ministerijų vadovauja ministras, kurį skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ministerija yra juridinis asmuo, kuris turi sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu. Ministerija yra biudžetinė įstaiga. Ministerijos savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais. Kiekviena ministerija turi savo nuostatus, patvirtintus Vyriausybės. Ministerijos turi savo struktūrą, t. y. departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Taip pat prie ministerijų gali būti departamentai, kitos tarnybos ir inspekcijos. Jie į ministerijų vidaus struktūrą neįeina, o įeina tik į veiklos sferą. Visos ministerijos turi savo administraciją. Ministerijos administracija susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių. Administracijai vadovauja ministerijos sekretorius – administratorius. Ministerijos sekretorius vadovauja vidaus departamentams, skyriams, poskyriams ir sektoriams. Svarbų vaidmenį ministerijos gyvenime vaidina ir viceministras, kurį kaip ir ministerijos sekretorių – skiria ir atleidžia ministras. Ministras koordinuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių.

Viceministras yra tiesiogiai atsakingas ministrui, o ministras vertina jo kompetenciją ir nustato įgaliojimus. Viceministras per ministerijos sekretorių organizuoja ir užtikrina jo įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą.

Ministerijos sekretorius atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti,
atsako už ministerijos ūkinę ir finansinę veiklą, teikia ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, skiria ir atleidžia iš pareigų savo pavaduotoją, ministerijos administracijos padalinių vadovus, atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.

Ministerijoje yra sudaroma kolegija, kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai) ir kiti ministerijos, kitų institucijų bei organizacijų atstovai. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

Ministerijoms vadovauja ministrai. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis. Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą, užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą, leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, skiria ir atleidžia iš pareigų ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos vadovus, tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus, vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.

Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų įsakymus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams. Vyriausybė gali panaikinti ministro įsakymus posėdyje, taip pat įsakymą gali panaikinti pats ministras.

Ministerijų teisinę padėtį reglamentuoja ministerijų nuostatai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas.

1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

Krašto apsaugos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos krašto apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

Svarbiausieji Krašto apsaugos ministerijos uždaviniai yra šie: plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas sistemos institucijas krašto gynybai, užtikrinti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo sąlygomis, rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje planus ir programas, kartu su kitomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis vykdyti karo prievolininkų ir atsargos karių šaukimą į privalomąją karo tarnybą, atsargos personalo mobilizavimą, kontroliuoti karinių ir pavojingų krovinių transportavimą per Lietuvos Respublikos teritoriją, rūpintis karių kultūros ir sporto reikalais.

Krašto apsaugos ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, analizuoja krašto apsaugos sistemos būklę, prognozuoja ir planuoja sistemos plėtojimą, kontroliuoja, kaip krašto apsaugos sistemos padaliniai pasirengę ginti valstybę ir veikti ekstremaliomis bei kritinėmis aplinkybėmis, formuoja krašto apsaugos sistemos personalo politiką, užtikrina krašto apsaugos sistemos karių ir prievolininkų, atliekančių tikrąją krašto apsaugos tarnybą, socialinę saugą, pensinį aprūpinimą ir medicinos pagalbą jiems, organizuoja karinį rengimą mokslo ir studijų įstaigose bei visuomeninėse organizacijose ir metodiškai jam vadovauja, rengia seminarus, konferencijas, simpoziumus, tarptautinius pasitarimus gynybos ir bendradarbiavimo klausimais.

Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę koordinuoti ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų veiklą Lietuvos gynybos ir civilinės saugos srityje, pasitelkti kitų ministerijų, įstaigų bei organizacijų atstovus ir specialistus, ministerijos uždaviniams spręsti ir teisės aktams rengti, steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto ir kitas įmones, steigti karinį archyvą, turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas, turėti žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybas, steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus, turėti savo butų fondą ir nuomoti namus bei butus kariams aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, siųsti karius mokytis užsienio karinėse ir kitose mokymo įstaigose, organizuoti kandidatų atrankos konkursus.

Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras, kuris yra civilis asmuo. Krašto apsaugos ministras: vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos institucijų plėtrai ir jų parengimui gynybai bei tarptautiniam bendradarbiavimui gynybos srityje, nustato krašto
apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą ir etatus, tvirtina jų veiklos nuostatus ir išlaidų sąmatas, nustato pareigūnų teises ir atsakomybę, nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, nustato karių atrankos ir vadų skyrimo pareigoms sistemą bei tvarką, suteikia kariams aukštesniuosius laipsnius, teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymo jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynybai nusipelniusių asmenų valstybinių apdovanojimų, priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą, nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus, steigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus, nustato apdovanojimo jais tvarką, nustato karo policijos struktūrą.

Krašto apsaugos ministras turi savo sekretoriatą, kurį sudaro ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami tarnautojai (išskyrus viceministrus) ir ministro adjutantas. Krašto apsaugos ministerijos struktūrą sudaro Gynybos štabas, departamentai, tarnybos bei skyriai. Ministerijos personalą sudaro civiliai tarnautojai ir specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis ar atliekantys civilinę krašto apsaugos tarnybą, taip pat kariniai specialistai.

Viceministrai yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Viceministrai rūpinasi jiems ministro skirtais ministerijos darbo barais, per ministerijos sekretorių ir atitinkamus ministerijos administracijos padalinių vadovus koordinuoja ir užtikrina jų įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą, teikia ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. Viceministrai gali vadovauti departamentams prie ministerijos.

Krašto apsaugos ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos sekretorius. Ministras gali skirti ne daugiau kaip du jo pavaduotojus. Krašto apsaugos ministerijos sekretorius: atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimo organizavimą ir kokybę, atsako už ministerijos ūkinę ir finansinę veiklą, vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas.

Krašto apsaugos ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Ministras yra kolegijos pirmininkas, o viceministrai, ministerijos sekretorius – jos nariai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu. Krašto apsaugos ministerijos kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto bei ryšių (pašto, radijo ir televizijos, telekomunikacijų) sričių valdymo funkcijas, formuoja ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.

Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos uždaviniai yra: formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto bei ryšių strategiją ir politiką, nustatyti Lietuvos transporto sistemos bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, kad geriau būtų vežami keleiviai ir kroviniai, koordinuoti visų rūšių transporto bei visų ryšių tinklų ir sistemų sąveiką, formuoti visų rūšių transporto saugaus eismo, transporto bei ryšių sistemų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką bei koordinuoti šią veiklą.

Susisiekimo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, koordinuoja transporto bei ryšių investicinių programų rengimą, vertina jas ekonominiu bei finansiniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, analizuoja transporto bei ryšių šakų ekonominės veiklos rezultatus, numato priemones ekonominei ir finansinei šių šakų būklei gerinti, dalyvauja rengiant teisės aktų, reglamentuojančių transporto bei ryšių veiklą, sistemą, sprendžia klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovių transporto bei ryšių srityse diegimu, skatina mokslo ir technikos pažangą, rengia tikslines mokslo programas, organizuoja jų vykdymą, vykdo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų transporto, automobilių kelių ir ryšių valstybės įmonių steigėjo funkcijas, prognozuoja, kiek ir kokio transporto bei ryšių reikės Lietuvos ūkiui ir visuomenei, rengia atitinkamas programas ir organizuoja jų įgyvendinimą, dalyvauja formuojant transporto bei ryšių integracijos į Europos Sąjungą politiką, kartu su Aplinkos ministerija tvirtina norminius dokumentus, nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su transporto statinių (tiesinių) projektavimu, statyba, jų atidavimu naudoti ir naudojimu, nustato tvarką, kuria atliekama kelių transporto priemonių valstybinė techninė apžiūra, kontroliuoja, kaip jos laikomasi, dalyvauja kartu su Lietuvos valstybės sienos apsaugos subjektais nustatant vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, įstatymų nustatyta tvarka formuoja Lietuvos transporto bei ryšių kainų ir tarifų politiką, teikia pasiūlymus dėl transporto bei ryšių biudžeto sudarymo, vykdo vandens, oro, geležinkelių
kelių transporto bei pašto veiklos priežiūrą, numato saugą transporto priemonėse, organizuoja jos taikymą, rengia kelių eismo saugumo programas, nustato tvarką, kuria atliekama per autoavarijas ar kitaip sugadintų kelių transporto priemonių techninė ekspertizė, nustatomi dėl to patirti nuostoliai, koordinuoja valstybinio pašto ir kitų ryšių tinklų bei sistemų veiklą, sprendžia, ar vartotojams užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė, nustato pašto paslaugų teikėjams pašto paslaugų teikimo reikalavimus, pašto mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką, nustato automobilių kelių plėtojimo, priežiūros prioritetus.

Susisiekimo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: kontroliuoti pagal savo kompetenciją visų nuosavybės formų transporto subjektų veiklą, reikalauti šalinti nustatytuosius pažeidimus, rengti nustatytąja tvarka konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitokius renginius. Susisiekimo ministerija turi ir kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktas teises.

Susisiekimo ministras, vadovauja jam pavestoms transporto bei ryšių valdymo sritims bei sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą, leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.

3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Vidaus reikalų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas vidaus reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais, viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai ministerijos uždaviniai ir būdai, kaip juos įgyvendinti.

Svarbiausieji Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai yra: visuomenės saugumo srityje – formuoti visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoti jos vykdymą, valstybės tarnybos valdymo srityje – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės tarnybos politiką, siekti, kad būtų sukurta profesionali ir efektyvi valstybės tarnybos sistema, viešojo administravimo srityje – įgyvendinti efektyvią valstybinio administravimo politiką, dalyvauti formuojant racionalią viešojo administravimo sistemą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, demokratinės valstybės valdymo principus ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus, regioninės plėtros srityje – formuoti ir įgyvendinti regionų plėtros politiką, vietos savivaldos plėtros srityje – užtikrinti valstybės ir savivaldybių interesų derinimą, kurti teisines ir ekonomines sąlygas, tinkamas teritorinei gyventojų bendruomenei funkcionuoti, informatikos srityje – dalyvauti formuojant bendrą valstybės informacinės politikos strategiją ir informacinę infrastruktūrą, tenkinančias valstybės institucijų, ūkio subjektų bei gyventojų informatikos poreikius, prisidėti prie jų įgyvendinimo.

Ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, visuomenės saugumo srityje: rengia visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją, strateginius veiklos planus, dalyvauja rengiant pavaldžių institucijų strateginius veiklos planus, organizuoja jų įgyvendinimą, analizuoja visuomenės saugumo būklę šalyje, teikia išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, analizuoja pavaldžių institucijų veiklą ir jos rezultatus, koordinuoja pavaldžių institucijų veiklą rengiant ir įgyvendinant nusikaltimų kontrolės ir prevencijos bei kitas programas, skirtas visuomenės saugumui užtikrinti, prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir įgyvendina prevencines priemones, užtikrina policijos veiklos organizavimą, užtikrina valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbų organizavimą, dalyvauja organizuojant civilinę saugą, organizuoja valstybinį migracijos reguliavimą, organizuoja ir užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sausumoje ir teritoriniuose vandenyse politikos įgyvendinimą, užtikrina Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficialių svečių apsaugos organizavimą, užtikrina operatyvinės veiklos, nusikaltimų ir kitų teisėtvarkos pažeidimų tyrimo organizavimą, pagal savo kompetenciją imasi priemonių nusikaltimų, kitų teisėtvarkos pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti, kontroliuoja, kaip vykdomos šios priemonės, pagal savo kompetenciją organizuoja ir užtikrina valstybės politikos įgyvendinimą kelių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo srityje; valstybės tarnybos valdymo srityje: vykdo valstybės tarnybos valdymą, rengia valstybės tarnybos plėtros strategiją, formuoja valstybės tarnautojų registro strategiją, teikia pasiūlymus, kaip ją įgyvendinti, užtikrina valstybės tarnautojų registro funkcionavimą; viešojo administravimo srityje: vykdo valstybės valdymo tobulinimo politiką, rengia ir koordinuoja
įgyvendinimo strategiją, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimus rengia teisės aktus, reglamentuojančius viešojo administravimo institucijų struktūrą, jų tarpusavio ryšius, rengia valstybės valdymo ir viešojo administravimo tobulinimo koncepcijas, strategijas, programas; regioninės plėtros srityje: vykdo nacionalinės regionų plėtros institucijos funkcijas, koordinuoja vidaus ir tarptautinį regioninį bendradarbiavimą; vietos savivaldos plėtros srityje: užtikrina teritorinės administracinės ir vietos savivaldos reformos politikos įgyvendinimą, nagrinėja savivaldybių institucijų pasiūlymus dėl pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo, keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo, keitimo ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės politikos šioje srityje formavimo, kartu su kitomis institucijomis užtikrina bendrosios viešųjų paslaugų teikimo gyventojams valstybės politikos įgyvendinimą; informatikos srityje: koordinuoja šiuolaikinių informacijos technologijų valstybės valdymo srityje diegimą, įgyvendina elektroninio dokumento naudojimo valstybės politiką, koordinuoja ir užtikrina valstybės registrų ir kitų duomenų bazių valstybės politikos įgyvendinimą; tarptautinių ryšių ir Europos integracijos srityje: padeda įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytą Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą politiką, palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, užsienio valstybių ambasadomis, kitomis institucijomis; ministerija taip pat vykdo šias funkcijas: pagal savo kompetenciją atstovauja valstybei civilinėse bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais, atlyginimo fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatytąja tvarka nagrinėja asmenų pasiūlymus, skundus ir pareiškimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai, informuoja visuomenę apie ministerijos veiklą, užtikrina ministerijos padalinių personalo parinkimą, mokymą, tobulinimąsi, reikiamą tarnybinę parengtį.

Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją ir pasiūlymus ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais, pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip įmonės, įstaigos bei organizacijos, asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų.

Vidaus reikalų ministras: tvirtina nuolat atnaujinamus ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus, tvirtina strategines policijos veiklos programas ir kontroliuoja jų vykdymą, policijos generalinio komisaro teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų generalinio komisaro pavaduotojus, formuoja pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo kryptis valstybės sienos apsaugos politikos srityje ir kontroliuoja jų vykdymą.

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Teisingumo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

Svarbiausieji Teisingumo ministerijos uždaviniai siekiant kurti nešališką, humanišką ir demokratišką visiems piliečiams prieinamą nacionalinę teisinę sistemą, teikiančią kvalifikuotas ir efektyvias paslaugas, atitinkančias gyventojų mokumą ir Europos Sąjungos kriterijus, yra: kurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos kriterijus, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisinėmis priemonėmis padėti sudaryti palankią aplinką verslui, taip pat sąlygas tobulinti valstybės administravimą, sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias sąlygas asmenims nepriklausomai nuo tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, siekti teisingumo, analizuoti ir tobulinti teisėkūros procesą, teisininkų profesinį ugdymą, užtikrinti, kad teisininkai galėtų teikti laiku efektyvias teisines paslaugas, organizuoti gyventojų teisinį švietimą, ugdyti visuomenės teisinę kultūrą, sudaryti sąlygas vykdyti kriminalines bausmes, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, organizuoti bausmių vykdymo įstatymų numatytų auklėjimo priemonių taikymą nuteistiesiems.

Teisingumo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: rengia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu ir savo iniciatyva Lietuvos Respublikos kodeksų, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus, analizuoja Lietuvos Respublikos įstatymus žmogaus teisių ir laisvių klausimais, kodifikuoja ir sistemina viešosios ir privačios teisės aktus, rengia pasiūlymus dėl jų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, rengia ir leidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų rinkinius, leidžia Lietuvos Respublikos kodeksus, įgyvendina teisinės informacijos techninę politiką, organizuoja teisėtyrą ir teisinę informatiką, steigia ir plėtoja teisės aktų, hipotekos, turto arešto aktų, testamentų, vedybų sutarčių ir kitus jos kompetencijai
priskirtus valstybės registrus, taip pat sprendimų vykdymo ir teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų administravimo, kitas kompiuterines teisines informacijas, analizuoja ir apibendrina teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti, metodiškai vadovauja hipotekos registro tvarkymo įstaigoms, kontroliuoja apylinkių teismų hipotekos skyrių ūkinę – finansinę veiklą, įstatymo nustatyta tvarka prižiūri notariato veiklą, įgyvendina priemones notarų praktikai suvienodinti, koordinuoja notarų kvalifikacijos kėlimą, kontroliuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų procese, taip pat teisinės informacijos ir teisinės konsultacijos teikimą, koordinuoja advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą, registruoja politines partijas, politines organizacijas, labdaros organizacijas ir labdaros fondus, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir bendrijų, visuomeninių organizacijų įstatus (statutus), nustatytąja tvarka nagrinėja jų veiklos sustabdymo ar nutraukimo klausimus, pareikštine tvarka registruoja kolektyvinius susitarimus ir komercinius arbitražus, atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei Europos žmogaus teisių teismo procesuose, dalyvauja visuomenės teisinio švietimo veikloje.

Teisingumo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų išvadas dėl ministerijos rengiamų Lietuvos Respublikos kodeksų ar kitų įstatymų, sudaryti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų atstovų ir specialistų, komisijas, turinčias parengti Lietuvos Respublikos kodeksų projektus, tikrinti pagal kompetenciją ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų darbą, nustatyti joms uždavinius, išklausyti jų darbo ataskaitas, prireikus teikti joms metodinius nurodymus.

Teisingumo ministras: teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl teisėjų skaičiaus apylinkių, apygardų teismuose, apygardų administraciniuose teismuose, Aukštesniajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme nustatymo, iškelia drausmines bylas notarams, nustato apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją, nustato notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją, įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia notarus, nustato kandidatų į apylinkės teismo teisėjus priėmimo, mokymo praktikos atlikimo tvarką, skiria asmenis į Lietuvos teisėjų egzaminų komisiją, taip pat šios komisijos pirmininką, skiria teisėjus į Teisėjų tarybą, nustato teismo antstolių skaičių, tvirtina teismo antstolių ir kitų teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų tarnautojų pareigybių sąrašą ir kategorijas, priima ir atleidžia iš tarnybos teismo antstolius.

5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Užsienio reikalų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos užsienio reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

Svarbiausieji Užsienio reikalų ministerijos uždaviniai yra: įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimais, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje, ginti Lietuvos Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teises bei teisėtus interesus užsienyje.

Užsienio reikalų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: formuoja užsienio politikos prioritetines kryptis, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dvišalių bei daugiašalių santykių plėtojimo klausimais ir vykdo priimtus sprendimus, analizuoja tarptautinę padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, Lietuvos Respublikai prioritetinių valstybių užsienio ir vidaus politiką, tarptautinių organizacijų veiklą, tarptautinės ekonomikos politikos tendencijas, palaiko diplomatinius ir konsulinius santykius su užsienio valstybėmis, taip pat ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų bei garbės konsulų veiklai, pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos vardu derasi su užsienio valstybėmis ir sudaro su jomis valstybių sutartis, taip pat sutartis su tarptautinėmis organizacijomis, sistemina tarptautines sutartis, kitus svarbius tarptautinės teisės aktus, rūpinasi diplomatų parinkimu bei rengimu, organizuoja Lietuvos Respublikos valstybinių bei vyriausybinių delegacijų oficialius vizitus į užsienį ir užsienio valstybinių bei vyriausybinių delegacijų priėmimą Lietuvos Respublikoje, vykdo konsulines funkcijas, vykdo reprezentacines ir protokolines funkcijas.

Užsienio reikalų ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: pagal savo kompetenciją rengti ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybės institucijų apie užsienio valstybių ar
organizacijų oficialių atstovų vizitus į Lietuvos Respubliką, jų tikslus bei rezultatus, gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybės institucijų apie Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, kitų aukštų pareigūnų oficialius vizitus į užsienio valstybes, šių vizitų tikslus bei rezultatus, dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybinių ir vyriausybinių delegacijų, vykstančių į užsienį, darbe, taip pat priimant užsienio valstybines ir vyriausybines delegacijas Lietuvos Respublikoje.

Užsienio reikalų ministras: pasirašo tarptautines sutartis, teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl aukščiausių diplomatinių rangų: Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinių rangų suteikimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei – dėl diplomatinių atstovų (ambasadorių) skyrimo ir atšaukimo, suteikia pagal savo kompetenciją kitus diplomatinius rangus ir skiria bei atšaukia diplomatinių atstovybių darbuotojus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4082 žodžiai iš 8085 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.