Administracinės teisės rašto darbas
5 (100%) 1 vote

Administracinės teisės rašto darbas

11213141



ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS TEISINIS REGULIAVIMAS


Įžanga.

1. Administracinio nusižengimo sąvoka.

2. Administracinės atsakomybės bruožai.

3. Administracinio nusižengimo objektas.

4. Administracinių nuobaudų esmė ir rūšys.

5. Administracinių nuobaudų skyrimo tvarka.

Išvados.

Literatūros sąrašas.

ĮŽANGA

Kovojant su teisės pažeidimais ir stiprinant teisėtvarką, plačiai taikomos visų rūšių teisinės atsakomybės priemonės. Labai svarbus administracinės atsakomybės vaidmuo.

Pats žodis administratio išvertus iš lotynų kalbos reiškia tvarkymą, vadovavimą, valdymą. Plačiąja prasme administracija – tai valstybės vykdomosios valdžios funkciją atliekančios institucijos. Jų pagrindinė paskirtis yra organizuoti įstatymų leidėjo priimtų aktų įgyvendinimą.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje skiriama vis daugiau dėmesio administracijos veiksmų teisėtumui užtikrinti: daugelyje valstybių veikia įvairios institucijos, galinčios vykdyti administracijos veiksmų teisėtumo kontrolę, mokoma apie kontrolės būdus bei priemones.

Administracinė atsakomybė tapo daug reikšmingesnė pastaraisiais metais, kai reikia tobulinti valstybingumo stiprinimo ir rinkos ekonomikos sąlygomis intensyviai besiplėtojančią visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, stiprinti jų apsaugą. Administracinės atsakomybės klausimais Lietuvos Respublikoje priimta daug svarbių įstatymų. Toliau tobulinamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, priimtas Administracinių bylų teisenos įstatymas, įsteigti administraciniai teismai. Naujuose įstatymuose įtvirtinti administracinės atsakomybės ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai bei principai, asmens teisių apsaugos ir kitos labai svarbios nuostatos.

Kad administracinė atsakomybė kovojant su teisės pažeidimais būtų veiksminga ir efektyvi, nepakanka priimti naujus įstatymus. Būtina, kad institucijos, jų pareigūnai, įgalioti kovoti su teisės pažeidimais, gerai suvoktų šių įatatymų esmę ir galėtų juos tinkamai ir pagrįstai taikyti.

Šiame rašto darbe plačiau aptarsiu administracinio nusižengimo sąvoka, objektą, administracinės atsakomybės bruožus, kalbėsiu apie nuobaudų esmę ir rūšis, tai pat paminėsiu kokia yra administracinių nuobaudų skyrimo tvarka.

1. ADMINISTRACINIO NUSIŽENGIMO

SĄVOKA

Teisės pažeidimai – tai veikos, kuriomis pažeidžiami teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, galįs pasireikšti tam tikrais aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tų veiksmų (neveikimu). Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, kad ir kaip jie būtų neigiamai vertinami moralės požiūriu, negali būti pripažįstami teisės pažeidimais. Teisės pažeidimo nėra ne tik tada, kai trūksta žmogaus poelgio, bet ir tada, kai šis poelgis neišreiškia jo valios, t. y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo veiksmų esmės. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį (veikimą arba neveikimą) ir žalingus jo padarinius.

Bet kokiu nesilaikymu teisės pažeidžiama teisės normomis išreikšta valstybės ir kartu visos liaudies valia, jos interesai, nustatytoji teisėtvarka. Todėl, skirtingai nuo teisėto elgesio, pažeisti teisę draudžia valstybė, į pažeidimus neigiamai reaguoja visuomenė.

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis: nusikaltimus, administracinius nusižengimus, drausmines pražangas ir civilinius teisės deliktus. Už kiekvieną iš šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai padaromas administracinis nusižengimas.

Kas yra administracinis nusižengimas, kokie jo pagrindiniai požymiai?

Galiojantys įstatymai bendrosios administracinio nusižengimo sąvokos neapibrėžia. Tačiau administracinio nusižengimo sąvokos apibrėžimas, jo pgrindinių požymių nustatymas turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę kovojant su teisės pažeidimais.

Nustačius administracinio nusižengimo požymius, galima jį atriboti nuo baudžiamojo nusikaltimo ir kitų rūšių teisės pažeidimų. Antra vertus, veikos požymių visuma padeda teisingai kvalifikuoti teisės pažeidimą ir parinkti tinkamas poveikio priemones pažeidėjams.

Kadangi administracinis nusižengimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis, jam būdingi visi tie pagrindiniai požymiai, kaip ir teisės pažeidimui apskritai.

Specialioje teisinėje literatūroje išvardijami šie administraciniai nusižengimui būdingi požymiai:

a) pavojingumas visuomenei,

b) priešingumas teisei,

c) kaltumas,

d) baudžiamumas.

Nusižengimas yra pavojingas visuomenei, nes veika kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, t. y. šiems visuomeniniams santykiams, tai tvarkai padaroma tam tikra arba moralinė, arba fizinė, arba materialinė, arba kitokio pobūdžio žala.

Tačiau
administraciniais nusižengimais kėsinamasi ne į bet kokius visuomeninius santykius, o paprastai į valstybinio valdymo santykius.

Bendras veikos, kaip administracinio nusižengimo, pavojingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizuotumą ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Administraciniais nusižengimais kėsinamasi į valstybės ir visuomenės saugumą, nuosavybę, valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat piliečių teises ir jų interesus ir t. t. Pavyzdžiui, antivisuomeniniais veiksmais, kurie sudaro nedidelį chuliganizmą – administracinį nusižengimą, pažeidžiama viešoji tvarka, t. y. tais veiksmais kėsinamasi į visuomenės moralę, jos dorovę, žmogaus orumą bei garbę, visuomeninę rimtį, normalias darbo bei buities sąlygas ir pan. Chuliganiškais veiksmais visuomet padaroma moralinė, o dažnai ir fizinė bei materialinė žala, pavojinga visuomenei.

Tačiau, apibūdinant administracinį nusižengimą kaip pavojingą visuomenei veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto. Be kėsinimosi objekto, veikos pavojingumą visuomenei lemia taip pat kiti jos objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, veikos padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslai, veiksmų vienkartiškumas ar pakartotinumas ir kitos sąlygos. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio nusižengimo požymis.

Administraciniai nusižengimai labai artimi nusikaltimams, jie išoriškai panašūs ir, esant atitinkamoms sąlygoms, gali peraugti į nusikaltimus. Šie teisės pažeidimai skiriasi nuo nusikaltimų tik tuo, kad yra mažiau pavojingi visuomenei, o tą mažesnį pavojingumą padarytos žalos dydis, ir tik dėl to už šiuos nusižengimus kaltiems asmenims netaikoma baudžiamoji atsakomybė, pavyzdžiui, už nedidelį chuliganizmą, smulkųjį valstybinio ir visuomeninio turto grobimą, smulkiąją spekuliaciją ir kt.

Kitais atvejais iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kai kurie administraciniai nusižengimai, pavyzdžiui, važiavimas visuomeniniu transportu be bilieto, nuorūkos numetimas ant šaligatvio yra mažareikšmiai pažeidimai ir dėl to jie negali būti laikomi visuomenei pavojingais. Tačiau tokiais atvejais negalima pamiršti, kad apie tam tikrų, nors ir mažareikšmių, teisės pažeidimų visuomeninį pavojingumą reikia spręsti ne iš atskirų pažeidimo faktų, o atsižvelgiant į tokių pažeidimų masiškumą. Nėra abejonės, kad dažni, masiški tokie antivisuomeniniai poelgiai aiškiai rodys jų žalingumą, o kartu ir visuomeninį pavojingumą. Panašūs, nors ir mažareikšmiai, teisės pažeidimai, kuriems laiku neužkertamas kelias, gali padažnėti, pasidaryti masiški bei piktybiniai nustatytų elgesio taisyklių pažeidinėjimai, o tuo pačiu sukelti didesnį pavojų visuomenei (pvz., masiškas šiukšlinimas mieste gali pažeisti sanitarijos – higienos reikalavimus ir dėl to kilti įvairių ligų epidemijos).

Taigi tiek nusikaltimams, tiek administraciniams nusižengimams būdingas bendras požymis – jų visuomeninis žalingumas ir kartu pavojingumas. Tačiau skirtumą lemia nevienodas jų pavojingumo visuomenei laipsnis. Nusikaltimas yra labiau pavojingas visuomenei, o administracinis nusižengimas – mažiau.

Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingas visuomenei veikimas ar neveikimas yra draudžiamas įstatymu ar kitu teisiniu normatyviniu aktu ir jame jis apibūdintas kaip administracinis nusižengimas. Pavyzdžiui, gerti gatvėse ir kitose viešosiose vietose yra ne tik antivisuomeninis poelgis, bet ir administracinis nusižengimas.

Kiekvienas administracinis nusižengimas – tai nukrypimas nuo teisės normų reikalavimų, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas, netinkamas jos vykdymas arba teisės panaudojimas ne pagal jos paskirtį (piktnaudžiavimas teise). Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, negali būti laikoma teisės pažeidimu, administraciniu nusižengimu, nors ir yra amoralu ar antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, visuomeninių organizacijų normų ir t. t.) pažeidimų.

Be kaltės negalimas administracinis nusižengimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės baudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas, esant subjekto kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė išreiškia pažeidėjo vidinį neigiama požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės, organizacijų ir piliečių interesus.

Veikos baudžiamumo požymis reiškia, kad už administracinį nusižengimą taikomos įstatymu ar poįstatyminiu aktu numatytos administracinės atsakomybės priemonės (sankcijos) pažeidėjui. Kai kuriais atvejais veikos baudžiamumo požymis gali ir nebūti privalomas nusižengimo rekvizitas, pavyzdžiui, kai už administracinį nusižengimą įstatymas ar kitas teisinis aktas numato tik administracines kardomąsias priemones tam, kad būtų nutrauktas nusižengimas.

Taigi administracinis nusižengimas yra visuomenei pavojinga, teisei priešinga, esant kaltei, pažeidžianti visuomeninius valstybinio valdymo santykius veika, už kurią asmeniui taikomos administracinės atsakomybės priemonės.

2. ADMINISTRACINĖS

BRUOŽAI

Administracinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, todėl jai būdingi visi bendrieji teisinės atsakomybės bruožai.

Pirmiausia ji, kaip ir kitos teisinės atsakomybės rūšys (baudžiamoji, civilinė, drausminė), yra glaudžiai susijusi su valstybe, jos prievarta. Administracinė atsakomybė, jos atsiradimo pagrindas ir realizavimo tvarka nustatyta įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Administracines nuobaudas taiko įstatymų numatyti valstybiniai (išimtiniais atvejais ir kai kurie visuomeniniai) organai valstybės vardu. Pagal savo turinį administracinė atsakomybė yra valstybinė prievarta teisės reikalavimams vykdyti.

Antras administracinės atsakomybės bruožas yra tai, kad ji atsiranda, pažeidus administracinės teisės normas. Traukiant kaltąjį asmenį administracinėn atsakomybėn, valstybės vardu viešai smerkiamas to asmens teisei priešingas poelgis ir taikomos teisės pažeidėjui tam tikros poveikio priemonės – administracinės sankcijos, turint tikslą kaltąjį asmenį nubausti. Iš to išplaukia, kad valstybei administracinė atsakomybė – tai ne tik viešas pažeidėjo poelgio pasmerkimas, bet kartu ir reikalavimas, kad kaltas asmuo įstatymų nustatyta tvarka bei forma viešai atsiskaitytų už padarytą teisės pažeidimą, įvykdytų teisės reikalavimus, atliktų skirtą nuobaudą.

Trečias administracinės atsakomybės bruožas yra tai, kad taikant administracines nuobaudas, siekiama ne tik kaltąjį asmenį nubausti. Svarbiausia administracinės atsakomybės paskirtis – veiksmingai kovoti su teisės pažeidimais, stiprinti socialinį teisėtumą bei teisėtvarką, drausminti visuomenės narius, juos auklėti įstatymo laikimosi dvasia, užtikrinti, kad būtų vykdomi teisės reikalavimai.

Ketvirtas administracinės atsakomybės bruožas rodo jos tolesnio vystymosi perspektyvą. Laipsniškai siurėjant valstybinės prievartos sferai apskritai, siaurėja ir administracinės atsakomybės priemonių taikymo sfera. Jau dabar galiojantys įstatymai numato atvejus, kai valstybės organai ir pareigūnai, užuot taikę administracines nuobaudas, gali, atsižvelgdami į administracinio nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmens charakteristiką, perduoti kaltąjį asmenį svarstyti teismui arba kitoms visuomeninėms organizacijoms.

Be šių pagrindinių bruožų, kurie būdingi teisinei atsakomybei apskritai, administracinė atsakomybė turi ir tam tikrų ypatybių, kurios padeda ją išsamiau apibūdinti, pažinti ir atriboti nuo kitų rūšių teisinės atsakomybės.

Administracinės atsakomybės pagrindas paprastai yra administracinis nusižengimas. Tai reiškia, kad administracinės nuobaudos taikomos už tokių administracinės teisės nustatytų ir bendrai visiems privalomų elgesio taisyklių pažeidimą, kuris savo pobūdžiu nesudaro baudžiamojo nusikaltimo ar kitokio teisės pažeidimo sudėties.

Asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, taikomos administracinės nuobaudos, kurios savo pobūdžiu yra kur kas švelnesnės už kriminalines bausmes ir, jas pritaikius, teistumas neatsiranda. Be to, kriminalinės bausmės nustatomos tik įstatymais, o administracinės nuobaudos nustatomos ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais aktais.

Administracinės nuobaudos taikomos paprastai administracine ir netarnybinio pavaldumo tvarka. Jas taiko įvairūs specialūs valstybinio valdymo organai ir pareigūnai. Administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, kuri nustatyta administracinės teisės normų. Ji vaidina labai svarbu vaidmenį kovojant ne tik su administraciniais nusižengimais, bet ir su kriminaliniais nusikaltimais. Čia ypač svarbus administracinės atsakomybės profilaktinis vaidmuo. Jos taikymas už įvairius viešosios tvarkos, kelių eismo, prekybos taisyklių pažeidimus, smulkųjį valstybinio ir visuomeninio turto grobimą, smulkiąją spekuliaciją ir kitus administracinius nusižengimus – tai veiksminga kovos priemonė su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno sužalojimais, stambiu nuosavybės grobimu, vagystėmis, nusikalstama spekuliacija, autoavarijomis ir kitais pavojingais kriminaliniais nusikaltimais.

Specifinė administracinės atsakomybės ypatybė yra tai, kad ji tam tikrais, įstatymo nustatytais, atvejais gali būti taikoma ir už kai kuriuos mažiau pavojingus baudžiamuosius nusikaltimus, kriminalines bausmes pakeičiant administracinėmis nuobaudomis.

Kaip jau buvo minėta, administracinė atsakomybė daugeliu bendrų savo požymių yra artima kitų rūšių teisinei atsakomybei. Tačiau kai kuriais savo specifiniais požymiais ji skiriasi nuo baudžiamosios, drausminės ir civilinės atsakomybės. Tokie pagrindiniai požymiai yra atsakomybės atsiradimo pagrindas; atsakomybės pobūdis; subjektai, traukiantys kaltus asmenis atsakomybėn; atsakomybės subjektai; procesinė traukimo atsakomybėn tvarka.

Baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindas yra kriminalinis nusikaltimas, drausminės – drausminis nusižengimas, civilinės – civilinės teisės deliktas, administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Kiekvienas iš šių pažeidimų turi savo specifiką, kuri lemia atitinkamų poveikio priemonių pobūdį, jų taikymo tvarką ir teisinius padarinius.

Bendras administracinės, drausminės ir baudžiamosios atsakomybės bruožas yra tai, kad, taikant jų poveikio priemones, siekiama kaltąjį
nubausti už padarytą teisės pažeidimą. Traukiant asmenį civilinėn atsakomybėn, siekiama, kad atlyginta padaryta žala. Administracinės nuobaudos yra specifinės teisinės poveikio priemonės ir jos savo pobūdžiu skiriasi nuo baudžiamųjų, nes yra švelnesnės, nesukelia tokių rimtų juridinių padarinių, neužtraukia teistumo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2305 žodžiai iš 4563 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.