Administracinės teisės rašto darbas
5 (100%) 1 vote

Administracinės teisės rašto darbas



ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS TEISINIS REGULIAVIMAS


Įžanga.

1. Administracinio nusižengimo sąvoka.

2. Administracinės atsakomybės bruožai.

3. Administracinio nusižengimo objektas.

4. Administracinių nuobaudų esmė ir rūšys.

5. Administracinių nuobaudų skyrimo tvarka.

Išvados.

Literatūros sąrašas.

ĮŽANGA

Kovojant su teisės pažeidimais ir stiprinant teisėtvarką, plačiai taikomos visų rūšių teisinės atsakomybės priemonės. Labai svarbus administracinės atsakomybės vaidmuo.

Pats žodis administratio išvertus iš lotynų kalbos reiškia tvarkymą, vadovavimą, valdymą. Plačiąja prasme administracija – tai valstybės vykdomosios valdžios funkciją atliekančios institucijos. Jų pagrindinė paskirtis yra organizuoti įstatymų leidėjo priimtų aktų įgyvendinimą.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje skiriama vis daugiau dėmesio administracijos veiksmų teisėtumui užtikrinti: daugelyje valstybių veikia įvairios institucijos, galinčios vykdyti administracijos veiksmų teisėtumo kontrolę, mokoma apie kontrolės būdus bei priemones.

Administracinė atsakomybė tapo daug reikšmingesnė pastaraisiais metais, kai reikia tobulinti valstybingumo stiprinimo ir rinkos ekonomikos sąlygomis intensyviai besiplėtojančią visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, stiprinti jų apsaugą. Administracinės atsakomybės klausimais Lietuvos Respublikoje priimta daug svarbių įstatymų. Toliau tobulinamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, priimtas Administracinių bylų teisenos įstatymas, įsteigti administraciniai teismai. Naujuose įstatymuose įtvirtinti administracinės atsakomybės ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai bei principai, asmens teisių apsaugos ir kitos labai svarbios nuostatos.

Kad administracinė atsakomybė kovojant su teisės pažeidimais būtų veiksminga ir efektyvi, nepakanka priimti naujus įstatymus. Būtina, kad institucijos, jų pareigūnai, įgalioti kovoti su teisės pažeidimais, gerai suvoktų šių įatatymų esmę ir galėtų juos tinkamai ir pagrįstai taikyti.

Šiame rašto darbe plačiau aptarsiu administracinio nusižengimo sąvoka, objektą, administracinės atsakomybės bruožus, kalbėsiu apie nuobaudų esmę ir rūšis, tai pat paminėsiu kokia yra administracinių nuobaudų skyrimo tvarka.

1. ADMINISTRACINIO NUSIŽENGIMO

SĄVOKA

Teisės pažeidimai – tai veikos, kuriomis pažeidžiami teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, galįs pasireikšti tam tikrais aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tų veiksmų (neveikimu). Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, kad ir kaip jie būtų neigiamai vertinami moralės požiūriu, negali būti pripažįstami teisės pažeidimais. Teisės pažeidimo nėra ne tik tada, kai trūksta žmogaus poelgio, bet ir tada, kai šis poelgis neišreiškia jo valios, t. y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo veiksmų esmės. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį (veikimą arba neveikimą) ir žalingus jo padarinius.

Bet kokiu nesilaikymu teisės pažeidžiama teisės normomis išreikšta valstybės ir kartu visos liaudies valia, jos interesai, nustatytoji teisėtvarka. Todėl, skirtingai nuo teisėto elgesio, pažeisti teisę draudžia valstybė, į pažeidimus neigiamai reaguoja visuomenė.

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis: nusikaltimus, administracinius nusižengimus, drausmines pražangas ir civilinius teisės deliktus. Už kiekvieną iš šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai padaromas administracinis nusižengimas.

Kas yra administracinis nusižengimas, kokie jo pagrindiniai požymiai?

Galiojantys įstatymai bendrosios administracinio nusižengimo sąvokos neapibrėžia. Tačiau administracinio nusižengimo sąvokos apibrėžimas, jo pgrindinių požymių nustatymas turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę kovojant su teisės pažeidimais.

Nustačius administracinio nusižengimo požymius, galima jį atriboti nuo baudžiamojo nusikaltimo ir kitų rūšių teisės pažeidimų. Antra vertus, veikos požymių visuma padeda teisingai kvalifikuoti teisės pažeidimą ir parinkti tinkamas poveikio priemones pažeidėjams.

Kadangi administracinis nusižengimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis, jam būdingi visi tie pagrindiniai požymiai, kaip ir teisės pažeidimui apskritai.

Specialioje teisinėje literatūroje išvardijami šie administraciniai nusižengimui būdingi požymiai:

a) pavojingumas visuomenei,

b) priešingumas teisei,

c) kaltumas,

d) baudžiamumas.

Nusižengimas yra pavojingas visuomenei, nes veika kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, t. y. šiems visuomeniniams santykiams, tai tvarkai padaroma tam tikra arba moralinė, arba fizinė, arba materialinė, arba kitokio pobūdžio žala.

Tačiau
administraciniais nusižengimais kėsinamasi ne į bet kokius visuomeninius santykius, o paprastai į valstybinio valdymo santykius.

Bendras veikos, kaip administracinio nusižengimo, pavojingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizuotumą ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Administraciniais nusižengimais kėsinamasi į valstybės ir visuomenės saugumą, nuosavybę, valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat piliečių teises ir jų interesus ir t. t. Pavyzdžiui, antivisuomeniniais veiksmais, kurie sudaro nedidelį chuliganizmą – administracinį nusižengimą, pažeidžiama viešoji tvarka, t. y. tais veiksmais kėsinamasi į visuomenės moralę, jos dorovę, žmogaus orumą bei garbę, visuomeninę rimtį, normalias darbo bei buities sąlygas ir pan. Chuliganiškais veiksmais visuomet padaroma moralinė, o dažnai ir fizinė bei materialinė žala, pavojinga visuomenei.

Tačiau, apibūdinant administracinį nusižengimą kaip pavojingą visuomenei veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto. Be kėsinimosi objekto, veikos pavojingumą visuomenei lemia taip pat kiti jos objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, veikos padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslai, veiksmų vienkartiškumas ar pakartotinumas ir kitos sąlygos. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio nusižengimo požymis.

Administraciniai nusižengimai labai artimi nusikaltimams, jie išoriškai panašūs ir, esant atitinkamoms sąlygoms, gali peraugti į nusikaltimus. Šie teisės pažeidimai skiriasi nuo nusikaltimų tik tuo, kad yra mažiau pavojingi visuomenei, o tą mažesnį pavojingumą padarytos žalos dydis, ir tik dėl to už šiuos nusižengimus kaltiems asmenims netaikoma baudžiamoji atsakomybė, pavyzdžiui, už nedidelį chuliganizmą, smulkųjį valstybinio ir visuomeninio turto grobimą, smulkiąją spekuliaciją ir kt.

Kitais atvejais iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kai kurie administraciniai nusižengimai, pavyzdžiui, važiavimas visuomeniniu transportu be bilieto, nuorūkos numetimas ant šaligatvio yra mažareikšmiai pažeidimai ir dėl to jie negali būti laikomi visuomenei pavojingais. Tačiau tokiais atvejais negalima pamiršti, kad apie tam tikrų, nors ir mažareikšmių, teisės pažeidimų visuomeninį pavojingumą reikia spręsti ne iš atskirų pažeidimo faktų, o atsižvelgiant į tokių pažeidimų masiškumą. Nėra abejonės, kad dažni, masiški tokie antivisuomeniniai poelgiai aiškiai rodys jų žalingumą, o kartu ir visuomeninį pavojingumą. Panašūs, nors ir mažareikšmiai, teisės pažeidimai, kuriems laiku neužkertamas kelias, gali padažnėti, pasidaryti masiški bei piktybiniai nustatytų elgesio taisyklių pažeidinėjimai, o tuo pačiu sukelti didesnį pavojų visuomenei (pvz., masiškas šiukšlinimas mieste gali pažeisti sanitarijos – higienos reikalavimus ir dėl to kilti įvairių ligų epidemijos).

Taigi tiek nusikaltimams, tiek administraciniams nusižengimams būdingas bendras požymis – jų visuomeninis žalingumas ir kartu pavojingumas. Tačiau skirtumą lemia nevienodas jų pavojingumo visuomenei laipsnis. Nusikaltimas yra labiau pavojingas visuomenei, o administracinis nusižengimas – mažiau.

Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingas visuomenei veikimas ar neveikimas yra draudžiamas įstatymu ar kitu teisiniu normatyviniu aktu ir jame jis apibūdintas kaip administracinis nusižengimas. Pavyzdžiui, gerti gatvėse ir kitose viešosiose vietose yra ne tik antivisuomeninis poelgis, bet ir administracinis nusižengimas.

Kiekvienas administracinis nusižengimas – tai nukrypimas nuo teisės normų reikalavimų, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas, netinkamas jos vykdymas arba teisės panaudojimas ne pagal jos paskirtį (piktnaudžiavimas teise). Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, negali būti laikoma teisės pažeidimu, administraciniu nusižengimu, nors ir yra amoralu ar antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, visuomeninių organizacijų normų ir t. t.) pažeidimų.

Be kaltės negalimas administracinis nusižengimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės baudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas, esant subjekto kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė išreiškia pažeidėjo vidinį neigiama požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės, organizacijų ir piliečių interesus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1395 žodžiai iš 4563 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.