Įvadas
Administracinės teisės šaltiniai – administraciniai
teisiniai santykiai. Valstybinis valdymas,viešasis administravimas, jo
sritys, sistemos, subjektai. Biudžetinės įstaigos. Kontrolės
institucijos.Administracinis reglamentavimas, administracinės procedūros.
Administracinių bylų teisena. Valstybės tarnyba. Administracinė atsakomybė.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai sprendžiami
įrodinėjimo, kurio metu surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai
pagalba.Įrodymų sąvoka pateikta ATPK 256 str. Jame sakoma, kad įrodymai
administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys,
kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato,
ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo
padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio
teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais,
liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn
atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto
paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo
protokolu, taip pat kitais dokumentais.
Nagrinėjant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimų
bylose, visų pirma reikėtų pažymėti, kad įrodymai kartu apima tiek pačius
faktus, tiek tų faktų šaltinius. Įrodymų supratimas tik kaip pačių faktų ar
tik kaip šaltinių nėra pagrįstas. Taigi, įrodymai, tai faktiniai duomenys,
esantys įstatymo nurodytuose šaltiniuose.
Iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jos savybės – tai
įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą
naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais iš
teisėtų šaltinių. Leistinumas kelia įrodymams tam tikrus reikalavimus. Visų
pirma, įrodymais gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra
užfiksuoti viename iš ATPK 256 str.2d. nurodytų šaltinių (pvz.,
nukentėjusiojo paaiškinimas, eksperto išvada ir pan.). Be to turi būti
žinoma informacijos kilmė ir galimybė ją patikrinti. Būtina laikytis visų
procesinės formos reikalavimų, kurie garantuoja informacijos tikrumą ir
fiksavimo visapusiškumą (pvz., administracinių teisės pažeidimų protokolai
turi būti surašomi griežtai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų).
Priklausomai nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio įrodymai
skirstomi į kaltinančius ir teisinančius. Kaltinantys įrodymai nustato
faktus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykį, jo
žalingas pasekmes, pažeidėjo kaltę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Teisinantys įrodymai rodo atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą ar daro
kaltinimą abejotiną, taip pat patvirtina aplinkybes, lengvinančias
pažeidėjo atsakomybę. Šis įrodymų skirstymas yra svarbus priimant nutarimą,
parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį ir pan.
Tačiau eksperto ir specialisto skyrimo tvarkos ATPK nereglamentuoja.
Neaišku, koks procesinis dokumentas (nutarimas, protokolas ir pan.), turėtų
būti rašomas skiriant ekspertą ar specialistą. Praktikoje tai atliekama
prašymo ar siuntimo forma. Taigi, būtina įstatyme numatyti eksperto ar
specialisto skyrimo procesines taisykles, nurodant koks dokumentas šiuo
atveju turėtų būti surašomas.
1.Administraciniai teisiniai santykiai.
Administracine atsakomybe yra teisines atsakomybes rūšis. Kaip
ir būtina teisines atsakomybes rūšims, jai taip pat budingi visi teisines
atsakomybes požymiai. Tačiau administracine teises atsakomybe turi tik jai
budingu specifiniu bruožu.
Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracines atsakomybes
pagrindas yra teises normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias
numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai
reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo
atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo
padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn
atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion
administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima
atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai
taikomos administracines nuobaudos.
Toliau paminėsime jog, administracines nuobaudos skiriamos
asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teises
pažeidėjui neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniu
nuobaudų rūšys yra:”Už administraciniu teises pažeidimu padarymą gali būti
skiriamos šios administracines nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3)
atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo
padarymo
įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo
administracinio teises pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis
objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos piliečiui specialios teises ( teises
vairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6)
pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo
(pareigu) . Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas
administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymu aktai.LR įstatymai
gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje,
administraciniu nuobaudų rūšis.”
Sekantis iš specialiųjų administracines atsakomybes bruožu yra
administracines teises pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo
turintis 16 metu ir kuris yra pakaltinamas. Administracines teises
pažeidimu subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytu juose
administraciniu pažeidimu , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten
dirbantys pareigūnai.
Kitas administracines atsakomybes bruožas, pasireiškia tuo, kad
administracines teises pažeidimu bylas nagrinėja ir administracines
nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,
bet tam tikros valstybines institucijos – teismai, savivaldybių policija,
valstybines inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniu
teises pažeidimu kodekse..
Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kad
administracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPK
normos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinėjimo procesine
tvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesne.
Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris
remiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba ir
kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn
atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga.
Administraciniai teises pažeidimai yra teises nustatytu ir
visuotinai privalomu elgesio taisyklių, numatytu ATPK, (priešgaisrines
apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir
kt.) pažeidimai. šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo
visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo
sudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis
administracinėmis nuobaudomis.
Administracinei atsakomybei yra budingas operatyvumas. Tai
reiškia,kad i padaryta administracines teisės pažeidimą kompetentingos
instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracines atsakomybes
priemones teises pažeidėjui yra taikomos jau teises pažeidimo vietoje
(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.
Administracines atsakomybes operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą
kovojant su teises pažeidimais.
Be abejo administracine atsakomybe padeda užkirsti kelia ne tik
administracines teises pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji
taikoma kovojant su viešosios tvarkos, keliu eismo, nuosavybes apsaugos bei
kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno
sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais
nusikaltimais.
Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybes
bruožais, galimas šis apibrėžimas,kad “ administracine atsakomybe yra
savarankiška atsakomybes rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems
administracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų
nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teises
pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”
Administracinių teisės pažeidimų teisena, ikiteisminis administracinių
ginčų nagrinėjimas, administracinių bylų teisenos įstatymas: šiaip jau
visos bylos, vykstančios tarp valstybės institucijų ar susijusios su jų
administracinių funkcijų vykdymu yra administracinės. Administracinė
teisena – tai administracinės justicijos (administracinio teisingumo)
įgyvendinimas.
1) ir 2) – didžiausios
Administracinis procesas – daug daugiau nei vien baudimo, nei (vien)
administracinių teismų veikla.
Pradžioje reikėtų akcentuoti, kad administracinis procesas įvairiomis
jo prasmėmis yra teisinio proceso ypatinga rūšis, kuriam būdingi tokie
bendrieji požymiai:
1) proceso stadijinė raida, kuriai esant, turime tarpusavyje susijusių,
nuosekliai padaromų veiksmų, dokumentų surašymo ir sprendimų priėmimo
sistemą;
2) veiklos principai ir tikslai;
3) procesinių santykių dalyvių aplinka, jų procesinis statusas;
4) yra valdžios aktai, priimti sprendžiant teisines bylas, jie juridiniai
įforminti;
5) procesinių veiksmų atlikimo terminai;
6) bylų, tai pat atskirų klausimų, veiksmų, susijusių su procesu,
žinybiškumas;
7) įrodymų rūšys ir šaltiniai;
8) procesinių normų, teisėtumo ir priimamų aktų pagrįstumo laikymosi
garantijos;
9) procesinės ir kitokios sankcijos už tam tikrų taisyklių pažeidimus.
1.1Administracinio proceso specifiniai požymiai:
1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla;
2) ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus
klausimus laikantis įstatymo reikalavimų (t.y.poįstatyminė veikla):
vykdomoji valdžia gali tik detalizuoti…
3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas
4) ši veikla reglamentuojama administracinės teisės (tiksliau,
administracinio proceso) normomis (kurios nebūtinai turi būti atskirame
akte)
5) administraciniai procesai yra išoriškai paprastesni (dažniausiai nėra
rungtyniškumo; pavyzdžiui, kelių policininkas pasakė – moki); bylos
dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai (pavyzdžiui, Lenkijoj
– licencijos išdavimas)
Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga
veikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškianti
konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir
įgyvendinami įvairūs valdymo (viešojo administravimo) aktai.
Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų,
tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį.
Vykdomoji valdžia – tik loginė abstrakti konstrukcija, modelis[1],
vykdomosios valdžios kaip juridinio pažinimo objekto, teisinė sąvoka. Ji
atspindi esminius realių reiškinių požymius, t.y. tam tikrus valdymo
institucijų ir tarnautojų teisiškai reikšmingų valdžios turėjimo
veikų[2] požymius. Proceso paskirtis – įgyvendinti materialinės teisės
normas. Jei nėra materialinės teisės normos įgyvendinimo mechanizmo, tai –
mirusi norma (pavyzdžiui, nepaprasta padėtis – nėra proceso… / belieka
remtis Konstitucija ir sveiku protu…” X politiko visai tinkama išsisukti
frazė, jei tas sveikas protas turi kitą interesą. Konstitucija įtvirtina
valdžios galias ir jas riboja. Viešojoje teisėje, skirtingai nei
privatinėj, leidžiama tik tas, kas konkrečiai nustatyta teisės aktais. Jei
ne – negali kišti pirštų prie žmogaus teisių. Kur tos ribos? Manau, kad
klausimas apie ribas dažnai retorinis įvaizdis, nes vykdomoji valdžia kaip
institutas turi prievartos taikymo teisę, kuri dar paremta institucijų
sudarančių tą vykdomąją valdžią turimais, jos kontroliuojamais
materialiniais resursais.
Teisės įgyvendinimas (realizavimo formos) atsiskleidžia per teisių ir
pareigų vienovę.
{.. Nueinama iki absurdo… – pavyzdžiui, mirties bausmė! (analogijos:
Hamurabio įstatymas, Taliono principas etc. – tas pats principas)}.
Kalėjimas – žymiai sunkesnė ir daugiau kančių kelianti bausmė. “tai gal,
tamsta, įsidarbinsi budeliu?” (klausimas, nuo kurio lūžta mirties bausmės
šalininkai)… atsako ką nors panašiai į: “ooo, neaaa!!! – aš inteligentas
ir humanitaras… neaaa, tikrai ne”. Manau, valstybė negali nusileisti iki
žmogžudžio lygio.
Teisės realizavimo formos:
1) naudojimasis teise (savo poreikiams)
2) teisės laikymasis
3) teisės vykdymas (x pareigų atlikimas)
4) teisės taikymas[3]. Kam ją taikyti? Keli aspektai:
[pic] pozityvus (pavyzdžiui, pastato projektas; dėl neatitikimų
reikalavimams gali kelti pavojus visiems): įgaliota valstybės institucija
ar įstaiga privalo atlikti tam tikrą veiksmą, kad subjektas įgytų
subjektinę teisę (objektyviąją teisę > subjektyviąją t)
[pic] kada neteisėtai trukdoma naudotis subjektine teise (negatyvi
teisės taikymo forma)
[pic] pačios valstybės institucijos poreikiams
Teisės taikymas: kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų veikla,
kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis arba
kuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmis
teisėmis, taip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaiko
teisės normų paliepimų ar draudimų. Pagrindinė teisės teorijos
klasifikacija:
1) pozityvus [daugiausia (didžioji veiklos dalis): gesina, gelbėja,
išduoda leidimus ir tik labai retai tenka bausti)];
2) teisės apsauga: teisėsaugos blokas.
2. Administracinio proceso rūšys
Administraciniai procesai (-as)
1) bendrasis valstybinių valdymo (viešojo administravimo) įgyvendinimo
procesas (administracinė procedūra), santykinai išskirtini:
[pic] licencijų ir leidimų išdavimas;
[pic] valdymo srities teisinių veiklos formų įgyvendinimas [teisės
taikymo procesas];
[pic] steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena;
[pic] planavimo aktų rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie
planai);
[pic] piliečių ir tarnautojų subjektyvinių teisių įgyvendinimas
valdymo srityje;
[pic] administracinių sutarčių (sandorių) sudarymas;
[pic] kitų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas [kardomųjų priemonių
taikymas, faktų registravimas, teisinių dokumentų surašymas ir išdavimas
ir t.t.];
įstatymų projektų rengimas, o taip pat valdymo srities teisės
aktų leidyba;
[pic] valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros
procesas;
[pic] raštvedybos procedūros;
[pic] valdymo srities kontrolės teisinės formos įgyvendinimas;
[pic] valdymo srities teisinių dokumentų surašymas;
[pic] administracinių teisinių rėžimų įgyvendinimo procedūros;
2) administracinių ginčų nagrinėjimo procesas;
3) tarnybinių nuobaudų taikymo procesas;
4) administracinės prievartos priemonių taikymo procesas
[pic] administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas;
[pic] kitų administracinės prievartos priemonių taikymo procesas);
5) valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo
procesas (administracinė justicija).
Būtina skirti: administracinės justicijos[4] ir administracinės
jurisdikcijos[5] sąvokas. Pagrindinis administracinės justicijos tikslas –
konfliktų tarp piliečių ir valstybinio valdymo institucijų
sureguliavimas.[6]
3.Administracinės teisenos samprata.
Norint suvokti apskritai teisenos sampratą ir turinį, pirmiausia
reikia išsiaiškinti jos vietą teisinėje sistemoje. Teisinėje literatūroje
vyrauja nuomonė, kad teisena yra teisinio proceso dalis. Procesas (lot.
procesus – judėjimas į priekį) – tai kokio nors dalyko vienas kitą sekantys
pasikeitimai ar reiškiniai, kuriuose išreiškiami tam tikri objektyvūs
dėsningumai, visuma vienas kitą sekančių veiksmų, nukreiptų pasiekti tam
tikrą rezultatą. Procesai yra įvairūs: cheminiai, biologiniai, socialiniai
ir kt. Prie socialinių procesų priskiriamas ir teisinis procesas. Pasak
D.N.Bachracho “ …teisinis procesas, tai tobuliausia proceso forma”[7].
Reikėtų išskirti ir teisinio proceso požymius:
1) tai sąmoninga, tikslinga veikla;
2) šią veiklą realizuoja valdingus įgalinimus turintys viešosios
valdžios subjektai;
3) juo siekiama tam tikro teisinio rezultato, sprendžiamos
konkrečios individualios bylos;
4) jo metu priimami tarpiniai ir galutiniai sprendimai
įforminami oficialiuose dokumentuose;
5) ši veikla detaliai reglamentuota teisės normomis.
Manyčiau, kad svarbiausias teisinio proceso požymis yra tas, kad
jis yra sureguliuotas teisės normomis, t.y procesinėmis teisės normomis,
kurių pagalba yra įgyvendinamos materialinės teisės normos, realizuojamos
subjektinės teisės ir teisinės pareigos, užtikrinama asmenų teisių ir
teisėtų interesų apsauga. Kaip matome, procesinės teisės normos atlieka
pagalbinę, aptarnaujančią, tačiau pakankamai svarbią funkciją.
Tačiau teisinis procesas nėra vieningas ta prasme, kad skirtingų
teisės šakų materialinės normos nėra realizuojamos tų pačių procesinių
teisės normų pagalba. Todėl atskirų teisės šakų normų įgyvendinimas turi
savo ypatumus, lemiančius teisinio proceso skirstymą į rūšis. Nekyla
abejonių, kad egzistuoja savarankiškos civilinio proceso ir baudžiamojo
proceso teisės šakos, tačiau “ klausimas apie administracinį procesą yra
vienas iš labiausiai diskutuotinų teisės moksle”[8]. Problema yra ta, kad
šiandien nėra vieningo kodifikuoto teisės akto, kuriame būtų
įtvirtintos administracinės procesinės teisės normos. Šios
normos,dažniausiai yra administracinės materialinės teisės aktų sudėtyje.
Be abejonės tai sąlygota ir objektyvių priežasčių, kadangi administracinės
teisės normos reguliuoja pakankamai plataus spektro ir pasižyminčius tam
tikra specifika visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinio valdymo
srityje, todėl ir jų realizavimas negalimas vieningo proceso rėmuose.
Specifinių taisyklių būtinumas ir lemia teisenos, kaip proceso dalies
buvimą. Taigi apie administracinį procesą ir teiseną galima kalbėti kaip
apie visumos ir dalies santykį.
4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys
Šaltiniai. Tiksliau, teisės aktai, reglamentuojantys CP. Sutinku 100
proc su Vaišvila, kad virš 20metų mes mokyti klaidingai: aktas, kuriame yra
tn. Šaltiniais jie nėra. Šalt – tai, iš ko kyla teisė: poreikis, teisinė
mintis (idėja). Taigi, NORMINIAI AKTAI: ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI /
IR TARPTAUTINĖS SUTARTYS (galinčios būti ir įstatymo, ir poįstatyminio akto
lygmens, priklausomai nuo to, ratifikuota ar ne); ratifikuotos – turi
įstatymo galią; kt kategorija – tvirtinamos Vyriausybės (nors tai
kritikuojama sakant, kad reik laikytis pacta sunt servanda principo): jos
turi poįstatyminio akto galią. Esant kolizijai tarp Seimo ratifikuotos
sutarties ir įstatymo prioritetas teikiamas įstatymui. Sako (KT, įtakotas
Piesliako, turbūt. Manau – neteisingai), BT taip nėra – tarptautinės teisės
sutartys negali būti taikomos tiesiogiai baudžiamosios teisės srityje.
Konstitucija – irgi įstatymas. Pas mus nėra vadinamo
organinio įstatymo: kitur jie – kodeksai, pvz. – turi aukštesnę galią.
Pavyzdžiui, N CK
konkurencijai tarp CK ir įstatymo prioritetas
esti teiktinas CK. Šiaip kategorijos “kodeksas” LR ta hierarchijoje nėra.
Yra “konstituciniai įstatymai”: “Dėl žemės pardavimo užsieniečiams” (gali
būt koreguojamas konsensusu). Kokie įstatymas galėtų (turėtų) būti tokio
lygio? Teismų įstatymas, kodeksai – dėl jų turi būti bendras sutarimas:
Seimo rinkimų, Vyriausybės: kad užtikrintų stabilumą, teisinę padėtį,
veiklos principus. Tada ir visuomenė jaustųsi saugiau ir lengviau.
Konstitucija: aišku, visad pagrindinių idėjų reikia ieškoti joje. Teismai,
ypač žemesni, bijo interpretuoti. Mikelėno ir AT dėka labai vystoma
teisingumo ir protingumo doktrina. Protingumas neturi išeitu už
konstitucijos rėmų.
Lygiateisiškumo principas: administracinės teisės – subordinaciniai
teisiniai santykiai. Tačiau – reikalavimai turi būti lygūs visiems.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėm (plg, mokytojų atlyginimų
vėlavimas). Teisingumą vykdo tik teismas: 109 LRK. Jei jurisdikcija –
teismo veikla: tik teismai vykdo teisingumą.Visi, kieno konstitucinės
teisės yra pažeistos, turi teisę ginti jas teisme. “konstitucinės” –
realiai tai bet kokios. Mat anksčiau buvo krūvos žinybinių aktų,
nustatančių, pvz, – galima skųsti kolonijos viršininkui, o po to ž
departamento direktoriui. Toliau nenumatyta! Ką reiškia žinybinis aktas? Žr
Konstituciją! Gali būti ikiteisminė tvarka, bet galutinė inst – teismas.
Jaunesni teisėjai taip ir palikdavo (vadovaudavosi žinybiniais ta). Aišku,
visaip mėginama išvengti brangiausios procedūros – teismo.
Konstitucijos ir įstatymo viršenybės principas. Vien įstatymo nepakanka: K
+ įst = teisės viršenybė. Tada nereiks keisti Konstitucijos ir rašyti
“teisės”.
Teisės aktai:
ATPK – specifinis: atskira dalis – procesinė.
ABTĮ – Adm bylų teisenos įstatymas.
Adm ginčų komisijų įstatymas.
Mokesčių administravimo: 10sk ypač.
Leidimų, licencijų išdavimo ……
Alkoholio kontrolės, Konkurencijos įst.
Poįstatyminiai: pagrinde – Vyriausybės nutarimai. Jei įstatymai įtvirtina
licencijų išdavimo atvejus, tvarkos principus, tai jau pati detali tvarka –
Vyriausybės nutarimuose:
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka
Vyriausybės darbo reglamentas: kaip kuriami ta Vyriausybėj
Žinybiniai aktai:
Finansų, VR ministro (tech apž taisyklės); eismo taisyklės, pažeidimų
įforminimas, ar, pvz, Centrinis mokesčių administratorius: detalizuoja
mokesčių administratorių veiklą.
Savivaldybių sprendimai.
Kt grupė: Konst teismo sprendimai (jų galia):
Mikelėnas teigia, jog tai – teisės šaltinis: taip vadinama negatyvioji
teisėkūra – naikina sukurtas tn. Aš vertinu tai skeptiškai. Negalioja
įstatymas, priešingas Konstitucijai. Konst teismas (KT) tik konstatuoja
nekonstitucingumą. Konstitucijoje nėra žodžio “naikina”, tik –
“negalioja…”. Pati Konstitucija naikina įstatymo galią, o KT tik
konstatuoja. Dėl to diskusija LR teisinėje visuomenėje.
Precedentas: de jure jo nepripažįsta, de facto – taip. Kontinentinė ir
anglosaksų doktrinos ir sistemos artėja viena prie kitos: visur
pripažįstama normos išaiškinimo galia. Manau, tai nėra teisės (išraiškos)
forma, tačiau vis tiek: priimsi priešingą tam sprendimą – Aukšč teismas
vadovausis savo doktrina ir sprendimą naikins.
Mikelėnas jau drąsiai naudoja terminą “precedentas”: vertinu tai
skeptiškai. Koks mechanizmas yra tikrinti AT teisės aktus konstitucingumo
prasme? Jei bus kaip Vokietijoje – kad ir AT sprendimas gali būti
patikrintas KT – tada sutikčiau.
Yra didelis antagonizmas (viešai neskelbiamas) tarp tų (teismų) sistemų. KT
sako aiškiai – virš mūsų tik Dievas. Tačiau: Liuksemburgo ir Strasbūro
teismai visgi gali pasisakyti dėl KT sprendimų
5. Administraciniai teismai.
Administracinius skundus turi teisę paduoti asmenys, kiti viešojo
administravimo subjektai, tame tarpe ir valstybės bei savivaldybės
subjektai, kai jie mano, kad jų teisės yra pažeistos dėl viešojo ar
administracinio subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo. Už skundo
nagrinėjimą jį padavę asmenys turi mokėti nustatytą mokestį, nuo kurio
galima atleisti tik ABTĮ 26-27str. numatytais atvejais (dėl turtinės asmens
padėties ir tam tikrų bylų nagrinėjimo atveju, pvz. skundai dėl rinkimų,
referendumo įstatymo pažeidimo, dėl norminio administracinio akto teisėtumo
ištyrimo ir kt.).
Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo
subjektų veiksmai ir priimti aktai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka.
Tokių skundų nagrinėjimą atlieka savivaldybių visuomeninės, apskričių ir
Vyriausioji administracinių ginčų komisijos, kurių steigimo tvarką nustato
atskiri įstatymai. Ikiteismine tvarka yra nesprendžiami tie ginčai, kurie
nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 5str.), taip pat
bylos, kurios priklauso apygardos administraciniams teismams
ir
Aukštesniajam administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismams.
Administracinis skundas turi būti paduotas ikiteisminei ginčų komisijai ne
vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ir turi būti
išnagrinėtas per 14 dienų. Šios komisijos priimtą sprendimą asmenys gali
skųsti administraciniams teismams per 20 dienų nuo jo priėmimo arba jei
ikiteisminis nagrinėjimas nebuvo įvykdytas tai, nuo to termino (kai jis
turėjo būti baigtas vykdyti) per 1 mėnesį.
Apygardos administraciniai teismai turi dviejų instancijų
kompetenciją: jie yra pirmoji instancija byloms dėl norminių
administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai valstybiniai ar
savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo; pagal Seimo kontrolierių
pareiškimus, remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, dėl turtinės ir
moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių
valstybės ar vietos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,
eianančių valstybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo
administravimo srityje, atlyginimo ir kitoms, nurodytoms ADTĮ 6str. 2
dalyje. Taip pat šie teismai yra ir apeliacinė instancija, kuriai per 14
dienų turi būti paduotos apeliacijos dėl nutarimų bylose dėl
administracinių teisės pažeidimų. Taigi administracinių apygardos teismų
kompetencija prilygsta bendrajai apygardos teismų vykdomai kompetencijai.
Aukštesnysis administracinis teismas taip pat turi dvejopą kompetenciją,
nes nagrinėja pirmąja instancija bylas, kurios nurodytos ABTĮ 7str.
2dalyje, kai viena iš šalių yra centrinis valstybinio administravimo
subjektas, taip pat visas mokestinių ginčų, kitų privalomų mokėjimų ir
rinkliavų bylas. Apeliacinė (antroji) šio teismo funkcija yra analogiška
bendrosios kompetencijos Apeliacinio teismo funkcijai, t.y. bylas, kurias
pirmąja instancija išnagrinėjo apygardos administraciniai teismai, galima
apeliacine tvarka apskųsti Aukštesniajam Administraciniam teismui.
Apeliacinio teismo administracinių bylų skyrius yra apeliacinė instancija
byloms, kurias Aukštesnysis administracinis teismas išnagrinėjo kaip
pirmosios instancijos teismas, ir galutinė instancija administracinių bylų
teismingumo klausimais. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo tarp bendrosios
kompetencijos ir administracinio teismo, per Apeliacinio teismo
administracinių bylų skyrių padavus skundą, jį sprendžia speciali tiesėjų
kolegija, kurią sudaro Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas, Apeliacinio teismo administracinių bylų skyriaus pirmininkas
ir Aukštesniojo administracinio teismo pirmininkas arba jų paskirti
teisėjai. Šios specialios teisėjų kolegijos nutartys dėl bylos teismingumo
yra neskundžiamos ir galutinės. Vykdydamas jo kompetencijoje esančias
funkcijas, šis teismas, turėdamas aukščiausią administracinę galią, privalo
užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.
Nesunku pastebėti, kad administracinių teismų struktūra ir
kompetencijos padalijimas yra sudarytos pagal bendrosios kompetencijos
teismus. Išnagrinėjęs bylą administracinis teismas savo sprendimu gali
atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; patenkinti jį arba panaikinti
aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą
pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;
patenkinti skundą ir įpareigoti atitinkamą subjektą jį įgyvendinti ,
vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą ir
priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Administracinių teismų
sprendimai administracinėse bylose kasacine tvarka neskundžiami (kaip jau