Administracinės teisės šaltiniai

Įvadas

Administracinės teisės šaltiniai – administraciniai

teisiniai santykiai. Valstybinis valdymas,viešasis administravimas, jo

sritys, sistemos, subjektai. Biudžetinės įstaigos. Kontrolės

institucijos.Administracinis reglamentavimas, administracinės procedūros.

Administracinių bylų teisena. Valstybės tarnyba. Administracinė atsakomybė.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai sprendžiami

įrodinėjimo, kurio metu surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai

pagalba.Įrodymų sąvoka pateikta ATPK 256 str. Jame sakoma, kad įrodymai

administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys,

kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato,

ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo

padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai

teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio

teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais,

liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn

atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto

paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo

protokolu, taip pat kitais dokumentais.

Nagrinėjant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimų

bylose, visų pirma reikėtų pažymėti, kad įrodymai kartu apima tiek pačius

faktus, tiek tų faktų šaltinius. Įrodymų supratimas tik kaip pačių faktų ar

tik kaip šaltinių nėra pagrįstas. Taigi, įrodymai, tai faktiniai duomenys,

esantys įstatymo nurodytuose šaltiniuose.

Iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jos savybės – tai

įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą

naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais iš

teisėtų šaltinių. Leistinumas kelia įrodymams tam tikrus reikalavimus. Visų

pirma, įrodymais gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra

užfiksuoti viename iš ATPK 256 str.2d. nurodytų šaltinių (pvz.,

nukentėjusiojo paaiškinimas, eksperto išvada ir pan.). Be to turi būti

žinoma informacijos kilmė ir galimybė ją patikrinti. Būtina laikytis visų

procesinės formos reikalavimų, kurie garantuoja informacijos tikrumą ir

fiksavimo visapusiškumą (pvz., administracinių teisės pažeidimų protokolai

turi būti surašomi griežtai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų).

Priklausomai nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio įrodymai

skirstomi į kaltinančius ir teisinančius. Kaltinantys įrodymai nustato

faktus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykį, jo

žalingas pasekmes, pažeidėjo kaltę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teisinantys įrodymai rodo atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą ar daro

kaltinimą abejotiną, taip pat patvirtina aplinkybes, lengvinančias

pažeidėjo atsakomybę. Šis įrodymų skirstymas yra svarbus priimant nutarimą,

parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį ir pan.

Tačiau eksperto ir specialisto skyrimo tvarkos ATPK nereglamentuoja.

Neaišku, koks procesinis dokumentas (nutarimas, protokolas ir pan.), turėtų

būti rašomas skiriant ekspertą ar specialistą. Praktikoje tai atliekama

prašymo ar siuntimo forma. Taigi, būtina įstatyme numatyti eksperto ar

specialisto skyrimo procesines taisykles, nurodant koks dokumentas šiuo

atveju turėtų būti surašomas.

1.Administraciniai teisiniai santykiai.

Administracine atsakomybe yra teisines atsakomybes rūšis. Kaip

ir būtina teisines atsakomybes rūšims, jai taip pat budingi visi teisines

atsakomybes požymiai. Tačiau administracine teises atsakomybe turi tik jai

budingu specifiniu bruožu.

Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracines atsakomybes

pagrindas yra teises normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias

numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai

reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo

atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo

padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn

atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion

administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima

atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai

taikomos administracines nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracines nuobaudos skiriamos

asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teises

pažeidėjui neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniu

nuobaudų rūšys yra:”Už administraciniu teises pažeidimu padarymą gali būti

skiriamos šios administracines nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3)

atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo
padarymo

įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo

administracinio teises pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis

objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos piliečiui specialios teises ( teises

vairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6)

pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo

(pareigu) . Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas

administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymu aktai.LR įstatymai

gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje,

administraciniu nuobaudų rūšis.”

Sekantis iš specialiųjų administracines atsakomybes bruožu yra

administracines teises pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo

turintis 16 metu ir kuris yra pakaltinamas. Administracines teises

pažeidimu subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytu juose

administraciniu pažeidimu , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten

dirbantys pareigūnai.

Kitas administracines atsakomybes bruožas, pasireiškia tuo, kad

administracines teises pažeidimu bylas nagrinėja ir administracines

nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,

bet tam tikros valstybines institucijos – teismai, savivaldybių policija,

valstybines inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniu

teises pažeidimu kodekse..

Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kad

administracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPK

normos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinėjimo procesine

tvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesne.

Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris

remiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba ir

kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn

atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga.

Administraciniai teises pažeidimai yra teises nustatytu ir

visuotinai privalomu elgesio taisyklių, numatytu ATPK, (priešgaisrines

apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir

kt.) pažeidimai. šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo

visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo

sudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis

administracinėmis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra budingas operatyvumas. Tai

reiškia,kad i padaryta administracines teisės pažeidimą kompetentingos

instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracines atsakomybes

priemones teises pažeidėjui yra taikomos jau teises pažeidimo vietoje

(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.

Administracines atsakomybes operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą

kovojant su teises pažeidimais.

Be abejo administracine atsakomybe padeda užkirsti kelia ne tik

administracines teises pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji

taikoma kovojant su viešosios tvarkos, keliu eismo, nuosavybes apsaugos bei

kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno

sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais

nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybes

bruožais, galimas šis apibrėžimas,kad “ administracine atsakomybe yra

savarankiška atsakomybes rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų

nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teises

pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”

Administracinių teisės pažeidimų teisena, ikiteisminis administracinių

ginčų nagrinėjimas, administracinių bylų teisenos įstatymas: šiaip jau

visos bylos, vykstančios tarp valstybės institucijų ar susijusios su jų

administracinių funkcijų vykdymu yra administracinės. Administracinė

teisena – tai administracinės justicijos (administracinio teisingumo)

įgyvendinimas.

1) ir 2) – didžiausios

Administracinis procesas – daug daugiau nei vien baudimo, nei (vien)

administracinių teismų veikla.

Pradžioje reikėtų akcentuoti, kad administracinis procesas įvairiomis

jo prasmėmis yra teisinio proceso ypatinga rūšis, kuriam būdingi tokie

bendrieji požymiai:

1) proceso stadijinė raida, kuriai esant, turime tarpusavyje susijusių,

nuosekliai padaromų veiksmų, dokumentų surašymo ir sprendimų priėmimo

sistemą;

2) veiklos principai ir tikslai;

3) procesinių santykių dalyvių aplinka, jų procesinis statusas;

4) yra valdžios aktai, priimti sprendžiant teisines bylas, jie juridiniai

įforminti;

5) procesinių veiksmų atlikimo terminai;

6) bylų, tai pat atskirų klausimų, veiksmų, susijusių su procesu,

žinybiškumas;

7) įrodymų rūšys ir šaltiniai;

8) procesinių normų, teisėtumo ir priimamų aktų pagrįstumo laikymosi

garantijos;

9) procesinės ir kitokios sankcijos už tam tikrų taisyklių pažeidimus.

1.1Administracinio proceso specifiniai požymiai:

1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla;

2) ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus

klausimus laikantis įstatymo reikalavimų (t.y.poįstatyminė veikla):

vykdomoji valdžia gali tik detalizuoti…

3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas

4) ši veikla reglamentuojama administracinės teisės (tiksliau,

administracinio proceso) normomis (kurios nebūtinai turi būti atskirame

akte)

5) administraciniai procesai yra išoriškai paprastesni (dažniausiai nėra

rungtyniškumo; pavyzdžiui, kelių policininkas pasakė – moki); bylos

dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai (pavyzdžiui, Lenkijoj

– licencijos išdavimas)

Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga

veikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškianti

konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir

įgyvendinami įvairūs valdymo (viešojo administravimo) aktai.

Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų,

tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį.

Vykdomoji valdžia – tik loginė abstrakti konstrukcija, modelis[1],

vykdomosios valdžios kaip juridinio pažinimo objekto, teisinė sąvoka. Ji

atspindi esminius realių reiškinių požymius, t.y. tam tikrus valdymo

institucijų ir tarnautojų teisiškai reikšmingų valdžios turėjimo

veikų[2] požymius. Proceso paskirtis – įgyvendinti materialinės teisės

normas. Jei nėra materialinės teisės normos įgyvendinimo mechanizmo, tai –

mirusi norma (pavyzdžiui, nepaprasta padėtis – nėra proceso… / belieka

remtis Konstitucija ir sveiku protu…” X politiko visai tinkama išsisukti

frazė, jei tas sveikas protas turi kitą interesą. Konstitucija įtvirtina

valdžios galias ir jas riboja. Viešojoje teisėje, skirtingai nei

privatinėj, leidžiama tik tas, kas konkrečiai nustatyta teisės aktais. Jei

ne – negali kišti pirštų prie žmogaus teisių. Kur tos ribos? Manau, kad

klausimas apie ribas dažnai retorinis įvaizdis, nes vykdomoji valdžia kaip

institutas turi prievartos taikymo teisę, kuri dar paremta institucijų

sudarančių tą vykdomąją valdžią turimais, jos kontroliuojamais

materialiniais resursais.

Teisės įgyvendinimas (realizavimo formos) atsiskleidžia per teisių ir

pareigų vienovę.

{.. Nueinama iki absurdo… – pavyzdžiui, mirties bausmė! (analogijos:

Hamurabio įstatymas, Taliono principas etc. – tas pats principas)}.

Kalėjimas – žymiai sunkesnė ir daugiau kančių kelianti bausmė. “tai gal,

tamsta, įsidarbinsi budeliu?” (klausimas, nuo kurio lūžta mirties bausmės

šalininkai)… atsako ką nors panašiai į: “ooo, neaaa!!! – aš inteligentas

ir humanitaras… neaaa, tikrai ne”. Manau, valstybė negali nusileisti iki

žmogžudžio lygio.

Teisės realizavimo formos:

1) naudojimasis teise (savo poreikiams)

2) teisės laikymasis

3) teisės vykdymas (x pareigų atlikimas)

4) teisės taikymas[3]. Kam ją taikyti? Keli aspektai:

[pic] pozityvus (pavyzdžiui, pastato projektas; dėl neatitikimų

reikalavimams gali kelti pavojus visiems): įgaliota valstybės institucija

ar įstaiga privalo atlikti tam tikrą veiksmą, kad subjektas įgytų

subjektinę teisę (objektyviąją teisę > subjektyviąją t)

[pic] kada neteisėtai trukdoma naudotis subjektine teise (negatyvi

teisės taikymo forma)

[pic] pačios valstybės institucijos poreikiams

Teisės taikymas: kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų veikla,

kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis arba

kuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmis

teisėmis, taip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaiko

teisės normų paliepimų ar draudimų. Pagrindinė teisės teorijos

klasifikacija:

1) pozityvus [daugiausia (didžioji veiklos dalis): gesina, gelbėja,

išduoda leidimus ir tik labai retai tenka bausti)];

2) teisės apsauga: teisėsaugos blokas.

2. Administracinio proceso rūšys

Administraciniai procesai (-as)

1) bendrasis valstybinių valdymo (viešojo administravimo) įgyvendinimo

procesas (administracinė procedūra), santykinai išskirtini:

[pic] licencijų ir leidimų išdavimas;

[pic] valdymo srities teisinių veiklos formų įgyvendinimas [teisės

taikymo procesas];

[pic] steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena;

[pic] planavimo aktų rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie

planai);

[pic] piliečių ir tarnautojų subjektyvinių teisių įgyvendinimas

valdymo srityje;

[pic] administracinių sutarčių (sandorių) sudarymas;

[pic] kitų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas [kardomųjų priemonių

taikymas, faktų registravimas, teisinių dokumentų surašymas ir išdavimas

ir t.t.];

įstatymų projektų rengimas, o taip pat valdymo srities teisės

aktų leidyba;

[pic] valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros

procesas;

[pic] raštvedybos procedūros;

[pic] valdymo srities kontrolės teisinės formos įgyvendinimas;

[pic] valdymo srities teisinių dokumentų surašymas;

[pic] administracinių teisinių rėžimų įgyvendinimo procedūros;

2) administracinių ginčų nagrinėjimo procesas;

3) tarnybinių nuobaudų taikymo procesas;

4) administracinės prievartos priemonių taikymo procesas

[pic] administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas;

[pic] kitų administracinės prievartos priemonių taikymo procesas);

5) valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo

procesas (administracinė justicija).

Būtina skirti: administracinės justicijos[4] ir administracinės

jurisdikcijos[5] sąvokas. Pagrindinis administracinės justicijos tikslas –

konfliktų tarp piliečių ir valstybinio valdymo institucijų

sureguliavimas.[6]

3.Administracinės teisenos samprata.

Norint suvokti apskritai teisenos sampratą ir turinį, pirmiausia

reikia išsiaiškinti jos vietą teisinėje sistemoje. Teisinėje literatūroje

vyrauja nuomonė, kad teisena yra teisinio proceso dalis. Procesas (lot.

procesus – judėjimas į priekį) – tai kokio nors dalyko vienas kitą sekantys

pasikeitimai ar reiškiniai, kuriuose išreiškiami tam tikri objektyvūs

dėsningumai, visuma vienas kitą sekančių veiksmų, nukreiptų pasiekti tam

tikrą rezultatą. Procesai yra įvairūs: cheminiai, biologiniai, socialiniai

ir kt. Prie socialinių procesų priskiriamas ir teisinis procesas. Pasak

D.N.Bachracho “ …teisinis procesas, tai tobuliausia proceso forma”[7].

Reikėtų išskirti ir teisinio proceso požymius:

1) tai sąmoninga, tikslinga veikla;

2) šią veiklą realizuoja valdingus įgalinimus turintys viešosios

valdžios subjektai;

3) juo siekiama tam tikro teisinio rezultato, sprendžiamos

konkrečios individualios bylos;

4) jo metu priimami tarpiniai ir galutiniai sprendimai

įforminami oficialiuose dokumentuose;

5) ši veikla detaliai reglamentuota teisės normomis.

Manyčiau, kad svarbiausias teisinio proceso požymis yra tas, kad

jis yra sureguliuotas teisės normomis, t.y procesinėmis teisės normomis,

kurių pagalba yra įgyvendinamos materialinės teisės normos, realizuojamos

subjektinės teisės ir teisinės pareigos, užtikrinama asmenų teisių ir

teisėtų interesų apsauga. Kaip matome, procesinės teisės normos atlieka