Administracinės teisės šaltiniai1
5 (100%) 1 vote

Administracinės teisės šaltiniai1

1

P L A N A S

I. ĮVADAS

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. Administracinės teisės šaltiniai.

1.1. Administracinės teisės šaltinių paskirtis;

1.2. Administracinės teisės aktų sisteminimas;

1.3. Teiės šaltinio – viešojo adminisrtavimo aktų paskirtis.

III. IŠVADOS

Į V A D A S

Teisės šaltiniais yra vadinami teisės normų įtvirtinimo ir išraiškos būdai, veiksniai, kurie lemia teisės atsiradimą, formuoja teisinę sąmonę. Juose išreiškiami visuomenės interesai, idėjos, įsitikinimai tikslai, kurie lemia teisės normos atsiradimą ir į kuriuos visuomet atsižvelgiama kuriant teisės normą.

Teisės šaltinių skirstymas pagal teisės normų išraišką ir įtvirtinimo būdą, tai klasikiniai teisės šaltiniai – teisės norminis aktas , teisinis paprotys ir teismo precedentas. Dar prie teisės šaltinių priskiriamos tarptautinės sutartys. Kai kurie mokslininkai prie teisės šaltinių priskiria teisingumo principus, kurie yra fundamentiniai teisės principai, jie neįtvirtinti oficialiuose teisės šaltiniuose, tačiau visuotinai pripažįstami civilizuotų tautų.

Fakultatyviniais administracinės teisės šaltiniais laikytina teisminė praktika, teisės principai, papročiai, doktrina, kurie prireikus papildo kitų administracinės teisės šaltinių įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Administracinės teisės šaltiniai yra privalomi ir neprivalomi (pvz., Lietuvoje neprivalomas teisės šaltinis yra teisės doktrina.

Administracinės teisės normos yra išreiškiamos įvairiomis teisinėmis formomis, tai pradedant įstatymais, toliau vykdomosios valdžios institucijų aktai ir kiti norminiai aktai, kuriuose įtvirtintos administracinės teisės normos.

Teisės šaltiniai sudaro hierarchinę sistemą. Administraciniai teisės šaltiniai gali būti klasifikuojami pagal teisinę galią, tai įstatymai – pirminiai norminiai teisės aktai, kuriais remiantis kuriami poįstatyminiai teisės aktai.

Įstatymų leidybos tvarka yra griežtai reglamentuota. Priimant įstatymą siekiama teisiškai sureguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius. Įstatymais nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Poįstatyminiai teisės aktai yra atitinkantys įstatymus ir konkretinantys įstatymuose nustatytas teisės normas.

Apibendrinus šias įvadines administracinės teisės sąvokas, noriu akcentuoti, jog šio darbo tikslas susipažinti su administracinės teisės šaltiniais, pagrįsti jų reikšmingumą ir taikymą administracinėje teisėje.

3

ADMINISTRACINĖS TEISĖS ŠALTINIAI

Valstybė yra tiesioginis šaltinis visos teisės normų galios. Priverčiamąją teisės normai galią duoda valstybė, o turinį ji gauna iš įvairių šaltinių. Teisės normos kuriamos pamažu. Jų kūrimosi pradai siekia tautos bei valstybės tolimos praeities politinius, socialinius, kultūrinius bei religinius interesus, kurie nors ir pakitę, reiškiasi dabarties gyvenime ir yra teisinių normų kuriamieji faktoriai. Administracinės teisės šaltiniais laikomi visi materialūs faktoriai, kurie duoda teisės normoms pradą ir sudaro sąlygas joms susiformuoti. Administracinės teisės normos kyla iš tų pačių šaltinių, iš kurių ir kitos teisinės normos gauna pradžią.

Svarbiausias administracinės teisės šaltinis yra ĮSTATYMAS. Įstatymas kuria teisę ir galimumas įstatymu sukurti teisę glūdi Konstitucijos nuostatuose. Teisės kūrimas yra tiesioginė įstatymo užduotis, kuris pasireiškia taip stipriai, kad įstatymas vartojamas lygiareikšmiai su teisės norma, tačiau ne kiekviena teisės norma yra įstatymas. Įstatymų leidybos tvarka yra reglamentuota Konstitucijoje ir specialiuose įstatymuose (pvz., Seimo statute, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme, priimtame 1995 m. Gegužės 2 d., įstatyme ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”, priimtame 1993 m. balandžio 6 d.

Kitas administracinės teisės šaltinis yra REGLAMENTAS. Reglamentinė galia yra suteikiama įstatymu ir negali jam prieštarauti. Reglamentas nėra įstatymas, bet jis jam pavestoje srityje atstoja įstatymą. Administracija vykdydama įsakymų teisę, sukuria teisinius nuostatus, turinčius tokią pat galią, kokia yra įstatymų leidėjo nuostatuose. Tokiu būdu administracinio organo įsakymas, padarytas remiantis įstatymu jai pavestas reglamentinės galios ribose, kuria teisės normas. Administracijos reglamentinė galia kasdien didėja, nes visose gyvenimo srityse tenka praplėsti reglamentinę galią, kadangi įstatymų leidėjas dėl begausėjančių valstybės uždavinių ir iškylančių naujų faktorių, nebepajėgia aprėpti visų smulkių gyvenimo sričių ir dėl tos priežasties deleguoja įstatymų leidžiamosios galios dalį administraciniams organams. Reglamentinė galia gali būti suteikta specialiam reikalui, ribotam arba neribotam laikui. Greta reglamentų yra administracinės instrukcijos, kurios yra išleistos aukštesnio administracinio organo žemesniam ir yra administraciškai individualinio pobūdžio, kuris taikomas administraciniams organams, pvz., ministro instrukcija yra veikimo krypties nurodymas toje ministerijoje dirbantiems valstybės tarnautojams.

Be valstybės administracinių įstatymų, administracinių organų įsakymų kuriančių administracinę
teisę kitas šaltinis yra PAPROČIŲ teisė, tačiau šiandieną, esanti moderni konstitucinė valstybė yra įstatyminės teisės valstybė ir papročio teisei lieka nedaug vietos, tačiau teisės sistema nėra be spragų ir gana dažnai pasitaiko, kad sena papročio teisė įtakoja įvairiose

4

srityse. Bet parastai jis neturi teisminės gynybos, tačiau nereiškia, jog nagrinėjant bylą teisme, į jį nebus atsižvelgta. Tai, kad tam tikra taisyklė būtų pripažinta papročiu ji turi būti valstybės sankcionuota.

Išskirtinė tarp administracinės teisės šaltinių yra TEISMŲ PRAKTIKA. Visur ten, kur administracinis įstatymas tyli arba kur įsakymas nėra išleistas, sprendžiamą žodį taria administraciniai teismai. Tokiu būdu administracinė teisė yra kuriama administracinio teismo sprendimais. Fleineris teismo sprendimų nelaiko teisės šaltiniu. Jis sako, kad administracinės teisės normų galios šaltiniu esanti valstybė,

bet ne vienintelė; beveik lygios reikšmės turįs autonominis organas. Su Fleinerio nuomone, kad administracinis teismas nekuria administracinės teisės, galima nesutikti, nes praktiškai gyvenimas parodė, kad labai gausiai randama administracinės teisės taisyklių administracinio teismo sprendimuose. Teismas turi labai didelę galią (spręsdamas bylas) kurti teisę.

Nėra iki galo aišku, ar Lietuvoje galioja teismo precedentas ir kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumo nuostata bei šio įstatymo 23 straipsnyje aptarta Aukščiausiojo Teismo kompetencija formuojant vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus siejamas su administracinės teisės normų išraiška. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos teismų įstatymą darytina išvada, kad Aukščiausiojo teismo nutartys turi legalaus įstatymų aiškinimo reikšmę, kadangi Aukščiausiojo teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse turi legalaus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracinės teisės DOKTRINA tenka laikyti labai stipriu administracinės teisės kuriamuoju šaltiniu. Administracinė teisė būdama jauna neturi dar iki smulkmenų ištobulintų teisės normų, ji pradėjo kurtis tik 17 amžiaus pradžioje, kada stipriai išaugo viešoji administracija, kuri yra administracinės teisės objektas. Visą laiką administracinei teisei teko būti su civiline ir baudžiamąja teise. Administracinė teisė yra nelygybės teisė, nes ji normuoja santykius nelygių teisiniu atžvilgiu subjektų (pilietis ir administracinis organas, kurio imperatyvo pastarasis turi klausyti; aukštesnis organas ir žemesnis, kurių tarpusavio santykiai paremti hierarchinės priklausomybės principu. Ir vis dėl to dar šiandieną nėra sukurtos tinkamos aiškios administracinės teisės doktrinos. Tobulą doktriną gali sukurti ilgas laiko tarpas, teisės mokslo tinkamoje aukštumoje pastatymas, teisės mokslininkų raštai, kuriuose yra randama nemažai administracinės teisės sąvokų ir išdirbtos teisės doktrinos, kurios labai dažnai būna didelių ginčų objektu, iki pagaliau nusistovi ir įgauna bendros doktrinos susiformavimą.

5

Valstybėje yra daug teisiškai organizuotų administracinių junginių, kuriuos tvarko viešoji administracija. Šie junginiai turi vietos savivaldą vadinamą savivaldybėmis. Kurios išleidžia labai daug įsakymų. Jų išleisti įsakymai turi administracinei teisei didelės reikšmės, nes įsakymas materialiniu atžvilgiu sudaro sudėtinę įstatymų leidimo dalį.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1298 žodžiai iš 4220 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.