Administracinės teisės šaltiniai1
5 (100%) 1 vote

Administracinės teisės šaltiniai1

11213141

1

P L A N A S

I. ĮVADAS

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. Administracinės teisės šaltiniai.

1.1. Administracinės teisės šaltinių paskirtis;

1.2. Administracinės teisės aktų sisteminimas;

1.3. Teiės šaltinio – viešojo adminisrtavimo aktų paskirtis.

III. IŠVADOS

Į V A D A S

Teisės šaltiniais yra vadinami teisės normų įtvirtinimo ir išraiškos būdai, veiksniai, kurie lemia teisės atsiradimą, formuoja teisinę sąmonę. Juose išreiškiami visuomenės interesai, idėjos, įsitikinimai tikslai, kurie lemia teisės normos atsiradimą ir į kuriuos visuomet atsižvelgiama kuriant teisės normą.

Teisės šaltinių skirstymas pagal teisės normų išraišką ir įtvirtinimo būdą, tai klasikiniai teisės šaltiniai – teisės norminis aktas , teisinis paprotys ir teismo precedentas. Dar prie teisės šaltinių priskiriamos tarptautinės sutartys. Kai kurie mokslininkai prie teisės šaltinių priskiria teisingumo principus, kurie yra fundamentiniai teisės principai, jie neįtvirtinti oficialiuose teisės šaltiniuose, tačiau visuotinai pripažįstami civilizuotų tautų.

Fakultatyviniais administracinės teisės šaltiniais laikytina teisminė praktika, teisės principai, papročiai, doktrina, kurie prireikus papildo kitų administracinės teisės šaltinių įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Administracinės teisės šaltiniai yra privalomi ir neprivalomi (pvz., Lietuvoje neprivalomas teisės šaltinis yra teisės doktrina.

Administracinės teisės normos yra išreiškiamos įvairiomis teisinėmis formomis, tai pradedant įstatymais, toliau vykdomosios valdžios institucijų aktai ir kiti norminiai aktai, kuriuose įtvirtintos administracinės teisės normos.

Teisės šaltiniai sudaro hierarchinę sistemą. Administraciniai teisės šaltiniai gali būti klasifikuojami pagal teisinę galią, tai įstatymai – pirminiai norminiai teisės aktai, kuriais remiantis kuriami poįstatyminiai teisės aktai.

Įstatymų leidybos tvarka yra griežtai reglamentuota. Priimant įstatymą siekiama teisiškai sureguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius. Įstatymais nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Poįstatyminiai teisės aktai yra atitinkantys įstatymus ir konkretinantys įstatymuose nustatytas teisės normas.

Apibendrinus šias įvadines administracinės teisės sąvokas, noriu akcentuoti, jog šio darbo tikslas susipažinti su administracinės teisės šaltiniais, pagrįsti jų reikšmingumą ir taikymą administracinėje teisėje.

3

ADMINISTRACINĖS TEISĖS ŠALTINIAI

Valstybė yra tiesioginis šaltinis visos teisės normų galios. Priverčiamąją teisės normai galią duoda valstybė, o turinį ji gauna iš įvairių šaltinių. Teisės normos kuriamos pamažu. Jų kūrimosi pradai siekia tautos bei valstybės tolimos praeities politinius, socialinius, kultūrinius bei religinius interesus, kurie nors ir pakitę, reiškiasi dabarties gyvenime ir yra teisinių normų kuriamieji faktoriai. Administracinės teisės šaltiniais laikomi visi materialūs faktoriai, kurie duoda teisės normoms pradą ir sudaro sąlygas joms susiformuoti. Administracinės teisės normos kyla iš tų pačių šaltinių, iš kurių ir kitos teisinės normos gauna pradžią.

Svarbiausias administracinės teisės šaltinis yra ĮSTATYMAS. Įstatymas kuria teisę ir galimumas įstatymu sukurti teisę glūdi Konstitucijos nuostatuose. Teisės kūrimas yra tiesioginė įstatymo užduotis, kuris pasireiškia taip stipriai, kad įstatymas vartojamas lygiareikšmiai su teisės norma, tačiau ne kiekviena teisės norma yra įstatymas. Įstatymų leidybos tvarka yra reglamentuota Konstitucijoje ir specialiuose įstatymuose (pvz., Seimo statute, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme, priimtame 1995 m. Gegužės 2 d., įstatyme ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”, priimtame 1993 m. balandžio 6 d.

Kitas administracinės teisės šaltinis yra REGLAMENTAS. Reglamentinė galia yra suteikiama įstatymu ir negali jam prieštarauti. Reglamentas nėra įstatymas, bet jis jam pavestoje srityje atstoja įstatymą. Administracija vykdydama įsakymų teisę, sukuria teisinius nuostatus, turinčius tokią pat galią, kokia yra įstatymų leidėjo nuostatuose. Tokiu būdu administracinio organo įsakymas, padarytas remiantis įstatymu jai pavestas reglamentinės galios ribose, kuria teisės normas. Administracijos reglamentinė galia kasdien didėja, nes visose gyvenimo srityse tenka praplėsti reglamentinę galią, kadangi įstatymų leidėjas dėl begausėjančių valstybės uždavinių ir iškylančių naujų faktorių, nebepajėgia aprėpti visų smulkių gyvenimo sričių ir dėl tos priežasties deleguoja įstatymų leidžiamosios galios dalį administraciniams organams. Reglamentinė galia gali būti suteikta specialiam reikalui, ribotam arba neribotam laikui. Greta reglamentų yra administracinės instrukcijos, kurios yra išleistos aukštesnio administracinio organo žemesniam ir yra administraciškai individualinio pobūdžio, kuris taikomas administraciniams organams, pvz., ministro instrukcija yra veikimo krypties nurodymas toje ministerijoje dirbantiems valstybės tarnautojams.

Be valstybės administracinių įstatymų, administracinių organų įsakymų kuriančių administracinę
teisę kitas šaltinis yra PAPROČIŲ teisė, tačiau šiandieną, esanti moderni konstitucinė valstybė yra įstatyminės teisės valstybė ir papročio teisei lieka nedaug vietos, tačiau teisės sistema nėra be spragų ir gana dažnai pasitaiko, kad sena papročio teisė įtakoja įvairiose

4

srityse. Bet parastai jis neturi teisminės gynybos, tačiau nereiškia, jog nagrinėjant bylą teisme, į jį nebus atsižvelgta. Tai, kad tam tikra taisyklė būtų pripažinta papročiu ji turi būti valstybės sankcionuota.

Išskirtinė tarp administracinės teisės šaltinių yra TEISMŲ PRAKTIKA. Visur ten, kur administracinis įstatymas tyli arba kur įsakymas nėra išleistas, sprendžiamą žodį taria administraciniai teismai. Tokiu būdu administracinė teisė yra kuriama administracinio teismo sprendimais. Fleineris teismo sprendimų nelaiko teisės šaltiniu. Jis sako, kad administracinės teisės normų galios šaltiniu esanti valstybė,

bet ne vienintelė; beveik lygios reikšmės turįs autonominis organas. Su Fleinerio nuomone, kad administracinis teismas nekuria administracinės teisės, galima nesutikti, nes praktiškai gyvenimas parodė, kad labai gausiai randama administracinės teisės taisyklių administracinio teismo sprendimuose. Teismas turi labai didelę galią (spręsdamas bylas) kurti teisę.

Nėra iki galo aišku, ar Lietuvoje galioja teismo precedentas ir kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumo nuostata bei šio įstatymo 23 straipsnyje aptarta Aukščiausiojo Teismo kompetencija formuojant vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus siejamas su administracinės teisės normų išraiška. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos teismų įstatymą darytina išvada, kad Aukščiausiojo teismo nutartys turi legalaus įstatymų aiškinimo reikšmę, kadangi Aukščiausiojo teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse turi legalaus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracinės teisės DOKTRINA tenka laikyti labai stipriu administracinės teisės kuriamuoju šaltiniu. Administracinė teisė būdama jauna neturi dar iki smulkmenų ištobulintų teisės normų, ji pradėjo kurtis tik 17 amžiaus pradžioje, kada stipriai išaugo viešoji administracija, kuri yra administracinės teisės objektas. Visą laiką administracinei teisei teko būti su civiline ir baudžiamąja teise. Administracinė teisė yra nelygybės teisė, nes ji normuoja santykius nelygių teisiniu atžvilgiu subjektų (pilietis ir administracinis organas, kurio imperatyvo pastarasis turi klausyti; aukštesnis organas ir žemesnis, kurių tarpusavio santykiai paremti hierarchinės priklausomybės principu. Ir vis dėl to dar šiandieną nėra sukurtos tinkamos aiškios administracinės teisės doktrinos. Tobulą doktriną gali sukurti ilgas laiko tarpas, teisės mokslo tinkamoje aukštumoje pastatymas, teisės mokslininkų raštai, kuriuose yra randama nemažai administracinės teisės sąvokų ir išdirbtos teisės doktrinos, kurios labai dažnai būna didelių ginčų objektu, iki pagaliau nusistovi ir įgauna bendros doktrinos susiformavimą.

5

Valstybėje yra daug teisiškai organizuotų administracinių junginių, kuriuos tvarko viešoji administracija. Šie junginiai turi vietos savivaldą vadinamą savivaldybėmis. Kurios išleidžia labai daug įsakymų. Jų išleisti įsakymai turi administracinei teisei didelės reikšmės, nes įsakymas materialiniu atžvilgiu sudaro sudėtinę įstatymų leidimo dalį.

Administracinės teisės šaltiniai pagal teisės aktus leidžiančius subjektus skirstomi: Aukščiausios teisinės galios aktas – Konstitucija, Įstatymai, kurie turi aukščiausią teisinę galią ir kuriais remiantis leidžiami poįstatyminiai aktai. Aktai galioja tada, kai neprieštarauja Konstitucijai, įstatymams.

Įstatymų formą gali turėti ir kitų pavadinimų aktai, kurie įtvirtina ir administracinės teisės normas tai Kodeksai – vieningas teisės aktas, kuriame išdėstytos normos, keičiančios tam tikrą visuomeninio gyvenimo sritį. Pvz., LR Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, LR muitinių kodeksas, LR Kelių transporto kodeksas ir kt.

Statutai, LR Seimo norminiai nutarimai, Prezidento norminio pobūdžio dekretai, LR Vyriausybės nutarimai, Departamentų, inspekcijų vadovų įsakymai, Apskričių viršininkų ir apskričių administracijos vadovų įsakymai, Vietos savivaldos institucijų aktai, Įstaigų administracijų vadovų norminiai aktai, Tarptautinės sutartys.

Teisės šaltinis – išorinė išraiškos forma, teisės aktai. Administracinės teisės šaltiniai – tie teisės aktai, kuriuose yra administracinės teisės normų.Visuomeninių santykių įvairovė sąlygoja aktų įvairovę.

Administracinės teisės normų įvairovė lemia būtinybę jas sisteminti – tai padeda ir jas tobulinti. Yra 2 pagrindinės sisteminimo formos: 1. Inkorporacija 2. Kodifikacija.

Inkorporacija yra paprasta teisės normų sisteminimo forma tai – galiojančių norminių aktų išdėstymas rinkiniuose pagal temas, laiką ar alfabetą.

Kodifikacija – sudėtingesnis sisteminimo būdas tai – ne mechaniškas išdėstymas, o normų jungimas į
bendrą, logiškai pagrįstą sistemą, kai šalinami normų prieštaravimai, užpildomos teisės spragos ir pan.

Kodifikacijos procese kuriamos naujos aktų formos – kodeksai. Vyksta administracinės teisės normų kodifikavimo ir sisteminimo darbas, pvz., sudarytas Muitų kodeksas, Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, Transporto kodeksas. Administracinė teisė – labai plati, todėl vieningo kodekso nėra, nes neįmanoma visko kodifikuoti; tai galima daryti tik pagal atskiras normų grupes (institutus). Be to, administracinės teisės normos dažnai keičiamos.

Administracinės teisės šaltinis -Viešojo administravimo aktai yra savarankiška juridinių aktų rūšis. Viešojo administravimo aktai yra poįstatyminiai t.y. jie leidžiami tik Lietuvos Respublikos

6

Konstitucijos, įstatymų pagrindu. Viešojo administravimo aktas skiriasi nuo įstatymo. Įstatymas, kaip buvo minėta, yra aukščiausia juridinė valstybinės valdžios pasireiškimo forma ir visų kitų valstybinių teisinių aktų šaltinis. Viešojo administravimo aktas, kaip ir įstatymas, yra juridinis aktas, reguliuojantis visuomeninius teisinius santykius, jis galioja tik tada, kai yra išleistas sutinkamai su įstatymu ir vykdant jį. Įstatymu, viešojo administravimo institucijos aktas gali būti panaikintas.

Viešojo administravimo (kitaip dar vadinamus – valdymo) aktus priima viešojo administravimo institucijos (pareigūnai), remiantis įstatymais ir nustatyta tvarka bei forma juos vykdydamos. Valdymo aktais viešojo administravimo institucijos nustato tam tikras teisės normas ir taiko jas, reguliuoja visuomeninius santykius valstybiniame valdyme, tiesiogiai, nenutrūkstamai ir operatyviai vadovauja ūkinei, socialinei-kultūrinei ir administracinei-politinei veiklai.

Valdymo aktai – viešojo administravimo institucijų priemonė jų konkretiems sprendimams juridiškai įtvirtinti. Aktuose atsispindi valdymo veiklos uždaviniai, teisiniai įgalinimai, funkcijos, veiklos formos ir metodai. Svarbią teisinę valdymo aktų reikšmę sudaro tai, kad viešojo administravimo institucijos juos priima valstybės vardu ir jais vienašališkai išreiškiama jos valia, kuriai turi paklusti visi nurodytieji valdymo objektai. Juridinę valdymo aktų reikšmę rodo ir tai, kad dėl jų, kaip teisinių aktų, visada atsiranda tam tikri teisiniai rezultatai. Šie rezultatai yra atitinkamų viešojo administravimo institucijų vienašališkų sprendimų išdava. Valdymo aktų vykdymas garantuojamas įvairiomis įtikinimo, o jei būtinai reikia, ir valstybinės prievartos priemonėmis.

Pagal aktus priimančių institucijų kompetencijos pobūdį valstybinio viešojo valdymo aktai yra skirstomi į bendrosios, tarpšakinės ir šakinės kompetencijos institucijų viešojo administravimo aktus. Bendrosios kompetencijos aktus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarpšakinės kompetencijos viešojo administravimo aktai yra tie aktai, kuriuos priima šios rūšies valdymo organai tam tikru tarpšakinio pobūdžio klausimu. Ir kurie privalomi visoms šakinio pobūdžio institucijoms, įmonėms, įstaigoms.Šakinio pobūdžio viešojo administravimo aktai reglamentuoja santykius, atsirandančius tam tikroje viešojo administravimo šakoje. Juos leidžia šakinės kompetencijos viešojo administravimo institucijos.

Taip pat galima klasifikacija pagal išraiškos formą. Šiuo atvejų viešojo administravimo aktai

yra rašytiniai, žodiniai bei konkliudentiniai.

Pagal galiojimo laiką viešojo administravimo aktai yra skirstomi į neriboto veikimo laiko ir laikinuosius. Pagal aktus priimančias institucijas viešojo administravimo aktai yra skirstomi į : Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, apskrities valdymo institucijų priimami aktai, savivaldos institucijų priimami aktai, mero potvarkiai ir kt.

7

Viešojo administravimo aktai gali būti žodiniai arba rašytiniai. Paprastai daugkartiniam taikymui skirti aktai yra rašytiniai. Jeigu įstatymu numatyta privaloma rašytinė forma, tai, jos nesilaikant, nėra ir akto.

Rašytinei valdymo aktų formai priklauso, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimai, savivaldybių tarybų sprendimai ir kt. Neretai operatyvioje veikloje viešojo administravimo institucijos priima tam tikrus aktus ir žodine forma, pavyzdžiui, kariuomenėje, vidaus reikalų sistemos veikloje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2125 žodžiai iš 4220 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.