Administracines teises sistema
5 (100%) 1 vote

Administracines teises sistema

I. ĮŽANGA …………………………………………………………………………….2

II. DĖSTOMOJI DALIS ………………………………………………………….3

1. Teisės sistemos samprata……………………………………………3

2. Administracinės teisės sistemos samprata ir skirstymas….6

3. Administracinės teisės sistemos elementai…………………….8

a) Administracinės teisės norma……………………………8

b) Administracinės teisės pošakiai ir institutai……….10

III. IŠVADOS ………………………………………………………………………..16

IV. LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………….17

I.ĮŽANGA

Sistema – tai sandara, junginys, skirtingų reiškinių sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos kaip vientisą santykinai savarankišką darinį. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir tų komponentų tarpusavio ryšius bei santykius.

Teisės sistema – tai visuma tarpusavyje susijusių teisės normų (teisės institutų, pošakių, šakų), iš vidaus sujungtų tos pačios teisės sampratos, tų pačių strateginių teisinio reguliavimo tikslų ir metodų1.

Administracinės teisės sistema – tai šią teisę sudarančių normų didaktinis ir materialusis grupavimas, sisteminimas.

Administracinė teisė yra iš dalies kodifikuota teisės šaka. Įstatymų normos, nustatančios administracinę atsakomybę ir jos taikymą, sudėtos į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, muitinės veiklą reguliuojančios normos susistemintos Lietuvos Respublikos muitinės kodekse. Galioja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto, Lietuvos Respublikos kelių transporto, kai kurie kiti kodeksai2.

Šio rašto darbo pradžioje gal šiek tiek supažindinsiu kas yra sistema aplamai ir kokius komponentus ji apima.

Kiek plačiau panagrinėsiu bendrai teisės sistemą, jos sampratą, supažindinsiu kokios bendrai yra teisinės sistemos, aptarsiu kas joms būdinga. Apibrėšiu kas yra teisės institutas, teisės šaka, kas jiems būdinga ir t.t.

Nemažai dėmesio skirsiu administracinės teisės sistemai, jos sampratai panagrinėti. Paanalizuosiu kaip gali būti skirstoma administracinės teisės sistema, apibūdinsiu bendrąją ir ypatingąją administracinės teisės sistemos dalis, išskirsiu jom būdingas normas. Supažindinsiu kaip administracinė teisė dalijama didaktiniu ir materialiuoju požiūriu. Plačiau panagrinėsiu administracinės teisės sistemos elementus: administracinės teisės normą ir ją sudarančias dalis, administracinės teisės pošakius ir institutus, kokias sritis jie apima, kokius klausimus sprendžia ir t.t.

___________________________________________

1 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius. 2000. p.275

2 Andruškevičius A. Administracinės teisės principai ir normų ribos. Vilnius. 2004. p.118

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. TEISĖS SISTEMOS SAMPRATA

Sistema – tai sandara, junginys, skirtingų reiškinių sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos kaip vientisą santykinai savarankišką darinį. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir tų komponentų tarpusavio ryšius bei santykius. Todėl teisės sistemą negalima apibūdinti vien kaip objektyviai esančią teisės vidinę sandarą, vieningos teisės padalijimą į susijusias ir kartu diferencijuotas pavienes dalis: šakas ir institutus, kaip neretai yra daroma, bet reikia nurodyti, kad dėl tų institutų tarpusavio ryšių jie sudaro vientisą santykinai savarankišką darinį. Sistema yra ne tik tam tikrų reiškinių pasidalijimas į atskiras dalis – elementus, bet ir tų elementų tarpusavio ryšiai, vienijantys juos į darnią visumą.

Sistemą sudaro ne vien teisė apskritai. Atskiros teisės šakos, pošakiai ir atskiros teisės normos, būdamos didesnės sistemos elementai, pačios sudaro santykinai savarankiškas sistemas. Tokio sisteminio teisės normų suskirstymo bei suvienijimo pagrindas yra objektyvus – jis priklauso nuo tų visuomeninių santykių, kuriuos tos normos reguliuoja, įvairovės bei jų vienovės3.

Teisė, kaip bendras socialinis fenomenas, yra išreikšta ir įtvirtinta norminiuose teisės aktuose, kurie, tam tikra tvarka sugrupuoti, sudaro atskiras teisines sistemas. Plačiąja prasme teisinė sistema suvokiama kaip teisinė valstybės sandara, grindžiama konstitucija, tai yra kaip vientisas tarpusavyje suderintų ir susietų valdžios, valdymo, teisminių ir teisėsaugos institucijų (teismų, prokuratūros, policijos ir kt.), taip pat teisinių priemonių darinys. Tačiau dažniausiai teisinės sistemos sąvoka vartojama siaurąja prasme ir ji suprantama kaip suderintų, sugrupuotų, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryšiais susietų teisės normų, teisės aktų ir jų grupių (teisės institutų, šakų ir kt.) junginys.

Kiekvieną teisinę sistemą, nesvarbu, kokia yra jų sudarančių teisės normų paskirtis ir kokios įvairios yra jų išraiškos formos, sudaro ne šiaip paprasta elgesio taisyklių samplaika, o tam tikru būdu tarpusavyje susietų ir sugrupuotų teisės normų bei jų grupių komlektas. Tačiau teisės normų esmė (paskirtis) ir jų grupavimo bei sisteminimo būdai yra skirtingi. Todėl teisės moksle ir praktikoje išskiriamos trijų tipų teisinės sistemos: tarptautinės,
bendranacionalinės ir nacionalinės4.

Tarptautinės teisinės sistemos grupę sudaro:

1) Tarptautinė viešoji teisė – sistema teisės normų, reguliuojančių santykius tarp viešosios

tarptautinės teisės subjektų (tai yra santykius tarp valstybių ir šių santykius su tarptautinėmis

___________________________________

3 Autorių kolektyvas. Civilinė teisė. Kaunas. 1997. p.32

4 Autorių kolektyvas. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius. 2004. p.34

tarpvyriausybinėmis organizacijomis).

2) Tarptautinė privatinė teisė – sistema teisės normų, reguliuojančių santykius tarp privačių teisės subjektų (tai yra santykius tarp skirtingų valstybių teisės subjektų – fizinių ir (ar) juridinių asmenų).

3) Europos sąjungos teisė – regioninė tarptautinė teisinė sistema, sukurta siekiant užtikrinti įvairiapusę europos šalių – Sąjungos narių – integraciją.

Prie bendranacionalinių teisinių sistemų priskiriamos: kontinentinė (kodifikuota) ir bendroji (precedentinė), taip pat įvairiomis teologinėmis dogmomis grindžiamos teisinės sistemos. Dabar pasaulyje įsigalėjusios dvi teisinės sistemos: kontinentinė ir bendroji.

Kontinentinė teisinė (kitaip dar vadinama romanų-germanų) susiformavo ir buvo įdiegta kai kuriose šalyse netrukus po Didžiosios prancūzų revoliucijos (1789-1794 m.). Atgimimo epochoje Europoje subrandintos bei revoliucijos metu iškeltos teisinės idėjos (ypač iš Romėnų teisės perimti kai kurie teisės principai) buvo pradėtos įgyvendinti iš pradžių kontinentinės Europos šalyse bei jų kolonijose, o vėliau, darant įtaką Napaleono kodeksui, ir kai kuriose kitose valstybėse5. Kontinentinė teisės sistema iš kitų sistemų išsiskiria tuo, kad šios teisės tradicijos valstybės pagrindiniai norminiai teisės šaltiniai yra norminiai aktai – įstatymai (kodifikuoti teisės aktai). Kontinentinės teisės šalyse įstatymų leidėjas prognozuoja ir modeliuoja galimą situaciją ir priima atitinkamus teisės aktus; dėl šios priežasties galimas teisės normų sisteminimas, kai nustatoma teisinė jų galia, tarpusavio priklausomybė. Praktinė sisteminimo reikšmė ta, kad tada patogiau naudotis teisės normų visuma. Teisės normų sistema reikšminga ir įstatymų leidybai: teisės normos turi atitikti visuomenės poreikius ir, be to, neturi prieštarauti viena kitai. Todėl nauja teisės norma turi būti integruota į jau esamą sistemą atsižvelgiant į jos reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumus, įtraukus naują teisės normą būtina atitinkamai keisti kitas teisės normas6.

Bendroji teisinė sistema (kitaip dar vadinama anglosaksiškoji arba precedentinė) susiformavo anglijos teismų priimtų sprendimų pagrindu – tai yra be ryškios Romėnų teisės įtakos. Bendroji teisinė sistema iš esmės pagrįsta teisminiais precedentais. Tai reiškia, kad teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus kurią nors bylą, gali pasiremti ir kiti to paties lygmens ar žemesnių instancijų teismai, nagrinėdami analogiškas bylas. Bendrosios teisės šalyse aukštesniųjų teismų sprendimai paprastai turi privalomo teismo precedento pobūdį žemesniųjų teismų sprendimams. Remiamasi nuostata, kad gyvenimas nestovi vietoje, atsiranda naujų reiškinių, todėl nesant norminio teisės akto, reguliuojančio naujus visuomeninius santykius, šie liktų nereguliuojami. Tuo tarpu teisėjai priima sprendimus ir išsprendžia kilusius klausimus vadovaudamiesi savo žiniomis, patirtimi ir teisingumo bei protingumo

____________________________________

5 Autorių kolektyvas. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius. 2004. p.34

6 Tiažkijus V., Petravičius R., Bužinskas G. Darbo teisė. Vilnius. 1999. p.21

principais. Bendrosios teisės šalyse teisė nekodifikuojama, nes teismo precedentų neįmanoma sugrupuoti nei pagal dalyką, nei pagal metodą. Be precedentinės dalies, šią teisinę sistemą pasirinkusiose šalyse (Anglijoje, Australijoje, Kanadoje, kai kuriose JAV valstijose ir kt.) taikoma ir vadinamoji ,,statutinė teisė“, pagrįsta parlamento priimamais teisės aktais.

Kiekvienoje suverenioje unitarinėje valstybėje yra viena teisinė sistema, o sąjunginėse valstybėse (federacijose) gali būti tiek teisinių sistemų, kiek jose yra autonominių darinių. Todėl daugumą šiuolaikinių teisinių sistemų sudaro nacionalinės teisinės sistemos.

Kiekviena teisinė sistema susideda iš daugybės tarpusavyje sąveikaujančių teisės normų ir jų junginių – teisės šakų, atšakų, teisinių institutų, sudarančių vientisą darinį. Nepaisant to, kad teisės normų reguliavimo dalykai ir metodai gali būti skirtingi ir kad normose nustatyti reikalavimai gali nesutapti ir net kai kada vieni kitiems prieštarauti, kiekvienos valstybės nacionalinę teisinę sistemą visada sudaro iš esmės tarpusavyje suderintos teisės normos, suformuluotos bei sugrupuotos vadovaujantis bendraisiais principais.

Lietuvos teisinė sistema – tai vientisa, darni valstybėje galiojančių teisės šakų ir institutų visuma7. Lietuvoje veikia daugybė teisės normų, reguliuojančių labai įvairius visuomeninius santykius, susidarančius įvairiose žmonių (visuomenės) gyvenimo, buities ir veiklos srityje. Visos tos teisės normos veikia ne pavieniui ir ne kaip mechaniškai sudarytas rinkinys, o kaip tam tikru būdu tarpusavyje susietų, suderintų ir sugrupuotų elgesio taisyklių sistema.
Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisinės sistemos struktūriniai vienetai, kuriuose grupuojamos ir sisteminamos teisės normos yra teisės institutai ir teisės šakos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1492 žodžiai iš 4897 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.