Administraciniai teismai
5 (100%) 1 vote

Administraciniai teismai

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….. 3

Administraciniai teismai………………………………………………………………….. 4

Administraciniai teismai nagrinėja…………………………………………………………4

Administraciniai teismai nenagrinėja………………………………………………………4

Teismų vadovavimasis įstatymais………………………………………………………….5

Administracinių bylų teisenos įstatymas…………………………………………………..6

bylos nagrinėjimas teisme…………………………………………………………..…..6

sąlygos teismo posėdžiui pradėti………………………………………………………..6

bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas……………………………………………….6

bylos nagrinėjimo atidėjimas……………………………………………………………7

teismo sprendimai……………………………………………………………….………7

sprendimo priėmimas……………………………………………………..…………….7

sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas……………………………………..…………….7

sprendimo turinys……………………………………………………………….………8

sprendimų rūšys………………………………………………………………………….8

skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai………………………………………..………8

sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo…………………………………………8

teismo sprendimas užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymą …..8

akto panaikinimo teisinės pasekmės………………………………………………..…..9

teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas……………………………………….…….…..9

teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas……………….……….9

papildomas sprendimas…………………………………………………………………9

sprendimo įsiteisėjimas………………………………………………………..…………10

sprendimo vykdymas…………………………………………………………………….10

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas……………………………………..………..11

Vilniaus apygardos administracinis teismas………………………………………………………………..12

Kauno apygardos administracinis teismas…………………………………………………..13

Reikalavimai asmeniui siekiančiam tapti administracinio teismo teisėju………………………..13

Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš pareigų atleidžiami įstatymo nustatyta tvarka…….14

Išvados…………….………………………………………………………………………15

Literatūra……………………………………………………………………………………16

3

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos teismų sistema viena iš ilgiausiai besiformavusių valdžios sistemų Lietuvoje. Vienas rimčiausių žingsnių šiandieninės teismų sistemos link buvo 1933 metų Teismų santvarkos įstatymas, nustatęs keturių grandžių teismų sistemą. Šią sistemą sudarė apylinkių, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Prie keturių grandžių sistemos su tam tikrais pakeitimais buvo grįžta jau po 1990 metų. Po nepriklausomybės atkūrimo apylinkių, apygardų teismai ir Apelaicinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą teismų sistemoje pakeitė Aukščiausias Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Pirmasis dokumentas, kuriame buvo įtvirtinta ši keturių grandžių teismų sistema buvo1992 metų referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tačiau iki sistemos reformos užbaigtumo trūko konkretaus Teismų įstatymo. Tam pradžią padarė 1993 metų Seimo patvirtinti Teismų reformos metmenys, o 1994 metų Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją, kuri tebesitesia ir iki šiol. Ryškus šios sistemos reorganizacijos tęstinumo pavyzdys yra specializuotų teismų kūrimas, kuriam pradžią padarė 1999 m. sausio 14 d. įsteigti Lietuvos Respublikos Administraciniai teismai. Šio darbo tikslas apžvelgti ne visas teismų sistemas, o konkrečiai Administracinius teismus, jų, svarbą, misiją, uždavinius..

4

Administraciniai teismai – tai specializuoti teismai, Lietuvoje
veikentiys nuo 1999 metų.

Skirtingai nuo bendrosios kompentencijos teismų,kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir ginčai, kylantys iš civilių, šeimos, darbo, kitų privatinių teisinių santykių, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės arba savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas.

Lietuvoje veikia 5 apygardų administraciniai teismai ( Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose) bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Vilniuje), kuris veikia visoje valstybės teritorijoje.

Administracinių teismų teisėjus visus skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Administracinių : Seimo pritarimu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Apygardų: kaip ir bendrųjų (Lietuvos Respublikos Prezidentas be Lietuvos Respublikos Seimo įsikišimo: bet visais atvejais Teisėjų tarybos pritarimu). Lietuvos Respublikos Prezidentas įgavo daugiau laisvės: jam tik pataria, bet jis gali ir neskirti, ir skirti kitą.

Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) :

Œ dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; Œ dėl mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); Œ dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo; Œ dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; Œ dėl tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas); Œ dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinių teisės pažeidimų bylose; Œ užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; Œ kitus ginčus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje.

Administraciniai teismai nenagrinėja :

Œ Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų ;

Œ bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams;

Œ Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos teisėtumo;

Œ kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu,

5

bylų dėl administracinių teisės pažeidimų, kurias pirmąja instancija pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai;

Œ bylų, kurias pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja nagrinėja ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).

Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

Œ dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;

Œ pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, kai atsakovai yra teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai;

Œ pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

Œ pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;

Œ dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);

Œ tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar
savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;

Œ pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;

Œ pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose;

Œ pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;

Œ pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą.

Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Teismai vadovaujasi šiais įstatymais:

 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimtą 1992-10-25 referendume (ŽIN; 1992, NR. 33-1014, aktuali redakcija nuo 2004-07-13).

6

 Lietuvos Respuklikos Teismų įstatymas 1994-05-31 NR. I-480 (ŽIN; 1994, NR 46-851 aktuali redakcija nuo 2007-06-30).

 Lietuvos Respuklikos Aukščiausiojo Teismo statutas (ŽIN; 1994, NR. 15-249, 1999, NR. 5-97).

 Lietuvos Respuklikos Administracinių Bylų Teisenos Įstatymas 1999-01-14, NR. VIII-1029 (ŽIN; 1999, NR. 13-308 aktuali redakcija nuo 2007-06-30).

 Baužiamasis kodeksas 2000-09-26 NR.VIII-1968 (ŽIN; 2000 NR.89-2741. Aktuali redakcija nuo 2007-07-21).

 Baužiamojo proceso kodeksas 2002-03-14 NR. IX-785 (ŽIN;2002 NR. 37-1341 NR. 46. Aktuali redakcija nuo 2007-07-21).

 Bausmių vykdymo kodeksas 2002-06-27 NR. IX-994 (ŽIN; 2002 NR. 73-3084 aktuali redakcija nuo 2006-06-01).

 Civilinis kodeksas 2000-07-18 NR. VIII-1864 (ŽIN; 2000 NR. 74-2262. Aktuali redakcija nuo 2007-06-12).

 Civilinio proceso kodeksas 2002-02-28 NR. IX-743 (ŽIN; 2002 NR.36-1340. Aktuali redakcija nuo 2006-09-21).

 Darbo kodeksas 2002-06-04 NR. IX-926 (ŽIN; 2002 NR. 64-2369. Aktuali redakcija nuo 2006-12-05).

Dvyliktas skirsnis bylos nagrinėjimas teisme

78 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti

1. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje.

2. Bylose dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso šalims gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1438 žodžiai iš 4781 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.