Administraciniai teismai
5 (100%) 1 vote

Administraciniai teismai

11213141

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….. 3

Administraciniai teismai………………………………………………………………….. 4

Administraciniai teismai nagrinėja…………………………………………………………4

Administraciniai teismai nenagrinėja………………………………………………………4

Teismų vadovavimasis įstatymais………………………………………………………….5

Administracinių bylų teisenos įstatymas…………………………………………………..6

bylos nagrinėjimas teisme…………………………………………………………..…..6

sąlygos teismo posėdžiui pradėti………………………………………………………..6

bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas……………………………………………….6

bylos nagrinėjimo atidėjimas……………………………………………………………7

teismo sprendimai……………………………………………………………….………7

sprendimo priėmimas……………………………………………………..…………….7

sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas……………………………………..…………….7

sprendimo turinys……………………………………………………………….………8

sprendimų rūšys………………………………………………………………………….8

skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai………………………………………..………8

sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo…………………………………………8

teismo sprendimas užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymą …..8

akto panaikinimo teisinės pasekmės………………………………………………..…..9

teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas……………………………………….…….…..9

teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas……………….……….9

papildomas sprendimas…………………………………………………………………9

sprendimo įsiteisėjimas………………………………………………………..…………10

sprendimo vykdymas…………………………………………………………………….10

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas……………………………………..………..11

Vilniaus apygardos administracinis teismas………………………………………………………………..12

Kauno apygardos administracinis teismas…………………………………………………..13

Reikalavimai asmeniui siekiančiam tapti administracinio teismo teisėju………………………..13

Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš pareigų atleidžiami įstatymo nustatyta tvarka…….14

Išvados…………….………………………………………………………………………15

Literatūra……………………………………………………………………………………16

3

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos teismų sistema viena iš ilgiausiai besiformavusių valdžios sistemų Lietuvoje. Vienas rimčiausių žingsnių šiandieninės teismų sistemos link buvo 1933 metų Teismų santvarkos įstatymas, nustatęs keturių grandžių teismų sistemą. Šią sistemą sudarė apylinkių, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Prie keturių grandžių sistemos su tam tikrais pakeitimais buvo grįžta jau po 1990 metų. Po nepriklausomybės atkūrimo apylinkių, apygardų teismai ir Apelaicinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą teismų sistemoje pakeitė Aukščiausias Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Pirmasis dokumentas, kuriame buvo įtvirtinta ši keturių grandžių teismų sistema buvo1992 metų referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tačiau iki sistemos reformos užbaigtumo trūko konkretaus Teismų įstatymo. Tam pradžią padarė 1993 metų Seimo patvirtinti Teismų reformos metmenys, o 1994 metų Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją, kuri tebesitesia ir iki šiol. Ryškus šios sistemos reorganizacijos tęstinumo pavyzdys yra specializuotų teismų kūrimas, kuriam pradžią padarė 1999 m. sausio 14 d. įsteigti Lietuvos Respublikos Administraciniai teismai. Šio darbo tikslas apžvelgti ne visas teismų sistemas, o konkrečiai Administracinius teismus, jų, svarbą, misiją, uždavinius..

4

Administraciniai teismai – tai specializuoti teismai, Lietuvoje
veikentiys nuo 1999 metų.

Skirtingai nuo bendrosios kompentencijos teismų,kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir ginčai, kylantys iš civilių, šeimos, darbo, kitų privatinių teisinių santykių, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės arba savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas.

Lietuvoje veikia 5 apygardų administraciniai teismai ( Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose) bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Vilniuje), kuris veikia visoje valstybės teritorijoje.

Administracinių teismų teisėjus visus skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Administracinių : Seimo pritarimu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Apygardų: kaip ir bendrųjų (Lietuvos Respublikos Prezidentas be Lietuvos Respublikos Seimo įsikišimo: bet visais atvejais Teisėjų tarybos pritarimu). Lietuvos Respublikos Prezidentas įgavo daugiau laisvės: jam tik pataria, bet jis gali ir neskirti, ir skirti kitą.

Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) :

Œ dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; Œ dėl mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); Œ dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo; Œ dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; Œ dėl tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas); Œ dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinių teisės pažeidimų bylose; Œ užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; Œ kitus ginčus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje.

Administraciniai teismai nenagrinėja :

Œ Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų ;

Œ bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams;

Œ Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos teisėtumo;

Œ kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu,

5

bylų dėl administracinių teisės pažeidimų, kurias pirmąja instancija pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai;

Œ bylų, kurias pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja nagrinėja ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).

Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

Œ dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;

Œ pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, kai atsakovai yra teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai;

Œ pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

Œ pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;

Œ dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);

Œ tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar
savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;

Œ pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;

Œ pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose;

Œ pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;

Œ pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą.

Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Teismai vadovaujasi šiais įstatymais:

 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimtą 1992-10-25 referendume (ŽIN; 1992, NR. 33-1014, aktuali redakcija nuo 2004-07-13).

6

 Lietuvos Respuklikos Teismų įstatymas 1994-05-31 NR. I-480 (ŽIN; 1994, NR 46-851 aktuali redakcija nuo 2007-06-30).

 Lietuvos Respuklikos Aukščiausiojo Teismo statutas (ŽIN; 1994, NR. 15-249, 1999, NR. 5-97).

 Lietuvos Respuklikos Administracinių Bylų Teisenos Įstatymas 1999-01-14, NR. VIII-1029 (ŽIN; 1999, NR. 13-308 aktuali redakcija nuo 2007-06-30).

 Baužiamasis kodeksas 2000-09-26 NR.VIII-1968 (ŽIN; 2000 NR.89-2741. Aktuali redakcija nuo 2007-07-21).

 Baužiamojo proceso kodeksas 2002-03-14 NR. IX-785 (ŽIN;2002 NR. 37-1341 NR. 46. Aktuali redakcija nuo 2007-07-21).

 Bausmių vykdymo kodeksas 2002-06-27 NR. IX-994 (ŽIN; 2002 NR. 73-3084 aktuali redakcija nuo 2006-06-01).

 Civilinis kodeksas 2000-07-18 NR. VIII-1864 (ŽIN; 2000 NR. 74-2262. Aktuali redakcija nuo 2007-06-12).

 Civilinio proceso kodeksas 2002-02-28 NR. IX-743 (ŽIN; 2002 NR.36-1340. Aktuali redakcija nuo 2006-09-21).

 Darbo kodeksas 2002-06-04 NR. IX-926 (ŽIN; 2002 NR. 64-2369. Aktuali redakcija nuo 2006-12-05).

Dvyliktas skirsnis bylos nagrinėjimas teisme

78 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti

1. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje.

2. Bylose dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso šalims gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios.

3. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

79 straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas

1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.

3. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas, tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

4. Jeigu bylos nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu proceso šalims apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta.

5. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

7

80 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1. Teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.

2. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai
pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims.

3. Kai bylos nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas nutartyje nustato jų pateikimo terminą.

4. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta.

Tryliktasis skirsnis teismo sprendimai

85 straipsnis. Sprendimo priėmimas

1. Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besitariant pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.

2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę. Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos.

3. Teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys surašomos ir viešai paskelbiamos paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo.

4. Kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

5. Bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimą ar nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.

6. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

86 straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

2. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies.

3. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

87 straipsnis. Sprendimo turinys

1. Teismo sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių.

2. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;

8

3) teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti proceso dalyviai;

4) ginčo dalykas.

3. Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma:

1) pareiškėjo reikalavimai;

2) atsakovo atsikirtimai;

3) kitų proceso dalyvių paaiškinimai.

4. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

5. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti;

2) teismo išlaidų paskirstymas;

3) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

88 straipsnis. Sprendimų rūšys

Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485 straipsnis).

89 straipsnis. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2408 žodžiai iš 4781 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.