Administracinis procesas užsienio valstybėse
5 (100%) 1 vote

Administracinis procesas užsienio valstybėse

112131

I. ĮVADAS

“Procesas” – tai kokios nors rūšies veiklos įgyvendinimas. Šio termino esmę sudaro skirtingos kilmės veiksmų, atliekamų siekiant užsibrėžto tikslo, visuma. Kalbant apie Lietuvos valstybinio valdymo procesą kaip apie tam tikrą vykdomosios valstybinės valdžios veiksmų, kuriais realizuojamos materialinės teisės normos , visumą, iš esmės reikia kalbėti ir apie tam tikrų procesinių teisės normų sistemą, t.y. administracinį procesą. Požiūris į administracinį procesą priklauso nuo bendrojo teisinio proceso supratimo. O jis nėra vienodas. Suprantant jį plačiąja prasme, bet kokia teisminė veikla gali būti atliekama tik procesine forma, kuri savo ruožtu reikalauja procesinių veiksmų fiksavimo atitinkamuose teisės aktuose, oficialiuose dokumentuose. Teisinis procesas siaurąja prasme suprantamas kaip išimtinai teisminis procesas. Todėl remiantis šia teisinio proceso sąvoka šiandieninis administracinis procesas negali būti laikomas teisiniu procesu tikrąja termino prasme, kol iš esmės egzistuoja tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos forma.

Vieni mokslininkai supranta administracinį procesą kaip administracinėmis procesinėmis normomis sureguliuotą vykdomųjų organų (pareigūnų) veiklą, nagrinėjant ir sprendžiant įvairias individualias administracines bylas, kylančias valstybinio valdymo sferoje ir įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas bei uždavinius. Kitų autorių nuomone, administracinį procesą reikėtų suprasti plačiąja prasme. Čia iš esmės kalbama apie administracinę procedūrinę veiklą, kurią sudaro valstybinį valdymą reglamentuojančių teisės aktų parengimas, valdymo veiklos reglamentavimas, leidimų teisena, t.y administracinis procesas sukuriant įvairias administracines procedūras. Dar kiti mokslininkai teigia, kad administracinis procesas turi būti laikomas lygiagrečiu su civiliniu, baudžiamuoju, taip pat teisėdaros procesais. Tai yra administracinis procesas čia pripažįstamas teisiniu procesu ir turi visus jam būdingus požymius.

Pažymėtina, kad galima daryti prielaidą, kad pateiktose sąvokose įžvelgtinas administracinio proceso, kaip visų vykdomosios valdžios institucijų veiksmų, atliekamų įgyvendinant joms pavestus uždavinius ir funkcijas, supratimas.

Padarius prielaidą, kad administracinis procesas sietinas su valstybės valdymo veikla, reikia ieškoti santykio tarp administracinio proceso ir administracinės teisės. Tradiciškai teisės šakos, sudarytos iš procesinių teisės normų, yra skirtos įgyvendinti toms teisės šakoms, kurių pagrindą sudaro materialinės teisės normos. Ne išimtis ir administracinis procesas. Reikia konstatuoti, kad administracinio proceso reguliavimo sfera yra objektyviai platesnė už pačios administracinės teisės reguliavimo sferą. Juk administracinės procedūrinės teisės normos, esančios, pavyzdžiui, Seimo statute, teisės aktuose, skirtuose reglamentuoti vietos savivaldos institucijų veiklą, užtikrina ne tik administracinių, bet ir konstitucinių teisės normų įgyvendinimą.

Manytina, kad administracinis procesas turi būti suvokiamas būtent kaip administracinių procedūrų visuma. Procedūros, taikomos administracinėje justicijoje, gali būti vadinamos jurisdikcinėmis procedūromis.1

Aptarus Lietuvos administracinio proceso bruožus, norėčiau pereiti prie užsienio administracinio proceso nagrinėjimo.

II. ADMINISTRACINIS PROCESAS UŽSIENIO VALSTYBĖSE

Užsienio administracinis procesas turi senas tradicijas. Griežtos taisyklės nuo senų laikų reglamentavo valstybinės valdžios veiklą. Pirmieji kodifikuoti administracinio proceso bei administracinio vykdymo įstatymas atsirado 1925 m. Austrijoje. 1928 m. panaši kodifikacija atsirado Lenkijoje ir buvusioje Čekoslovakijoje; 1930 m. Jugoslavijoje buvo priimtas įstatymas dėl bendro administracinio proceso. 1955m. buvusioje Čekoslovakijoje priimamas naujas nutarimas dėl administracinio proceso, o 1957 m. Vengrijoje ir 1960 m. Lenkijoje buvo priimti nauji administracinio proceso įstatymai. 1956 m. priimtas naujas įstatymas apie bendrą administracinį procesą Jugoslavijoje, šis įstatymas papildytas 1965 m.

Išanalizavęs šiuos įstatymus žymus jugoslavų administracinės teisės mokslininkas S.Popovič pirmiausiai suformulavo administracinio proceso sąvoką, t.y. bendras taisykles, skirtas daugumai valstybinių institucijų bei reguliuojančias įvairių veiksmų vykdymo aktų priėmimą, šalių, dalyvaujančių procese, teises ir pareigas. Pažymėtina, kad šiuose įstatymuose įtvirtinti tokie administracinio proceso principai kaip teisėtumas, piliečių teisių ir teisėtų interesų gynyba, objektyvios tiesos pateikimas, laisvas įrodymų įvertinimas ir t.t. taip pat įtvirtintas šio proceso šalių teisinis statusas, jų veiksmai ir administracinio proceso eiga.

Be to, buvo išskirti ir ypatingi administraciniai procesai, reguliuojantys tam tikrų institucijų veiksmus, įgaliojimus, teisės aktų priėmimą.

Taip pat įdomūs ir kiti aktai, pavyzdžiui, 1946 m. Jungtinės Amerikos Valstijos priėmė administracinių procedūrų įstatymą. Jame pateikta:

• Sąvokos – “institucija”, “norma”, “šalys’, “sankcijos” ir t.t.,

• Bylų nagrinėjimas,

• Sprendimų turinys,

• Sankcijų
parinkimas.

Vokietijoje ( buvusioje Vokietijos Federacinėje Respublikoje ) 1976 m. priimtas įstatymas dėl administracinių institucijų dokumentų priėmimo taisyklių, taip pat nuo 1953 m. galiojo įstatymas dėl administracinių sprendimų įgyvendinimo.

Gerai išvystyta administracinė procesinė leidyba ir Lenkijoje. 1960 m. buvo priimtas Administracinis proceso kodeksas, kuris 1990 m. buvo papildytas įstatymu “Dėl administracinio proceso kodekso pakeitimo”.1

Dabar norėčiau plačiau apžvelgti, kaip traktuojamas administracinis procesas atskirose užsienio valstybėse.

Anglo-amerikiečių šalių teisinėse sistemose administracinio proceso formavimasis yra tiesioginė administracinės justicijos teorijos pasekmė. Ne be reikalo administracinis procesas ir praeityje ir dabar suprantamas kaip speciali teisminių institucijų veiklos atmaina, t.y. kaip juridinė veikla siaurąja prasme.

Administracinis procesas Anglijoje

Šiuolaikinė anglų teisinė sistema, kaip ją aprašė A.K.R.Kiralfi, susideda iš dviejų proceso rūšių – baudžiamojo ir civilinio.

Baudžiamąjį procesą sudaro nusikaltimų tyrimas, sumarinis procesas ( Summary Proceedings ) ir kvota ( Inguests ). Civilinio proceso esmę sudaro teisės vykdymas Aukščiausiame teisme ( High Courts ), taip pat kai kurie atskiri procesai, pvz. bankroto bylų procesas ( Bancupty proceedings ), procesas Aukščiausiojo teismo Kanceliariniame skyriuje ( Chancery Division ), skyrybų procesas ( Martrimonial Proceedings ) ir kai kurie kiti.

Prie specialių proceso rūšių Anglijoje priskiriamas arbitražas ( Arbitration ), administracinis tribunolas ( Administrative Tribunals ) ir teismai, sprendžiantys karines bylas ( Court-Martial proceedings ).

Administracinių tribunolų sistemą sudaro, pvz. Tokios institucijos kaip teismai nuomos klausimais (Rent Tribunals), teismai, sprendžiantys šeimynines bylas ( Domestic Tribunals), apeliaciniai tribunolai, teismai žemės ūkio byloms (Abricultural Land Tribunals) ir kiti kaip 1943m. Atsiradę apeliaciniai tribunolai karinių pensijų byloms spręsti (War Pensions Appeal Tribunals).

Apibūdinant Anglijos administracinį procesą reikia pažymėti, kad šioje šalyje nėra vientiso akto, kuris reguliuotų administracines procedūras. Galiojančias administracinių procedūrų taisykles, išdėstytas daugelyje šaltinių, lenkų mokslininkas L.Bar suskirsto į tris grupes:

– taisyklės, reguliuojančios atskirus administracinės veiklos fragmentus,

– normos, užtikrinančios atskirų politinio pobūdžio (pure policy) bylų nagrinėjimą.

Anglijoje taip pat nėra akto, kuris reguliuotų administracinės atsakomybės klausimus. Be to, galiojanti Anglijos įstatymų leidyboje nenaudojama sąvoka kaip nusižengimas. Ši veika laikoma mažareikšmiu nusikaltimu, kuris užtraukia supaprastintą atsakomybės taikymą. Todėl bendros nusižengimų, kurie tapatūs administraciniam teisės pažeidimui, atsakomybės taisyklės yra reguliuojamos baudžiamojo įstatymo.

Anglijos sistemoje visi teisės pažeidimai pagal sunkumą skiriami į tipus:

1. išdavimas (treason),

2. kriminalinis nusikaltimas (felony),

3. baudžiamasis nusižengimas (misdemeanour).

4. mažareikšmiai pažeidimai, kurie pagal savo charakterį jungia administracinius teisės pažeidimus, . už šiuos teisės pažeidimus teismas gali paskirti bausmę – baudą arba areštą, kurio terminas negali būti pratęstas. Mažareikšmių veikų atveju teismas gali apsiriboti žodiniu teisėjo nurodymu.

Pirminius procesinius veiksmus teisės pažeidėjų atžvilgiu atlieka policija, kuri turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą teisės pažeidimo padarymu.

Anglijoje egzistuoja teisė apskųsti visų administravimo institucijų veiksmus, išskyrus Vyriausybės. Šią išimtį anglų juristai laiko kaip dvejopos rūšies apribojimų, kurie , jų nuomone, liečia administracijos veiksmus, rezultatą. Šie apribojimai skirstomi į :

a) politinius,

b) teisinius.

Politiniai apribojimai pasireiškia administravimo institucijų atsakomybe, taip pat ministerijų atsakomybe prieš parlamentą. Teisiniai administracinės veiklos apribojimai yra lyg principo nustatymo pasekmė. Šio principo pagrindu įvairi administravimo institucijų veikla, kurioje atsispindi įsikišimas į piliečio ( individuals) teises, būtinai turi remtis įstatymo nuostatomis arba įgaliojimais.

Šie neteisėti administravimo institucijų veiksmai ir yra pagrindas juos apskųsti administraciniam tribunolui ar teismui. Peržiūrėjęs skundą, teismas gali pripažinti administravimo institucijų priimtą aktą neturinčiu galios (invalid).

Ši doktrina paskutiniaisiais metais paspartino žinybinių institucijų , atliekančių administracinių tribunolų vaidmenį, vidaus sistemos tobulėjimą. Šių institucijų tikslas – skundų, kylančių iš administracinio proceso veiklos, nagrinėjimas, taip pat šie tribunolai veikia atskirai nuo įprastų administravimo institucijų ir jų veikla suprantama kaip natūralus teisingumas ( natural justice). Šių tribunolų veikla apima suinteresuotųjų šalių išklausymą, bylos nagrinėjimą, remiantis rungtyniškumo principu, motyvuoto sprendimo paskelbimą, kuris skelbiamas viešai, ir t.t.

Tokie administraciniai tribunolai yra įsteigti beveik kiekvienoje ministerijoje ir žinyboje. Jų veiklą kontroliuoja 1958 m. įsteigta taryba, kuriai vadovauja lordas kancleris. Šių
sprendimai dėl faktų patvirtinimo ar paneigimo yra galutiniai, o sprendimai dėl teisės pažeidimų gali būti apskundžiami teismui.

Teisės pažeidimų nagrinėjimas minėtose institucijose vyksta sumarine tvarka (summary justice). Bylos nagrinėjamos vieno ar dviejų teisėjų, nedalyvaujant prisiekusiesiems, advokatams ir kaltinamajam, jai pastarasis įteikė rašytinį prašymą, kad byla būtų nagrinėjama be jo.

Pagrindiniai Anglijos teisinės sistemos nuostatai su tam tikrais pakeitimais buvo priimti ir JAV, Australijoje.

Administracinis procesas Jungtinėse Amerikos Valstijose

JAV teisinę sistemą L.Majersas apibūdino taip : “JAV teismai turi dvejopą reikšmę”. Iš vienos pusės jie funkcionuoja kaip pagrindinė juridinė įstaiga ir jų veikla įtraukta į baudžiamąjį ( Criminal Proceedings) ir civilinį (Civil Proceedings) procesus. Iš kitos pusės daugelis teisminių institucijų veikia kaip tribunolų – administracinių, karinių, arbitražų – atmaina.

Amerikos administracinės teisė literatūroje galima rasti įvairių mokslininkų pasisakymų apie administracinį procesą. Kai kurie iš jų stengiasi administracinį procesą pateikti kaip daugumos institucijų veiklą, kuri neapsiriboja vien tik jurisdikcinių funkcijų vykdymu.

S.Devis Amerikos administracinį procesą apibūdino kaip tam tikrų metodų visumą, kurių pagalba atitinkamos institucijos vykdo savo uždavinius (sprendimo paskelbimas, galiojančių teisės normų ir funkcijų taikymas).

Pagal S.Devį administracinis procesas dažnai tapatinamas arba priešpastatomas teisminiam procesui (The judical process), vykdomajam procesui (The executive process) ir įstatymo leidybos procesui (The legislative process).

JAV kaip ir Anglijoje nėra įstatymų, kurie bendrai reguliuotų administracinės atsakomybės klausimus. Čia įstatymai nepateikia tikslios nusižengimo sąvokos. Kiekvienoje valstijoje klausimai, susiję su administraciniu nusižengimų ir baudžiamųjų nusikaltimų ryšiu, nagrinėjami savarankiškai.

Bylų nagrinėjimas dėl administracinių nusižengimų priskiriamas teismams.

JAV administracinių institucijų veiklos praktikoje taikomas įsakymų apie neteisėtų veiksmų uždraudimą rinkinys. Šie draudimai daug kuo panašūs į teismo draudimą, skirtumas tik toks, kad teismas gali savarankiškai realizuoti savo draudimą, o administracinės institucijos tam, kad realizuotų savo draudimus, turi kreiptis į teismą. Kai kurios administracinės institucijos turi teisę sulaikyti teisės pažeidėją.

Administracinių nusižengimų gylų tyrimas daugiausiai priklauso nuo institucijos, kuri nagrinėja bylą.įvykdžius smulkų taisės pažeidimą, įgaliojimus turintis asmuo (policija) surašo protokolą. Baudos dydis nustatomas remiantis norminiais aktais. Jeigu teisės pažeidėjas savanoriškai nesumoka, ji išieškoma teismo būdu.

Įvykdžius sunkesnius teisės pažeidimus, vyksta tyrimas. Šiuo atveju administracinė institucija atlieka administracinio tribunolo funkcijas. Bendra teisės pažeidimų, įvykdytų skirtinguose administracinėse institucijose, tvarka nustatyta specialiame įstatyme – Federal Administrative Procedure Act. Remiantis šiuo įstatymu bylos nagrinėjimo forma administraciniuose tribunoluose tolygi nagrinėjimo tvarkai bendruose teismuose.

Bylos nagrinėjimas administraciniame tribunole baigiamas nuosprendžio paskelbimu.1

Administracinis procesas Prancūzijoje

Administracinio proceso užuomazgų galima rasti jau 1889 m. įstatymų nuostatuose bei tuometiniame administracinės justicijos kodekse, taip pat 1953 m. dekretuose “Dėl valstybinės tarnybos”, pavieniuose norminiuose aktuose, kurie skirti specializuotoms teisminėms įstaigoms.

Šioje procesinių principų visumą galima skirstyti į dvi dalis:

– kai kurie principai perkelti į administracinę teisminę teiseną iš valstybinio proceso;

– principai, suformuluoti specialiai teisminėms administracinėms justicijos įstaigoms.

Kaip ir kiekvienas procesas, taip ir administracinis procesas prasideda nuo pareiškimo pateikimo, po to jis tęsiasi teisme ir baigiasi teismo sprendimo paskelbimu.

Teisėjai negali savarankiškai iškelti bylą, taip pat jie turi priimti sprendimą remiantis ieškininiame pareiškime pateiktais reikalavimais, beje teisėjai gali nagrinėti tik tuos klausimus, kurie jam yra iškelti.

Kai pateikiamas ieškininis pareiškimas, teisėjas priima bylą savo žinion. Teisminiame nagrinėjime naudojamos dvi grupės principų:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1999 žodžiai iš 3972 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.