Administracinis teismas lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Administracinis teismas lietuvoje

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………..2

1. Lietuvos teisinė sistema………………………………………………………………………………3

1.1. Teisėtumas ir jo užtikrinimas………………………………………………………………….3

1.2. Teismo proceso viešumas ir rungimosi principai……………………………………..4

1.3. Teisingumas ir jo vykdymo procedūra…………………………………………………….5

2. Administracinis teismas Lietuvos teisinėje sistemoje…………………………………..7

2.1. Administracinio teismo samprata……………………………………………………………7

2.2. Administracinė atsakomybė……………………………………………………………………8

2.3. Naujovės Lietuvos administraciniame teisme…………………………………………16

3. Apygardos teismas…………………………………………………………………………………..19

3.1. Sudėtis………………………………………………………………………………………………….19

3.2. Struktūra ir organizavimas…………………………………………………………………..19

3.3. Kompetencija……………………………………………………………………………………….24

Išvados……………………………………………………………………………………………………….25

Literatūra…………………………………………………………………………………………………..26

ĮVADAS

Teisėsaugos oraganai Lietuvoje – teismai, prokuratūra, tyrimo organai (parengtinio tardymo ir kvotos), VRM (policija), Teisingumo ministerija, Advokatūros, Notariatai, Hipotekos įstaigos. Svarbiausią funkciją Teisėtvarkos sitemoje atlieka būtent teismai. Remiantis Konstitucija Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik jie. Tai ir sąlygoja labai svarbią teismų vietą teisėsaugos organų sistemoje.

Teismai vykdo teisingumą, niekas kitas (tame tarpe ir kiti Teisngumo organai) jo vykdyti negali. Tai ir nurodo pagrindinę Teismo funkciją ir jo skirtumą nuo kitų teisingumo organų.

Kol bylos patenka į teismo posėdžių salę, kur jos nagrinėjamos BPK ar APK nurodyta tvarka, pereina per kvotos, parengtinio tardymo organus (tardytojus), prokurorai patvirtina ar nepatvirtina Kaltinamąją išvadą ar nusiunčia ją toliau nagrinėti.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies teismų sistema buvo iš esmės reformuota. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jau 1992 m. buvo įtvirtinta teismų sistema, tačiau ji pradėjo funkcionuoti ne iš karto. Teismų sistemos reorganizavimas truko trejus metus. 1994 m. buvo priimtas Teismų įstatymas ir jo pagrindu Konstitucijoje įtvirtinta teismų sistema pradėjo funkcionuoti nuo 1995 m. sausio 1 d. Tuo metu priimtas Teismų įstatymas su vėlesniais pakeitimais galutinai įtvirtino 4 pakopų bendrosios kompetencijos teismų sistemą veikiančią ir šiuo metu. Visų pirma, tai miestų ar rajonų apylinkių teismai, kurie pirmąja instancija nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, o taip pat administracinių teisės pažeidimų bylas. Antra, tai 5 apygardų teismai, atliekantys dviejų rūšių funkcijas. Jie yra pirmoji instancija byloms, įstatymo priskirtoms jų kompetencija, o taip pat apeliacinė instancija apylinkių teismų išnagrinėtoms byloms. Trečia, tai Lietuvos apeliacinis teismas – apeliacinė instancija apygardų teismų išnagrinėtoms byloms. Ketvirta, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis bylas kasacine tvarka. Jis taip pat formuoja vieningą teismų praktiką.

1. LIETUVOS TEISINĖ SISTEMA

1.1. TEISĖTUMAS IR JO UŽTIKRINIMAS

Teisėtumas – tai reikalavimas, kad visos įmonės, įstaigos, bendrovės, bendrijos, visuomeninės formuotės, partijos ir judėjimai, piliečiai ir pareigūnai griežtai laikytųsi įstatymų ir juos vykdytų [2. P. Petkevičius, Administracinė atsakomybė, „Justitia“, Vilnius, 1996m.].

Teisėtumas – tai valstybinio aparato veiklos principas, taip pat gyventojų elgimosi būdas (jeigu yra tarptautinės sutartys, jos privalomos ir mums).

Teisėtumo reikalavimas – tai reikalalvimas, kad įsatymai būtų suprasti tiksliai ir taikomi vienodai. Vienodas įstatymų laikymasis pašalina pavojų pažeisti įstatymą ir padeda išvengti nepageidaujamų teisinių pasekmių. Teisėtumas tampriai susijęs su prokurorine kontrole baudžiamajame persekiojime, t.y baudžiamųjų bylų tyrimu, remiantis objektyviais įrodymais [1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius „Mintis“, 1989 m.].

Baudžiamasis persekiojimas apima prokuroro veiklą, vadovaujant sau pavaldiems tardytojams, kvotėjams nurodant kas ką turi veikti, kada pranešti prokurorui ir t.t., prokuroras surašo kaltinamąją išvadą, aktą.

Teisėtumas prokuratūros veikloje susijęs su nekaltumo prezumpcija, t.y. galvojama, kad prokuroras sprendžia kaltės klausimą ir siūlo, kad įstatymai suteiktų teisę pripažinti asmenį kaltinamuoju arba ne.

LR Teismų įst. I skirsnis 3 str. Nekaltumo prezumpcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo
1.2. TEISMO PROCESO VIEŠUMAS IR RUNGIMOSI PRINCIPAI

LR Konstitucija, IX skirsnis “Teismas”

117 str.

Visos teismo bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba.

Asmenims, nemokantiems Lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.

LR Teismų įstatymas I skirsnis “Pagrindiniai Teismų veiklos principai”

6 str. Teismo proceso viešumas ir rungimosi principas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį, tačiau šiuose posėdžiuose priimtų sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai.

Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

16 str. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrnėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tai prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip 16 metų amžiaus, lytinių nusiklatimų bylose, taip pat kitose bylose siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses arba apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusąją.

Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.

Jaunesni kaip 16 metų amžiaus asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai į teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai.

1.3. TEISINGUMAS IR JO VYKDYMO PROCEDŪRA

Teisingumas – tai ypatinga valstybinės veiklos funkcija, vykdoma teisminiuose posėdžiuose (kai kur teisminiai posėdžiai suprantami kaip teismo, teisiamasis, teisminis posėdis), nagrinėjant baudžiamàsias ir civilines bylas. Baudžiamosiose bylose teisiamieisems (kaltininkams) skiriant bausmes, o nekaltus išteisinant. Civilinėse bylose įpareigojant civilinius atsakovus įvykdyti teismo paskirtą civilinę teisinę pareigą [1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius „Mintis“, 1989 m].

Teisingumas – valstybinės veiklos sritis, o jo procesas sudėtingas, nes sprendžiamas žmogaus likimas. Teisingumas vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Pažeidus ją iškyla atsakomybė.

LR Teismų įstatymas I skirsnis “Pagrindiniai teismų veiklos principai”

1 str. Teisingumo vykdymas

Teisingumą LR vykdo tik teismai.

Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius LR-os vardu.

Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje LR teritorijoje.

2 str. Lygybė įstatymui ir teismui

Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

4 str. Teisė į teisminę gynybą

LR-oje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas LR Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su LR-os piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys.

Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos.

5 str. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

Visose bylose teisinę pagalbą teikia advokatai, o įstatymų numatytais atvejais – ir kiti asmenys.

2. ADMINISTRACINIS TEISMAS LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE

2.1. ADMINISTRACINIO TEISMO SAMPRATA

Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, kurie įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Juose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t.t. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

2.2. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau
administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruožų.

Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai taikomos administracinės nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pažeidėjui neužtraukia teistumo.

Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūšys yra: ”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) bauda;

3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas;

4) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;

5) suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas;

6) pataisos darbai;

7) administracinis areštas;

8) nušalinimas nuo darbo (pareigų) .

Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudų rūšis.Sekantis iš specialiųjų administracinės atsakomybės bruožų yra administracinės teisės pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo turintis 16 metų ir kuris yra pakaltinamas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1612 žodžiai iš 5309 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.