Administracinis teismas lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Administracinis teismas lietuvoje

1121314151

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………..2

1. Lietuvos teisinė sistema………………………………………………………………………………3

1.1. Teisėtumas ir jo užtikrinimas………………………………………………………………….3

1.2. Teismo proceso viešumas ir rungimosi principai……………………………………..4

1.3. Teisingumas ir jo vykdymo procedūra…………………………………………………….5

2. Administracinis teismas Lietuvos teisinėje sistemoje…………………………………..7

2.1. Administracinio teismo samprata……………………………………………………………7

2.2. Administracinė atsakomybė……………………………………………………………………8

2.3. Naujovės Lietuvos administraciniame teisme…………………………………………16

3. Apygardos teismas…………………………………………………………………………………..19

3.1. Sudėtis………………………………………………………………………………………………….19

3.2. Struktūra ir organizavimas…………………………………………………………………..19

3.3. Kompetencija……………………………………………………………………………………….24

Išvados……………………………………………………………………………………………………….25

Literatūra…………………………………………………………………………………………………..26

ĮVADAS

Teisėsaugos oraganai Lietuvoje – teismai, prokuratūra, tyrimo organai (parengtinio tardymo ir kvotos), VRM (policija), Teisingumo ministerija, Advokatūros, Notariatai, Hipotekos įstaigos. Svarbiausią funkciją Teisėtvarkos sitemoje atlieka būtent teismai. Remiantis Konstitucija Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik jie. Tai ir sąlygoja labai svarbią teismų vietą teisėsaugos organų sistemoje.

Teismai vykdo teisingumą, niekas kitas (tame tarpe ir kiti Teisngumo organai) jo vykdyti negali. Tai ir nurodo pagrindinę Teismo funkciją ir jo skirtumą nuo kitų teisingumo organų.

Kol bylos patenka į teismo posėdžių salę, kur jos nagrinėjamos BPK ar APK nurodyta tvarka, pereina per kvotos, parengtinio tardymo organus (tardytojus), prokurorai patvirtina ar nepatvirtina Kaltinamąją išvadą ar nusiunčia ją toliau nagrinėti.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies teismų sistema buvo iš esmės reformuota. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jau 1992 m. buvo įtvirtinta teismų sistema, tačiau ji pradėjo funkcionuoti ne iš karto. Teismų sistemos reorganizavimas truko trejus metus. 1994 m. buvo priimtas Teismų įstatymas ir jo pagrindu Konstitucijoje įtvirtinta teismų sistema pradėjo funkcionuoti nuo 1995 m. sausio 1 d. Tuo metu priimtas Teismų įstatymas su vėlesniais pakeitimais galutinai įtvirtino 4 pakopų bendrosios kompetencijos teismų sistemą veikiančią ir šiuo metu. Visų pirma, tai miestų ar rajonų apylinkių teismai, kurie pirmąja instancija nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, o taip pat administracinių teisės pažeidimų bylas. Antra, tai 5 apygardų teismai, atliekantys dviejų rūšių funkcijas. Jie yra pirmoji instancija byloms, įstatymo priskirtoms jų kompetencija, o taip pat apeliacinė instancija apylinkių teismų išnagrinėtoms byloms. Trečia, tai Lietuvos apeliacinis teismas – apeliacinė instancija apygardų teismų išnagrinėtoms byloms. Ketvirta, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis bylas kasacine tvarka. Jis taip pat formuoja vieningą teismų praktiką.

1. LIETUVOS TEISINĖ SISTEMA

1.1. TEISĖTUMAS IR JO UŽTIKRINIMAS

Teisėtumas – tai reikalavimas, kad visos įmonės, įstaigos, bendrovės, bendrijos, visuomeninės formuotės, partijos ir judėjimai, piliečiai ir pareigūnai griežtai laikytųsi įstatymų ir juos vykdytų [2. P. Petkevičius, Administracinė atsakomybė, „Justitia“, Vilnius, 1996m.].

Teisėtumas – tai valstybinio aparato veiklos principas, taip pat gyventojų elgimosi būdas (jeigu yra tarptautinės sutartys, jos privalomos ir mums).

Teisėtumo reikalavimas – tai reikalalvimas, kad įsatymai būtų suprasti tiksliai ir taikomi vienodai. Vienodas įstatymų laikymasis pašalina pavojų pažeisti įstatymą ir padeda išvengti nepageidaujamų teisinių pasekmių. Teisėtumas tampriai susijęs su prokurorine kontrole baudžiamajame persekiojime, t.y baudžiamųjų bylų tyrimu, remiantis objektyviais įrodymais [1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius „Mintis“, 1989 m.].

Baudžiamasis persekiojimas apima prokuroro veiklą, vadovaujant sau pavaldiems tardytojams, kvotėjams nurodant kas ką turi veikti, kada pranešti prokurorui ir t.t., prokuroras surašo kaltinamąją išvadą, aktą.

Teisėtumas prokuratūros veikloje susijęs su nekaltumo prezumpcija, t.y. galvojama, kad prokuroras sprendžia kaltės klausimą ir siūlo, kad įstatymai suteiktų teisę pripažinti asmenį kaltinamuoju arba ne.

LR Teismų įst. I skirsnis 3 str. Nekaltumo prezumpcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo
1.2. TEISMO PROCESO VIEŠUMAS IR RUNGIMOSI PRINCIPAI

LR Konstitucija, IX skirsnis “Teismas”

117 str.

Visos teismo bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba.

Asmenims, nemokantiems Lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.

LR Teismų įstatymas I skirsnis “Pagrindiniai Teismų veiklos principai”

6 str. Teismo proceso viešumas ir rungimosi principas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį, tačiau šiuose posėdžiuose priimtų sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai.

Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

16 str. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrnėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tai prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip 16 metų amžiaus, lytinių nusiklatimų bylose, taip pat kitose bylose siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses arba apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusąją.

Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.

Jaunesni kaip 16 metų amžiaus asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai į teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai.

1.3. TEISINGUMAS IR JO VYKDYMO PROCEDŪRA

Teisingumas – tai ypatinga valstybinės veiklos funkcija, vykdoma teisminiuose posėdžiuose (kai kur teisminiai posėdžiai suprantami kaip teismo, teisiamasis, teisminis posėdis), nagrinėjant baudžiamàsias ir civilines bylas. Baudžiamosiose bylose teisiamieisems (kaltininkams) skiriant bausmes, o nekaltus išteisinant. Civilinėse bylose įpareigojant civilinius atsakovus įvykdyti teismo paskirtą civilinę teisinę pareigą [1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius „Mintis“, 1989 m].

Teisingumas – valstybinės veiklos sritis, o jo procesas sudėtingas, nes sprendžiamas žmogaus likimas. Teisingumas vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Pažeidus ją iškyla atsakomybė.

LR Teismų įstatymas I skirsnis “Pagrindiniai teismų veiklos principai”

1 str. Teisingumo vykdymas

Teisingumą LR vykdo tik teismai.

Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius LR-os vardu.

Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje LR teritorijoje.

2 str. Lygybė įstatymui ir teismui

Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

4 str. Teisė į teisminę gynybą

LR-oje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas LR Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su LR-os piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys.

Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos.

5 str. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

Visose bylose teisinę pagalbą teikia advokatai, o įstatymų numatytais atvejais – ir kiti asmenys.

2. ADMINISTRACINIS TEISMAS LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE

2.1. ADMINISTRACINIO TEISMO SAMPRATA

Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, kurie įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Juose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t.t. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

2.2. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau
administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruožų.

Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai taikomos administracinės nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pažeidėjui neužtraukia teistumo.

Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūšys yra: ”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) bauda;

3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas;

4) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;

5) suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas;

6) pataisos darbai;

7) administracinis areštas;

8) nušalinimas nuo darbo (pareigų) .

Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudų rūšis.Sekantis iš specialiųjų administracinės atsakomybės bruožų yra administracinės teisės pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo turintis 16 metų ir kuris yra pakaltinamas.

Administracinės teisės pažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juose administracinių pažeidimų, kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten dirbantys pareigūnai.

Kitas administracinės atsakomybės bruožas, pasireiškia tuo, kad administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai, bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija, valstybinės inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administracinių teisės pažeidimų kodekse..

Dar vienas iš administracinės atsakomybės bruožų yra tai, kad administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPK normos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė tvarka, palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė. Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris remiasi teisėtumo, teisingumo, tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą ir kitais principais. Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą.

Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priešgaisrinės apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.) pažeidimai. Šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties (išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis administracinėmis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Tai reiškia, kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingos instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės priemonės teisės pažeidėjui yra taikomos jau teisės pažeidimo vietoje (pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą kovojant su teisės pažeidimais.

Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tik administracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracinės atsakomybės bruožais, galimas šis apibrėžimas, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką [3. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas “Aušra”, Vilnius, 1995 m.].

Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius bei funkcijas. Jų turinys nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi [3. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas “Aušra”, Vilnius, 1995
principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis. Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jis turi savo poelgius reikšti veiksmais, t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu). Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtų neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėra konkrečiai įgyvendinami. Taigi, asmuo, turintis galvoje begalę minčių apie priešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisės pažeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau padaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos, atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.

Sekantis principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teisei veiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas priešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų tikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamas administracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenoje t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdyti dėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, bei kitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėn netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nėra priešingi teisei, tai jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas [2. P. Petkevičius, Administracinė atsakomybė, „Justitia“, Vilnius, 1996 m.].

Šis principas taip pat yra įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje:

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą. Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrų veiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė yra taikoma ne už bet kokį teisės pažeidimą, o tik už administracinį teisės pažeidimą. Administracinė nuobauda yra skiriama atsižvelgiant į konkretų teisės pažeidimą ir vadovaujantis nustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti peržengtos ribos, kurias nustato įstatymas. Taip pat kaltą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymo numatyti organai arba pareigūnai.

Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinė atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.

Administracinių teisės normų nesilaikymas yra šiurkštus teisėtumo principo pažeidimas. Šio principo laikymąsi taikant atsakomybės priemones už administracinius teisės pažeidimus užtikrina aukštesniosios institucijos bei pareigūnai.

Kitas atsakomybės principas – tai teisingumo principas. Jis reiškia, kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos ir humaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios žemintų ar įžeidinėtų žmogaus garbę, orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas įstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą. Nuobaudų priemonės, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui auklėjamojo poveikio, o atvirkščiai, gali skatinti kaltinamąjį ateityje elgtis žiauriai ir antivisuomeniškai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2672 žodžiai iš 5309 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.