Adsl
5 (100%) 1 vote

Adsl

TURINYS

1. ĮVADAS:

1.1 DSL faktai.

1.2 ADSL technologija:

1.2.1 kas tai – ADSL;

1.2.2 kaip dirba ADSL.

2. ADSL TECHNOLOGIJOS ANALIZĖ:

2.1 Plačiajuostė duomenų perdavimo terpė:

2.1.1 plačiajuostis ryšys;

2.1.2 plačiajuostės skaitmeninės abonentinės linijos;

2.1.3 DSL perdavimo terpės.

2.2 ADSL technologija.

2.3 ADSL palyginimas su kitomis technologijomis:

2.3.1 ADSL pranašumas prieš kabelinės televizijos teikiamą plačiajuostį ryšį;

2.3.2 ADSL ir analoginiai modemai;

2.3.3 ADSL ir ISDN;

2.3.4 ADSL ir kitos XDSL technologijos;

2.3.5 ADSL ir T-1;

2.4 Moduliacija- demoduliacija. Galiniai įrenginiai- priėmimas-siuntimas (transeiveriai).

2.4.1 ADSL naudojamų signalų moduliavimo būdai (DMT, QAM, CAP);

2.4.2 Testavimas:

2.4.3 Abonentinės linijos pagrindiniai testuojamieji parametrai;

2.4.4 Testavimui naudojama aparatūra.

2.4.5 ADSL naudojama “geležis”:

2.4.5.1 kombinuoti įrenginiai;

2.4.5.2 ADSL filtrai;

2.4.5.3 PCI modemai.

2.5 ADSL panauda (realizacijos pavyzdys):

2.5.1 ADSL- verslui ar gyventojams?;

2.5.2 paslaugų plėtra panaudojant ADSL variantą- G.lite;

2.5.3 balso paslaugos (telefono linijų skaičiaus išplėtimas);

2.5.4 Alcatel 1000 ADSL technologijų panaudojimas.

2.5.5 AB „Lietuvos telekomas“ ADSL paslaugos teikimas.

2.5.5.1 Paslaugos apibrėžimas;

2.5.5.2 Paslaugos teikimas;

2.5.5.3 Paslaugos įjungimas;

2.5.5.4 Paslaugos pateikimo sąlygos;

2.5.5.5 Paslaugos techninė specifikacija / techniniai parametrai.

2.6 ADSL ateities prognozės.

2.7 DSL apsauga.

3. Išvados.

NORMINAMOSIOS NUORODOS

ĮVADAS

DSL faktai

DSL technologijos idėja iškilo dar 1989 metais, kada buvo sugalvota naudoti vytos poros (šiuo atveju telefono laidus), duomenų perdavimui naudojamas dažnių ruožas nuo 20KHz iki 1MHz, todėl balso ir duomenų signalai gali būti perduodami paraleliai, netrukdydami vieni kitiems .

DSL yra ribojama atstumo. Kuo didesnis atstumas tarp komutacijos mazgo ir telekomunikacijų tiekėjo, tuo mažesis greitis. Kitaip sakant, jei jūsų namai arba ofisas yra netoli telekomunikacijų tiekėjo, jūsų žemynkryptis srautas gali siekti iki 1,5Mbps. Tai reiškia, kad jūs galite duomenis siūsti labai greitai, ko nepadarytumėte su 56k modemu. Taigi turint tokią didelę spartą galima pasiūlyti didžiulį paslaugų sektrą: video, audio, balso, ir kita 3-D multimediją. Bet jei norime duomenis siųsti, tada sparta bus truputį mažesnė (duomenų perdavimo greitis gali kisti nuo 640Kbps iki 1Mbps), bet visvien bus žymiai didesnė sparta nei naudojant 56K modemą.

DSL perneša duomenis ir balsą ta pačia linija, vienu metu. Ir duomenų srautas yra visada nenutrūstamas. Taigi jūs galite kalbėti telefonu ir kartu naudotis internetu tuo pačiu metu.

Palyginus DSL galimybes, prognozuojama, kad ji daugelyje sričių pakeis ISDN (Integrated Services Digital Network) technologiją. Ji pakeis arba bus ekonomiškai geresnė naudoti multimedijai ir 3D technologijai namų vartotojams arba smulkiam verslui.

ADSL technologija

ADSL yra asimetrinė technologija – jos priemimo sparta yra didėsnė už siuntimo spartą.

Tam kad perduoti didelį kiekį duomenų per vytos poros telefoninius kabelius, ADSL technologijose naudojami specialūs algoritmai ir skaitmeninis duomenų apdorojimas. Telefono linijos gali silpninti perduodamą signalą (pavyzdžiui, esant 1 Khz dažniui, tai yra įprastas duomenų perdavimas ADSL tecnologija). Iš pirmo žvilgsnio ADSL sistema paprasta – susidaro kanalai dideliam greičio perdavimui per įprasta telefono kabelį. Tačiau žvelgiant giliau, galima suprasti, jog ši duomenų perdavimo technologija yra šiuolaikinė.

Šiuolaikinis pasaulis jau subrendo skaitmeninio ryšio – ADSL naudojimui. Informacijos srautų didėjimas, perduodamų Interneto kompanijų tinklais ir privačių asmenų, o taip pat reikalavimai nutolusių organizacinių tinklų, sukūrė nebrangią skaitmeninę technologiją, kuri apima pačią “siauriausią” skaitmeninio tinklo vietą- abonentines telefono linijas. ADSL technologija leidžia žymiai padidinti duomenų perdavimo greitį telefono linijų variniais laidais, be modernizacijos abonentinių linijų. Taigi šita galimybė panaudoti jau esamas telefonines linijas didelio duomenų perdavimo greičio terpėse yra pagrindinė ADSL technologijos savybė.

Kas tai- ADSL

DSL sutrumpinimas išsišifruoja kaip Asymetric Digital Subscriber Line (Asimetrinė Skaitmeninė Abonentinė Linija).

Taigi kas yra ADSL? Visu pirma ADSL tai tokia technologija, kuri įgalina vytos poros telefono laidais greitai perduoti informaciją. ADSL linija sujungia du ADSL modemus, kurie sujungti kiekvieno vytos poros kabelio gale. Taip susidaro tys informaciniai kanalai – išeinamasis, įeinamasis (naudojami duomenų perdavimui) ir telefoninio ryšio kanalas (POTS). Telefoninio ryšio kanalas susidaro dažnių skirstytuvo pagalba, tai garantuoja jūsų telefono ryšį net sutrikus ADSL duomenų perdavimui.

DSL yra pakankamai nauja technologija, kuri leidžia pakankamai išplėsti pralaidmo juostą senų varinių telefono linijų, sujungiančių telefono stotis su individualiais abonentais. Betkuris abonentas, betkuriuo metu naudojantis telefono ryšiu, turi galimybę pasinaudojant ADSL pagalba žymiai padidinti savo sujungimo greitį su internetu. Verta dar kartą pabrėžti, kad ADSL panaudojimui reikia tik jau esamos
abonentinės telefono linijos, ADSL technologija tuom ir gera, kad nereikalauja pakloti papildomų telefoninių linijų. Rezultate to, gaunate visą parą prisijungimą prie interneto, ir išlaikant normalų įprastą telefoninį ryšį. Niekas daugiau iš draugų nesiskųs, kad valandų valandas negali jum prisiskambinti. Technologijos parametrai leidžia naudoti įprastą telefono liniją tokiai plačiajuosčiai terpei kaip video konferenciją arba distancinį mokymą. Šiuolaikinės technologijos ADSL duoda galimybę kiekvienam telefono abonentui turėti internetą namuose, arba tiekti internetą vidutiniam arba smulkiajam verslui, paverčiant paprastą telefono liniją į didelio duomenų perdavimo greičio skaitmeninį kanalą. Duomenų greitis priklauso nuo linijos kokybės ir ilgio, sujungiant vartotoją ir paslaugos tiekėją. Paslaugos tiekėjas suteikia vartotojui galimybę pačiam pasirinkti duomenų perdavimo greitį, pagal savo poreikius.

Kaip dirba ADSL.

Telefono aparatas, kuris yra namie arba ofise, yra sujungtas su telefonine sotimi varine vytos poros pagalba. Tradicins telefoninis ryšys skirtas įprastiems telefoninems pokalbiams su kitais abonentais. Tinkle perduodami analoginiai signalai. Telefono aparatas priima akustinius virpesius (grynai analoginius signalus) ir perverčia į elektrinius signalus, kur amplitudė ir dažnis pastoviai keičiasi. Taip kaip visas darbas telefoninio tinklo yra paremtas perdavimui analoginiams signalams, paprasčiausiai panaudoti perdavimui informacijos tarp telekomunikacijų paslaugų tiekėjo ir vartotojo tokį metodą. Taigi todėl reikia dar prie kompiuterio pirkti ir modemą, kuris leistų demoduliuoti analoginį signalą ir paversti jį vienetukų ir nuliukų seka- skaitmenizuoti, kurį gali priimti kompiuteris.

Perduodant analoginius signalus išnaudojama tik labai nedidelė pralaidumo juosta, kurią suteikia telefoninė varinė vyta pora; maksimalus perduodamos informacijos greitis, kuris gali būti panaudojus įprastinį modemą, siekia 56 Kbit/s. DSL tai tokia technologija, kuri nenaudoja to pavertimo signalo iš analoginio signalo į skaitinę formą ir atvirkščiai. Skaitmeniniai duomenys perduodami į kompiuterį būtent skaitmeniniu pavidalu, kas leidžia panaudoti daug platesnę dažnio pralaidumo juostą įprastos telefoninės linijos. Taigi yra galimybė vienu metu panaudoti ir analoginį ryšį, ir skaitmeninį didelio dreičio duomenų perdavimą viena ir tapačia linija, atskiriant signalų spektrus.

ADSL TECHNOLOGIJOS ANALIZĖ

PLAČIAJUOSTĖ DUOMENŲ PERDAVIMO TERPĖ

Plačiajuostis ryšys.

Ne vėliau kaip po dešimtmečio daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų galės susisiekti su internetu jungtimis, kurios bus šimtus kartų spartesnės už naudojamas šiandien.

Filmai, muzika, vaizdo konferencijos, telefono skambučiai, televizijos ir radijo programos atkeliaus į kompiuterį ar į tą prietaisą, kuris jį pakeis, vienu ir tuo pačiu ryšio kanalu. Interneto populiarumo augimas (ir su tuo susiję pinigai) verčia galvoti, kaip sukurti infrastruktūrą, leidžiančią didelės dažnių juostos (broadband), arba plačiajuosčiu, ryšiu sujungti kuo daugiau norinčiųjų.

Šiandien daugelis žmonių prie interneto jungiasi naudodami modemus, kurie skaitmeninius kompiuterio duomenų signalus verčia analoginiais garso signalais ir atvirkščiai. Patys sparčiausi šiandieniniai modemai gali telefono linijomis perduoti po 56 000 bitų per sekundę (56 Kb/s) srautus ir vargu ar kada nors galės daugiau. Tai nėra kažin kas, nes netgi nelabai sudėtingo dizaino Voratinklio tinklapio tenka laukti (ir už tą laukimą mokėti „Telekomui“) apie minutę. Modemui patrauklumo neprideda ir tai, jog kiekvieną kartą sumanius apsilankyti internete sujungimo laukti tenka papildomai, o jam veikiant kiti šeimos nariai nebegali naudotis telefonu.

Palyginti su šiandieninių ryšių linijų pralaida, šie 56 Kb/s atrodo taip pat, tarsi visą Nemuno srovę bandytume praleisti pro alaus butelio kakliuką (angliškai tatai taip ir vadinama „bottleneck“, o lietuviškos terminijos kūrėjai siūlo vartoti žodį „siauruma“), todėl inžinieriai seniai suka galvas, kaip įveikti tuos kelis paskutinius kilometrus, skiriančius telefono stotis nuo vartotojo. Idėjų būta pačių įvairiausių: siūlyta plačiajuosčiam duomenų perdavimui naudoti net ir elektros laidus (viena amerikiečių firma praeitų metų pabaigoje užpatentavo įrenginį, leidžiantį aukštojo dažnio signalams „peršokti“ jų svarbiausią kliūtį elektros tinkluose – transformatorius) ar dujotiekio vamzdžiais „įpūsti“ į kiekvieną butą po optinį šviesolaidį.

Šviesolaidinė optinė linija, be abejo, būtų pats puikiausias sprendimas – viena stiklo skaidula galima perduoti milijonus kartų didesnius duomenų srautus negu prie telefono linijos prijungtu modemu, taigi ją prisijungus į kiekvieną butą plūstelėtų informacijos nemunai. Bėda tik, kad ir kompiuteriai, ir beveik visa ryšių aparatūra „supranta“ ne šviesolaidžiu sklindančius optinius, bet elektrinius signalus, todėl kiekviename optinės skaidulos gale tenka jungti atitinkamą optinių ir elektrinių signalų vertimo vienų kitais aparatūrą, kuri šiandien dar yra labai brangi.

Vartotojų butus bandoma pasiekti ir kitais būdais. JAV ir Kanadoje intensyviai bandomos korinį mobilųjį ryšį primenančios sistemos, vadinamos LMDS (Local
Distribution Services – vietinio daugiapunkčio paskirstymo paslaugos). Kaip ir koriniame ryšyje, čia radijo bangomis (dažnių juosta apie 29 GHz) signalai iš bokštų siunčiami į abonentų namuose įrengtas lėkštes. Kitose bevielio plačiajuosčio interneto sistemose yra planuojama sukurti kažką panašaus į jau veikiančią (jei dar ji nebankrutavo!) palydovinio mobiliojo ryšio sistemą „Iridium“ – paleisti žemose orbitose skriejančių dirbtinių Žemės palydovų spiečių, kuris tiesiai siųstų duomenis į abonentų antenas.

Plačiajuostės skaitmeninės abonentinės linijos

Skaitmeninių abonentinių linijų technologija skirta perduoti plačios dažnių juostos informaciją abonentams per įprastas varines telefono linijas. Kadangi vartotojas yra arti telefono tinklo ATS, kuri teikia DSL (Digital Subscriber Line) – skaitmeninės abonentinės linijos – paslaugas, tinklo operatorius gali perduoti abonentui iki 8,448 Mbit/s spartos duomenis, pateikdamas vaizdo, garso ir kitas plačiajuostes paslaugas. Dažniausiai vartojamos DSL technologijos užtikrina informacijos perdavimo spartą žemyn nuo 2,048 Mbit/s iki 512 kbit/s ir aukštyn nuo 128 kbit/s iki 64 kbit/s. DSL technologijos pradėtos taikyti 1998 m. ir labai sparčiai vystėsi vėlesniais metais. Tradicinės telefono paslaugos teikiamos iš ATS per vytos kabelio poros varinę abonentinę liniją, sudarant vartotojui balso arba duomenų perdavimo kanalus. Balsas perduodamas dažniausiai 0,3-3,4 kHz dažnių juosta, o duomenims perduoti naudojami modemai, koduojantys analoginį signalą skaitmeniniu signalu ir užtikrinantys skaitmeninės informacijos perdavimo spartą iki 56 kbit/s.

Bazinės spartos ISDN abonentinė linija įgalina perdavimo spartą iki 128 kbit/s.

DSL technologijos nereikalauja skaitmeninius duomenis keisti į analoginę formą, ir atvirkščiai. Skaitmeniniai duomenys į vartotojo kompiuterį perduodami tiesiogiai kaip skaitmeniniai, ir tai leidžia telefono kompanijai naudoti gerokai platesnę dažnių juostą. Be to, jei vartotojui būtina, tai signalas gali būti atskiriamas taip, kad dalis dažnių juostos naudojama analoginiam signalui perduoti, o kita dalis – duomenims. Tada abonentas gali viena DSL linija vienu metu naudotis telefono ir duomenų perdavimo paslaugomis.

DSL perdavimo terpės

Faktoriu, lemiančiu duomenų greičio perdavimą , yra telefono linijos stovis (t.y. laido diametras, atšakų buvimas ir t.t.) ir jos ilgis. Signalų slopimas linijoje didėja jai ilgėjant ir mažėja esant didesniam laido diametrui. Faktiškai ADSL turi funkcionuoti esant linijos ilgiui 3,5-5,5 km. Esant 0,5mm laido storiui. Šiuo metu ADSL sugeba palaikyti „krintančio“ srauto duomenų perdavimą nuo 1,5 Mbit/s iki 8 Mbit/s. ir „kylančio“ srauto nuo 640 Kbit/s. iki 1 Mbit/s. Bendra vystimosi šios technologijos tendencija žada ateityje padidinti duomenų perdavimo greičius, ypač „krintančioj“ kryptį.

Paprastai maksimalus DSL linijos ilgis be regeneratorių siekia iki 5,5 km. Didėjant perdavimo spartai, linija trumpėja. DSL ilgis labai priklauso ir nuo kabelio tipo bei kabelio gyslos diametro. Naudojant optinio ryšio linijas abonetiniame tinkle, DSL linija gali siekti iki 100 km.

ADSL TECHNOLOGIJA

ADSL (Asymmetric Digital Subscriber Line) – asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija, kuri labai poluliari tarp individualių ir verslo vartotojų. Ji vadinama asimetrine, kadangi didesnioji dviejų krypčių arba dupleksinės dažnių juostos pločio dalis skirta krypčiai iš tinklo vartotojo link (žemyn), o tik nedidelė juostos pločio dalis naudojama perduoti vartotojo informacijai arba sąveikos signalams į tinklą(aukštyn). Interneto ir daugiatipių paslaugų duomenų tinklai reikalauja plačios perdavimo juostos link abonento, kai tuo tarpu vartotojo užklausimo ir reakcijos duomenims perduoti pakanka siauros dažnių juostos. Panaudojant ADSL per paprastą kabelio varinę porą perduodamas balso kanalas 0,3-3,4 kHz ir didelės spartos informaciją aukštyn juostoje nuo 64-640 kbit/s, o žemyn – nuo 500 kbit/s iki 8 Mbit/s .

Kiekvieno ryšių kanalo pralaida priklauso nuo jo naudojamos dažnių juostos bei nuo signalo ir triukšmo santykio (kurį lemia sujungimo kokybė). Kai šiedu dydžiai yra fiksuoti, fiziškai neįmanoma peržengti ribą, kurią dar 1948 m. apibrėžė garsusis Claude’as Shannonas iš „Bell Laboratories“. Analoginiam 33,6 Kb/s spartos modemui, naudojančiam 3200 Hz pločio dažnių juostą, reikia labai kokybiškos linijos su dideliu signalo ir triukšmo santykiu, nes jis yra labai arti iš Shannono formulės gaunamos teorinės kanalo pralaidos ribos, artimos 35 Kb/s. Modemuose, kurių sparta yra 56 Kb/s, pasinaudojama kai kuriomis skaitmeninių linijų ypatybėmis, leidžiančiomis išvengti kelių triukšmo šaltinių, bet ir jie iš vartotojo stočiai negali perduoti didesnių nei 33,6 Kb/s srautų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2151 žodžiai iš 6868 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.