Advokaturos santykis su teisingumo ministerija ir kitomis valstybes institucijomis
5 (100%) 1 vote

Advokaturos santykis su teisingumo ministerija ir kitomis valstybes institucijomis

11

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….. 3

I. ADVOKATŪROS ISTORIJA…………………………………………………………………………………. 4

Prisiekusieji ir privatūs advokatai………………………………………………………………………………… 5

II.PAGRINDINĖS ADVOKATŪROS VEIKLOS FORMOS…………………………………………. 6

Advokatūros sąvoka…………………………………………………………………………………………………… 6

Teisingumo ministerija ir advokatas…………………………………………………………………………….. 7

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………… 11

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………. 12

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………….. 13

Įžanga

Šia tema literatūros lietuvių kalba yra pakankamai, taip pat ir užsienio kalba (rusų, anglų, prancūzų), be to nemažai informacijos internete. Leidžiamas Advokatų Traybos žurnalas „Lietuvos Advokatūra“, taip pat apie advokatūrą galima rasti lietuviškoje periodikoje.

Nueitas nemažas evoliucijos kelias iki šiuolaikinio advokato. Visais laikais buvo laikyta, kad advokatas yra „laisvosios profesijos“ atstovas, tačiau jo veiklos tikslas nėra pelnas, jam netaikomi komercinę veiklą reglamentuojantys įstatytmai.

Visos teisininko profesijos yra glaudžiai susijusios, tarsi vieno medžio šakos. Teisininkas turi nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir nesavanaudiškai dalytis savo žiniomis su mažesnę praktiką ar kvalifikaciją turinčiais kolegomis.

Advokatko pagrindinis tikslas – rūpintis galiojančios teisės apsauga ir užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą. Advokatas yra pakankamai reikšminga figūra baudžiamąjame procese, o Konstitucija įtvirtina asmens teisę turėti advokatą. Jo sąžiningumas, orumas, padorumas, korektiškumas, garbingumas ir kitos dorovinės savybės padeda užtikrinti advokato profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Tik pasižymintis puikia savitvarda advokatas sugeba oriai elgtis visais profesinės veiklos atvejais – tiek bylą pralaimėjęs, tiek laimėjęs. Tik tokia advokato elgsena skatina pagarbius, korektiškus santykius advokatūroje.

Asmenys dažnai naudojasi advokato paslaugomis net kai tai nėra būtina, tačiau siekia kvalifikuotos teisinės pagalbos. Advokatai padeda ir pataria savo klientui įvairiais teisiniais klausimais. Šios profesijos atstovai padeda įgyvendinti teisingumą, taip pat įgyvendina galiojančią teisę, ją išaiškina kasdieniame gyvenime.

Dabartinės Lietuvos advokatūra formavosi labai nepalankiu laiku, kai Lietuvai buvo primesta tarybinė socialistinė teisė. Į advokatą, ginantį piliečių teisėtus interesus, buvo žiūrima su nepasitikėjimu ir ironija. Ji pradėjo formuotis šešioliktame amžiuje.

I. Advokatūros istorija

Lietuvos advokatūra pradėjo formuotis devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Pirmieji lietuvių advokatai buvo S. Raila (1883 m.), M. Lozoraitis (1894 m.), J. Vileišis (1899 m.). Dvidešimtojo amžiaus pradžioje lietuvių advokatų padaugėjo. Taip pat advokato darbą dirbo tokio aukšto intelektualinio ir moralinio lygio asmenybės kaip: A. Smetona, M. Yčas, M. Biržiška, F. Bugailiškis, V. Biržiška, P. Leonas, A. Janulaitis, A. Tumėnas, M. Šleževičius, A. Bulota, M. Rėmeris ir kiti. Kadangi neišliko ir nebuvo išspausdintos šių žymių teisininkų teismuose pasakytos kalbos. Neišliko didelio kultūrinio palikimo iš kurio būtų galėję mokytis visos vėlesnės Lietuvos teisininkų kartos.

Dabartinės Lietuvos advokatūra formavosi labai nepalankiu laiku, kai žmogaus dvasinės vertybės buvo trypiamos, o Lietuvai buvo primesta tarybinė socialistinė teisė, labai nutolusi nuo pasaulinio teisės mokslo. Ji reikalavo iš kiekvieno žmogaus politinio paklusnumo, visiškai užmiršdama teisę jį ginti.

Tarybinė aristokratija ir jos žemesnės pakopos kūrė savus nerašytus įstatymus, kaip Romos pretoriai ir naudojosi jais sudarydamos sąlygas visiškai savivalei ir korupcijai. Kovą už piliečių teises ir teisėtus inetresus traktavo kaip trukdymą normaliai gyventi.

Į advokatą, ginantį piliečių teisėtus interesus, buvo žiūrima su ironija ir nepasitikėjimu. Tai buvo neteisingas požiūris į advokatūrą .

Teisėjai buvo parenkami ne pagal intelektą ir dalykines savybes, o pagal “nepriekaištingą kilmę”. Kai kurių teisininkų darbas menkino teismo procesą, smukdė teisinę kultūrą. Be to, daugelis iš jų nesuvokė tikrosios advokatų funkcijos teismo procese: į advokatų kalbas buvo žiūrima kaip į ritualą, sakoma kad jos beprasmiškos, kad tai tik religtas.

Tarybinės valstybės sistema buvo daugelio nusikaltimų priežastis. Advokatams teisinėse kalbose dažnai tekdavo aplenkti žmogaus psichologiją, jo gyvenimo egzistavimo sąlygas, daug dėmesio skirti bylos aplinkybėms ir jas
analizuoti. Nors ir buvo sumenkinta advokato padėtis teismo procese, daugelis advokatų sugebėdavo padėti išaiškinti tiesą.

Advokatas buvo jau senovės Romoje. Iš pradžių vadintas globėju, patronu, vėliau – gynėju teisme. Viduramžiais Europoje atstovauti galėjo šalims tik civiliniuose procesuose. Rusijoje buvo žinomas advokatas penkioliktame amžiuje. LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) advokatas atsirado šešioliktame amžiuje ir buvo vadintas prokuratoriumi, o vėliau patronu. Aštuonioliktame amžiuje bajorų teisme advokatauti galėjo tik bajoras, kituose teismuose – miestietis. 1864 m.

Romos imperijos teismuose taip pat ir Lietuvos teismuose įvestos dvi kategorijos advokatų: prisiekusysis ir privatus. Advokatai vadovavosi 1864 m. Romos imperijos teismų statutais. “Romos imperijoje (ir Lietuvoje) 1864 – 1874 buvo sudarytos prisiekusiųjų advokatų taryba“ Nuo 1874 m. jiems vadovavo apygardų teismai.

Lietuvos Respublikos prisiekusiems advokatams ir jų padėjėjams vadovavo Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba. Iki 1933 m. Lietuvoje buvo prisiekusieji ir privatieji advokatai. SSRS okupavus Lietuvą advokatūra buvo pertvarkyta pagal SSRS advokatūros nuostatus. “1961 m. priimti LSSR advokatūros nuostatai, keisti 1980 m.. Nuo 1998 m. advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas.” 2000 m. Lietuvos advokatūrą vienijo daugiau nei 800 advokatų. Nuo 1992 m. ji yra Tarptautinės advokatų asociacijos narė.

Pagrindinė advokatų savivaldos garndis buvo advokatų kolegija. Kolegija buvo savarankiškas advokatų susivienijimas. Kolegijos aukščiausias organas buvo visuotinis kolegijos narių susirinkimas. Kolegijos vykdomasis organas buvo prezidiumas, o kontrolę atlikdavo revizijos komisija. “Kolegijos prezidiumas priimaasmenis į kolegijos narius, taiko skatinimo priemones, nagrinėja kolegijos narių nusižengimų bylas, nusižengusiems skiria drausmines nuobaudas, atleidžia ir šalina iš kolegijos.”

II. Pagrindinės advokatūros veiklos formos

Pagrindinis Advokatūros uždavinys yra teikti piliečiams ir organizacijoms teisinę pagalbą. Ji padeda saugoti piliečių ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, vykdyti teisingumą, laikytis teisėtumo, jį stiprinti. Teisinė pagalba piliečiams teikiama įvairiomis formomis – duoda konsultacijas ir paaiškinimus įvairiausias teisiniais klausimais, žodžiu ir raštu teikia informaciją apie įstatytmus, surašo pareiškimus, skundus ir kitus teisinio pobūdžio dokumentus, atstovauja teisme.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 974 žodžiai iš 3052 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.