TURINYS
ĮVADAS 3
1.AKCIZŲ MOKESČIO SAMPRATA 4
1.1 Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai 6
1.2 Mokesčio sumokėjimas 6
1.3 Mokesčio lengvatos 7
1.4 Kiti mokesčio administravimo ypatumai 7
2. RINKOS REGULIAVIMAS AKCIZAIS- APŽVALGA IR APŽVALGOS PROBLEMOS 8
2.1 Akcizo mokesčio dydžiai cigaretėms, alkoholiniams gėrimams ir degalams 8
2.1.1 Akcizas apdorotam tabakui 9
2.1.2Akcizai degalams 10
2.1.3 Akcizai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams 12
2.2 Akcizų taikymo problemos 14
2.3 Akcizų harmonizavimo ES problemos 16
3. EKONOMINĖS KONTRABANDOS PRIEŽASTYS IR įTAKA DARANTYS VEIKSNIAI 19
IŠVADOS 22
PASIŪLYMAI 23
LITERATŪRA 24
ĮVADAS
Mokesčiai – vienas seniausiai taikomų finansų institutų, atsiradęs kartu su valstybe kaip pagrindinis jos institucijų bei fuknkcijų realizavimo materialinio aprūpinimo šaltinis. Nuo to laiko naujų bruožų įgavo ne tik pati valstybė, jos vykdomos funkcijos, bet ir mokesčiai. Tačiau pagrindinė jų paskirtis – užtikrinti valstybės gyvavimui reikalingų piniginių išteklių sukaupimą – išliko iki šiol.
Akcizo mokesčio taikymas, skirtingai nuo kitų įprastų mokesčių (pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės), paprastai grindžiamas ne tik poreikiu finansuoti biudžetą, bet ir kitais „svarbiais visuomenės“ tikslais.
Akcizais paprastai apmokestinamos tos prekės, kurių vartojimas sukuria neigiamų pasekmių ir individualaus veikėjo rinkoje kaštai skiriasi nuo bendrų patiriamų socialinių kaštų.
Darbo tikslas- išanalizuoti tabako, alkoholio ir degalų valstybinio reguliavimo priežastis, motyvus, kodėl valstybė imasi reguliuoti. Taip pat nurodyti valstybinio reguliavimo taikymo trūkumus. Bendrų šių rinkų reguliavimo tikslų ir trūkumų apžvalga leidžia išsamiau analizuoti priemones ir vertinti joms keliamus tikslus.
Pirmoje darbo dalyje susipažinama su akcizo sąvoka ir samprata, pateikiami duomenys apie akcizo objektus ir tarijus Lietuvoje. Antroje dalyje pateikiami duomenys apie ES, Lietuvos ir kaimyninių valstybių akcizų mokesčius, analizuojamos bendros akcizo mokesčio taikymo ir jų harmonizavimo ES problemos. Trečioje darbo dalyje nagrinėjamos bendros ekonominės kontrabandos priežastys ir joms įtaką darantys veiksniai susiję su akcizų taikymu. Darbo pabaigoje pateikiamos ir išvados ir pasiūlymai.
1.AKCIZŲ MOKESČIO SAMPRATA
Lietuvoje akcizų mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas įsigaliojęs nuo 2002 metų liepos 1 dienos (Valstybės žinios 2001 m. Nr. 98-3482) bei vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.
Lietuvoje kaip ir daugelyje užsienio šalių kai kurios prekės (paslaugos) apmokestinamos akcizo mokesčiu, kuris yra svarbus papildant nacionalinio biudžeto pajamas. LR pagamintos prekės tampa akcizų objektu nuo pagaminimo, o importuojamos prekės- kai atsiranda skola muitiniai. Užsienio praktika rodo, kad akcizai dažniausiai nustatomi prekėms ir paslaugoms, kurios turi neelastingą paklausą (kaina didėja, o apmokestinamųjų objektų paklausos apimtis keičiasi mažai ar visai nesikeičia). Tačiau Lietuvos akcizų objektas yra ir ne pirmo būtinumo prekės: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, elektros energija ir kuras.
Asmuo, numanantis gaminti prekes, kurios yra akcizų ojektas, verstis jų perdirbimu ir )arba) maišymu, šiai veiklai privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jei vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už apmokestinamamas prekes, pasiekia tam tikrą Vyriausybės nustatytą suma.
Akcizų mokėtojai- akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ir šių prekių importuotojai, įstatyme nustatyti atvejai.
Akcizų mokestinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15d. mokėtojas privalo teritorinei valstybiniai mokesčių inspekcijai pateikti akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus jos priedus. Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinmų prekių sandėlius, deklaraciją pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai. Deklaracijoje atskirai turi būti deklaruojamos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio išgabentos, akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje sunaudotos, akcizais apmokestinamų prekių sandelyje arba gabenimo, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, metu prarastos akcizais apmokestinamos prekės, kurias akcizai neturi būti skaičiuojami.
Už mokestinį laikotarpį mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus mokėjimo terminus, priklausomai nuo akcizų deklaracijoje apskaičiuotos akcizo sumos.
Akcizų įstatyme nurodyti atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo mokesčių, pvz. Eksportuojant akcizais apmokestinas prekes, importuojamos prekės, kurios neapmokestinamos importo mokesčiais ir t.t.
Akcizų tarifai yra labai skirtingi. Žr. lentelę Akcizo mokesčio objektai ir tarifai
Akcizo mokesčio objektai ir tarifai
Akcizų objektai Tarifai
Alui Už produkto hektolitrą 7 Lt už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos. Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais,- gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20 C temperatūroje. Laikomas alumi tik tuo atveju, jei jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 0,5 procento tūrio.
Mažosios alaus daryklos pagaminančios 100 tūkst. dekalitrų per metus realizuoto aluaus taikomas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas.
Vynui iš šviežių
vynuogių 150 Lt už produkto hektolitrą.
Kitiems fermentiniams
gėrimams Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 proc. tūrio,- 40 Lt už produkto hektolitrą.
Nenurodytiems gėrimams už produkto hektolitrą- 150 Lt.
Tarpiniams
produktams Kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 proc. tūrio už produkto hektolitrą- 230 Lt.
Etilo alkoholiui 3200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Grynojo etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 100 proc. tūrio, o temperatūra 20 C.
Midaus trauktinei 1200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Grynojo etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 100 proc. tūrio, o temperatūra 20 C.
Apdorotam tabakui
(cigarams, tabakui) 111 lt už kilogramą produkto.
Cigaretėms 40,50 Lt už 1000 cigarečių.
Variklių benzinui 1250 Lt už toną.
Žibalui, gazoliui ir jų pakaitalams 1002 Lt už toną.
Skystam kurui (mazutui) 52 Lt už toną .
Žildymui skirtas gazolis 80 Lt už toną.
Degalai (variklių kuras) naftos dujoms bei jų pakaitalai 432 Lt 1000 litrų.
Įsigytas gazolis žemės ūkio įmonių grąžinamas 120 Lt per kalendorinius metus vienam žemės ūkio naudmenų ha, deklaruotam Vyriausybės nustatyta tvarka.
275 Lt per kalendorinius metus vienai tonai tvenkiniuose ir kituose vidaus vandenyse sugautų ir realizuotų žuvų.
1.1 Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai
Akcizai skaičiuojami už :
1) prekes, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikintas (t.y. išgabentas prekes, už kurias akcizai nesumokėti, išskyrus prekes, išgabentas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai neskaičiuojami už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikintas, jeigu jos pagal šio Įstatymo nuostatas atleidžiamos nuo akcizų;
2) sandėlyje sunaudotas prekes, už kurias akcizai nesumokėti, išskyrus, kai šios prekės panaudotos kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo akcizų;
3) sandėlyje prarastas prekes, už kurias akcizai nesumokėti. Akcizai neskaičiuojami už prarastas prekes, kurių kiekis neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, ir prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) iš sandėlio išsiųstų prekių kiekį, prarastą gabenimo, joms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, metu. Akcizai neskaičiuojami už parastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties dėl prekių transportavimo normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat už išsiųsto ir faktiškai gauto kiekio skirtumus, kurie neviršija teisės aktų nustatytų leistinų matavimo prietaisų paklaidų.
1.2 Mokesčio sumokėjimas
Ne vėliau kaip iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje yra sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra sandėlio savininkas, į to, kurio teritorijoje jis įregistruotas mokesčio mokėtoju.
1.3 Mokesčio lengvatos
Nuo akcizų atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu jos:
1) eksportuotos;
2) skirtos užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai;
3) atgabenamos keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo mokesčių;
4) pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais;
5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tiekiamos kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais;
6) įvežamos užsienio valstybių kariuomenių vienetų, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo nuostatų.
Galimos atskiros lengvatos pagal Įstatymo specialios dalies nuostatas.
1.4 Kiti mokesčio administravimo ypatumai
Akcizas nemokamas, jeigu prekės iš sandėlio išgabenamos į kitą sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Tokiu atveju išrašomas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas, nurodantis, kad akcizas už prekes bus sumokėtas tuo metu, kai prekės pateks į rinką galutiniam vartojimui
2. RINKOS REGULIAVIMAS AKCIZAIS- APŽVALGA IR APŽVALGOS PROBLEMOS
Akcizo mokesčio taikymas, skirtingai nuo kitų įprastų mokesčių (pelno, gyventojų pajamų,
pridėtinės vertės), paprastai grindžiamas
ne tik poreikiu finansuoti biudžetą, bet ir kitais „svarbiais
visuomenės“ tikslais. Akcizais paprastai apmokestinamos tos prekės, kurių vartojimas sukuria
neigiamų pasekmių ir individualaus veikėjo rinkoje kaštai skiriasi nuo bendrų patiriamų socialinių
kaštų. Tai yra, akcizinių prekių vartojimas sukuria negatyvius eksternalitetus (Išorinis poveikis arba eksternalitetas – tai situacija, kai individualaus veikėjo rinkoje kaštai skiriasi nuo bendrų patiriamų socialinių kaštų. Pavyzdžiui, degalų vartojimas patenkina vartotojo poreikį naudotis automobiliu, tačiau tuo pat metu daro žalą aplinkai, arba tabako vartojimas patenkina vartotojo poreikius, tačiau tuo pat metu sukuria kaštus sveikatos apsaugos sistemai ir kenkia aplinkinių sveikatai). Akcizai ES yra
harmonizuoti. Tai padaryta del dviejų pagrindinių priežasčių: siekiant suvienodini kainų lygi bendroje ekonominėje erdvėje ir išvengti aukštų mokesčių valstybių pajamų bazes sumažinimo del prekės vartojimo ne toje šalyje, kuriai prekės skirta, ar kontrabandos. Šioje tyrimo dalyje bus apžvelgti akcizais apmokestinamų prekių tarifų dydžiai ES, nagrinėjamos pagrindinės akcizo mokesčio bei jo harmonizavimo ES problemos.
Lietuvos Akcizų istatymas nustato, kad akcizais apmokestinama:
1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
2) apdorotas tabakas;
3) energetiniai produktai;
4) elektros energija.
Lietuvos akcizų istatymas suderintas su ES teisės aktais, kurie nustato akcizo mokesčių
apmokestinamas prekes, minimalųų akcizo mokesčio dydį, administravimo tvarka ir išimtis.
2.1 Akcizo mokesčio dydžiai cigaretėms, alkoholiniams gėrimams ir degalams
Šioje dalyje pateikiami akcizais apmokestinamų prekių tarifų dydžiai, jie lyginami su ES valstybių narių taikomais tarifais bei Rusijoje ir Baltarusijoje taikomais tarifais šiems produktams.
2.1.1 Akcizas apdorotam tabakui
Akcizų apmokestinami ivairūs tabako gaminiai: cigarai, cigarilės, rukomasis tabakas ir cigaretės.
Dėl vartojimo ir kontrabandos paplitimo toliau nagrinėjamas cigarečių apmokestinimas.
Vadovaujantis ES direktyva 2002/10, šalys gali taikyti dviejų tipų minimalių akcizų cigaretėms lygius: i) 57 proc. populiariausios kainų kategorijos ir 60 eurų už 1000 vienetų; arba ii) 95 eurai1000 vienetų. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Direktyva įpareigoja valstybės narės tarifą padidinti nuo 60iki 64 eurų ir nuo 95 iki 101 eurų už 1000 vienetų. Direktyva taip pat įpareigoja skaidytiapmokestinimą į vertybinį – ad valorem, išreiškiama procentais nuo maksimalios mažmeninėsprekybos kainos, ir specifini – išreiškiama eurais arba nacionaline valiuta 1000 cigarečių.
Atitikimas nustatytiems minimaliems akcizo dydžiams (57 proc. ir 60 eurų arba 95 eurai) vertinamas skaičiuojant bendrą akcizo mokesčio – ad valorem ir specifinio – našta. Ji geriausiaiiliustruoja skirtumus tarp ivairių valstybių narių taikomų akcizų. 60 eurų dydžio 1000 vienetų cigarečių akcizo mokesčio našta iš senųjų ES narių nėra pasiekusi tik Ispanija, tačiau jos taikomas
akcizas atitinka 57 proc. reikalavimą. Didžiausius akcizus taiko Didžioji Britanija 233,38 eurai, Airija – 189,45 eurai, Prancūzija – 141,22 eurai, Skandinavijos šalių taikomi tarifai vyrauja nuo 102iki 115 eurų. Lietuvoje taikomas akcizo mokestis sudaro 20,38 eurų, Latvijoje 11,39, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje – 26-29 eurų. Minimalų tarifą iš naujai įstojūsių valstybių peržengė tik Malta ir Kipras. Mokesčiai (PVM ir akcizai) senosiose ES valstybėse sudaro nuo 69 iki 79 proc. visos mažmeninės cigarečių kainos.