Svarbiausių antikos mitologijos sąvokų žodynėlisAchajas – Ksuto sūnus ir Helėno anūkas,
Acherontas – 1. požemio pasaulio upė, tekanti Epire ir įtekanti į Jonijos jūrą, kai kada išnykstanti. 2. Gajos sūnus.
Achilas – mirmidonų valdovo Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės sūnus, svarbiausias Homero „Iliados“ personažas.
Adonis – finikiečių kilmės mirštančios ir atgimstančios gamtos dievas.
Afroditė – meilės ir grožio deivė.
Aigestas, Akestas – herojus, draugiškai priėmęs Sicilijoje Enėją ir palaidojęs Enėjo tėvą Anchisą.
Aigėjas, Egėjas – Atėnų karalius, Pandiono sūnus, Tėsėjo tėvas.
Aigiptas, Egiptas – Belo sūnus, Danajo brolis, turėjęs 50 sūnų Aigiptiadų.
Alkajas – Amfitriono tėvas, Heraklio senelis.
Amazonės, Amadzonės – moterys kariautojus, Arėjo ir Harmonijos palikuonės.
Amfitritė – viena iš Nereidžių, jūrų dievo Nerėjo ir Doridės dukra, Poseidono žmona.
Andromachė – trojiečio Hektoro žmona, misiečių valdovo Ejetiono dukra.
Andromeda – Kasiopėjos ir etiopų karaliaus Kefėjo dukra.
Antigenė – 1. Edipo ir Jokastės dukra, Eteoklio ir Polineiko sesuo. 2. Pelėjo žmona, Polidoros motina. 3. Trojos karaliaus, Laomedonto dukra.
Apolonas – Dzeuso ir titanidės Letos sūnus, Artemidės brolis dvynys, Orfėjo, Lino, Asklepijo tėvas, Olimpo dievas.
Arijas – žiaurus, klastingas karo dievas, kuriam nėra nieko malonesnio už žudynes ir žiaurias kovas.
Argas – 1. Dzeuso ir Niobės sūnus, valdęs Argo mieste. 2. Agenoro sūnus, galiūnas, kurio kūne buvo daugybė akių; iš karto miegodavo tik 2 akys. 3. Frikso ir Chalkiopės sūnus, pastatęs „Argo“ laivą.
Argonautai – herojai, plaukę į Kolchidę (Ają) parsigabenti auksinio avino kailio.
Ariadnė – Kretos valdovo Minojo ir žmonos Pasifajės dukra, Helijo anūkė, galbūt senovinė Kretos deivė.
Arionas – graikų poetas ir muzikantas iš Lesbo salos (VII ar VI a. pr. Kr.).
Aristajas, Aristėjas – senas žemdirbystės dievas.
Artemidė – Leto ir Dzeuso dukra, Apolono dvynė sesuo, gimusi Delo saloje.
Atėnė – išminties ir teisingo karo deivė.
Atlantas – titanas, titano Japeto ir Okeonidės Klimenės (arba Asijos) sūnus, Prometėjo ir Epimetėjo brolis.
Bizantas, Bidzantas – Bizantijos miesto įkūrėjas, Poseidono ir Ijo sūnus.
Bona Dea – Geroji Deivė, viena iš deivių motinų.
Butas – 1. Vėjo dievo Borėjo sūnus, bandęs nužudyti savo brolį Likurgą. 2. Atėnų herojus, Pandiono sūnus. 3. Argonautų žygio dalyvis. 4. Peiritojo žmonos Hipodamėjos tėvas.
Chaosas – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado Gaja, Tartaras, Erotas, Erebas, Niktė.
Charibdė – 1. Baidyklė, savo pavidalu primenanti baisų vandens verpetą. 2. Megarų karaliaus Niso dukra.
Charitės – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės, Dzeuso ir Okeanidės Eurinomės (arba Helijo ir Aiglės) dukterys.
Chimera, Chimaira – baidyklė su liūto galva, ožkos liemeniu, drakono uodega.
Chtoniškieji dievai – požemio dievai ir deivės, teikiantys žemei derlingumą, siunčiantys gyvybę ir mirtį.
Dafnė – nimfa, Gajos ir upių dievo Penėjo dukra.
Dafnis – piemuo iš Sicilijos (arba Frigijos dainius), bukolinės poezijos pradininkas, Hermio ir nimfos sūnus.
Daktilai – demonai, išradę geležį ir išmokę ją apdoroti.
Danaidės – penkiasdešimt Danajo dukterų.
Danajas – Egipto karaliaus Belo ir Anchinojos sūnus, Poseidono anūkas, Aigipto brolis dvynys, Danaidžių tėvas.
Dea Roma – deivė, globojusi Romos miestą.
Delfinis – 1. Drakonas, Delfuose prie šventyklos saugojęs šventąjį šaltinį ir išauklėjęs Gajos pagimdytą Tifoną. 2. Drakonas – pusiau gyvatė, pusiau moteris.
Demetra – žemdirbystės ir derlingumo deivė, Krono ir Rėjos dukra, Dzeuso sesuo ir žmona, su juo susilaukusi dukters Persefonės.
Demonas, Daimonas – neaiški, beformė dievybė, dažniausiai pikta, lemianti žmogaus likimą.
Diana – augmenijos ir medžioklės deivė, padedanti gimdyvėms.
Didona – Kartaginos įkūrėja, karaliaus Tiro dukra, Heraklio žynio Akerbo (arba Sichėjo) žmona.
Dionė – Okeano ir Tetidės arba Urano ir Gajos dukra, Dzeuso žmona, Afroditės motina.
Dionisas – derlingumo, augmenijos, vynuogininkystės, stichinių gamtos jėgų dievas, Dzeuso bei Tėbų karaliaus Kadmo dukters Semelės sūnus.
Dodonė – Okeanidė, Dzeuso mylimoji.
Dzeusas – dievų bei žmonių valdovas, vyriausiasis olimpinės mitologijos dievas.
Edipas, Oidipas – Tėbų karalius, Lajo ir Jokastės (pasak Homero, Epikastės) sūnus, Antigonės, Ismenės, Polineiko ir Eteoklio tėvas.
Elektra – 1. Okeano ir Tetidės dukra, harpijų bei Iridės motina, Taumanto žmona. 2. Viena iš Plejadžių, nuo Dzeuso pagimdžiusi Jasioną ir Dardaną.
Eliziejus, Elisijas – Palaimintųjų salos. Į jas, baigę žemiškąjį gyvenimą, patenka dievų mylimi herojai.
Enėjas – herojus, Afroditės ir Anchiso sūnus.
Eolas, Ajolas – 1. Helėno ir nimfos Orseidės sūnus. 2. Vėjų dievas, gyvenęs Eolijos saloje, ir valdęs visus vėjus.
Eos – aušros deivė, titano Hiperiono ir titanidės Tėjos dukra, Helijo ir Selenės sesuo.
Epigonai – Septyneto prieš Tėbus žygio vadų sūnūs (epigonai – graikų palikuonys).
Epona – gališkos kilmės žirgininkystės deivė.
Epopėjas – 1. Sikiono karalius, Aloėjo (arba Poseidono) ir Kanakės sūnus. 2. Lesbo salos valdovas, dukterį Niktilenę privertęs tapti jo
meiluže.
Eridanas – upės personifikacija; Okeano ir Tetidės sūnus.
Erikas – argonauto Buto arba Poseidono ir Afroditės sūnus.
Erinijos – keršto deivės, gyvenančios Hado karalystėje.
Erotas – meilės dievas.
Eteoklis – Edipo ir Jokastės sūnus, Polineiko, Antigonės, Ismenos brolis.
Etna, Aitnė – vulkaninės kilmės kalnas Sicilijos saloje, Dzeuso užridentas ant Tifono.