Antstolių veikla
5 (100%) 1 vote

Antstolių veikla

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..3

1. ANTSTOLIO STATUSAS…………………………………………………………………………………………4

2. PROFESINĖ SAVIVALDOS STRUKTŪRA………………………………………………………………5

3. NAUJOS ANTSTOLIO VEIKLOS SRITYS………………………………………………………………..6

4. MOKĖJIMAS UŽ ANTSTOLIO VEIKSMUS …………………………………………………………….8

5. PATARIMAI IŠIEŠKOTOJUI IR SKOLININKUI………………………………………………………10

6.IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………..11

7.LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………12

ĮVADAS

2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui ir antstolių įstatymui Lietuvoje pradėjo veikti privatūs antstoliai. Kokios priežastys paskatino pertvarkyti valstybinių teismo antstolių sistemą, kokie buvo reformos tikslai ir ką reikėtų žinoti visiems – esamiems ir būsimiems išieškotojams ar skolininkams apie įvykusius pokyčius bei naujųjų antstolių veiklą? Pasidomėti antstolių veiklos pokyčiais ir galimybėmis vertėtų taip pat kiekvienam verslininkui. Daugelis iš jų susiduria ne tik su teismo sprendimų vykdymu, bet ir su tokia skaudžia problema kaip beviltiškų ir abejotinų skolų išieškojimas.

Apie būtinumą pertvarkyti teismo antstolių sistemą pradėta aktyviai diskutuoti dar prieš kelerius metus, pajutus, kad valstybinė teismo antstolių sistema nebepatenkina kreditorių lūkesčių, o susidariusią skolų išieškojimo veiklos nišą pamažu užima privačios, skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės.

Atlikti preliminarūs statistiniai tyrimai patvirtino, kad nusiskundimai valstybinių teismo antstolių veiklos neefektyvumu yra pagrįsti: 2000–2001 metais vidutinis išieškojimo efektyvumas buvo 5–7 proc., t. y. tik tokią procentinę dalį teismo antstoliams pateiktų skolų pavykdavo išieškoti.Be abejo, negalima teigti, kad išieškojimo rezultatai priklausė vien tik nuo pačių teismo antstolių. Didelę įtaką jų veiklos efektyvumui turėjo ir nepalankūs teisiniai bei ekonominiai veiksniai, be to, nemažą dalį (apie 20 proc.) visų išieškojimų sudarė ir beviltiškos skolos, dėl kurių išieškotojai (dažniausiai – valstybinės institucijos) po kelis kartus iš naujo inicijuodavo skolų išieškojimo procedūras, puikiai žinodami galutinį rezultatą – skolininkas turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi. Visi šie aspektai ir siekimas užtikrinti efektyvesnį, lankstesnį išieškojimo procesą nulėmė pagrindinę reformos kryptį – teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą perduoti privačiai veikiantiems antstoliams.

Šiame darbe bus aprašoma antstolių veikla, veiklos sritys, teismo antstolių sistema, statusas, funkcijos, apmokėjimas už antstolio veiksmus. Šio darbo tikslas supažindinti su antstolių veikla, savivalda, pateikti patarimus išieškotojui ir skolininkui. Rašant šį darbą pasinaudojau informacija ir straipsniais patalpintais internete ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu.



1. ANTSTOLIO STATUSAS

Naujajame Antstolių įstatyme nurodoma, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti ir įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų.

Antstolio funkcijos – tai išieškojimo pagal teismų sprendimus ar kitus vykdomuosius dokumentus, teismų pavedimų įteikti procesinius dokumentus ar konstatuoti faktines aplinkybes vykdymas. Tuo tarpu paslaugomis laikoma tam tikra antstolio veikla: turto saugojimas (administravimas) vykdymo procese, teisinių konsultacijų teikimas, įkeisto kilnojamojo turto realizavimas aukciono tvarka, dokumentų teikimas Lietuvoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, faktinių aplinkybių konstatavimas, tarpininkavimas vykdant turtines prievoles.

Įstatyme vienareikšmiškai suteikiamas prioritetas antstolio funkcijų vykdymui, įtvirtinant šiuos principus: paslaugų teikimas neturi trukdyti antstoliui atlikti įstatymų nustatytas funkcijas; teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Dar viena svarbi aplinkybė – antstolis negali atsisakyti vykdyti savo funkcijas, išskyrus įstatymų nustatytus išimtinius atvejus, taigi funkcijų vykdymas – ne tik antstolio teisė, bet pirmiausia – jo profesinė pareiga.

Vykdydamas įstatymo nustatytas funkcijas antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo ir turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti
kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, jei tai susiję su vykdomu sprendimu).

Įgyvendinant reformą, Lietuvoje suformuotos naujos vykdomosios apylinkės, kurias sudaro vieno ar kelių apylinkės teismų veiklos teritorijos. Į šias apylinkes, siekiant užtikrinti išieškotojo galimybę pasirinkti, paskirta ne mažiau kaip po tris antstolius. Tai dar vienas svarbus antstolių reformos principas – konkurencijos (nors ir ribotos) tarp antstolių įtvirtinimas, suteikiantis teisę išieškotojui pasirinkti tą antstolį, kuris veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai įvykdys teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teritorinis antstolių veiklos ribojimas netaikomas antstolių teikiamų paslaugų atžvilgiu.

Naujasis Civilinio proceso kodeksas, palyginti su iki šiol galiojusiuoju, įtvirtina aktyvų apylinkės teismo teisėjo dalyvavimą vykdymo procese – tam tikrus antstolio priimamus procesinius sprendimus turi patvirtinti teismas rezoliucija arba nutartimi. Ypač svarbu tai, kad nuo šiol turto pardavimo iš varžytynių aktai taip pat turės būti patikrinti ir patvirtinti apylinkės teismo teisėjo. Naujoji tvarka suteiks daugiau garantijų iš varžytynių turtą įsigyjantiems asmenims.

Siekiant užtikrinti realų žalos atlyginimą asmenims, patyrusiems žalą dėl antstolių veiksmų, numatytas privalomasis antstolių civilinės atsakomybės draudimas. Minimali antstolio civilinės atsakomybės draudimo suma yra 200 tūkst. litų vienam draudiminiam įvykiui. Antstolio civilinės atsakomybės draudimas apima ir antstolio padėjėjo ar kito antstolio darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudžiama tik atsakomybė už žalą, padarytą vykdant antstolio funkcijas, privalomasis draudimas neapima žalos, kuri padaryta antstoliui teikiant paslaugas, atlyginimo.

2. PROFESINĖS SAVIVALDOS STRUKTŪRA

Antstoliai, kaip ir notarai, advokatai, turto vertintojai ar kiti profesines paslaugas teikiantys privatūs asmenys, turi atitinkamą profesinės savivaldos struktūrą, kurią sudaro visuotinis antstolių susirinkimas, Lietuvos antstolių rūmai ir Antstolių garbės teismas.

Antstolių susirinkimą šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas. Antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis antstolių susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų antstolių.

Antstolių susirinkimas:

1. renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 939 žodžiai iš 3127 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.