Ap referatas administracinių teismų sistema
5 (100%) 1 vote

Ap referatas administracinių teismų sistema

11213141



KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO

INFORMATIKOS FAKULTETO

Administraciniai teismai: sistema, kompetencija.

Referatas

TIKRINO:

VERTINIMAS:

Kaunas, 2005

Turinys

Turinys…………………………………………………………………………….…2

Įžanga………………………………………………………………………………..3

1. Lietuvos Respublikos Administracinių teismų sistemos ypatumai……………….4

1.1. Administracinių teismų atsiradimo istorinės sąlygos ir priežastys………………4

1.2. Administracinių teismų sistema pagal 1999 m sausio 14 d įstatymą……………6

1.3. Administracinių teismų sistemos reforma 2000 m………………………………8

2. Lietuvos Respublikos Administracinių teismų kompetencijos ypatumai………..10

2.1. Administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos………………………10

2.2. Apygardų administracinių teismų kompetencijos ypatumai……………………12

2.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijos ypatumai………….14

2.4. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija……………………15

3. Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių administracinių teismų lygynamieji

aspektai………………………………………………………………………………17

Išvados……………………………………………………………………………….18

Summary……………………………………………………………………………..20

Priedai:

Schema 1……………………………………………………………………………..21

Schema 2……………………………………………………………………………..22

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………23

Įžanga

Teisminę valdžią sudaro valstybėje veikianti teismų sistema. Teismų sistema – tai valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Kai kuriose valstybėse veikia viena vieninga teismų sistema ( pvz., Didžiojoje Britanijoje ), o daugumos valstybių teismų sistemą sudaro keletas santykinai savarankiškų teismų grupių. Šiuo požiūriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje, sudaro Lietuvos Respublikos teismų sistemą. Šią sistemą sudaro keturių pakopų bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Šiuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai.

Teismai, tame tarpe ir administraciniai teismai, užtikrina teisės viešpatavimą, konstitucinės santvarkos stabilumą, žmogaus ir piliečio teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Užtikrinant Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų teisių ir laisvių apsaugą, tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotiems teismams yra suteikti ypatingi įgaliojimai, kurių neturi nė viena kita valdžia. Administraciniai teismai gali panaikinti valstybės institucijos neteisėtą aktą arba neteisėtą sprendimą, o taip pat įpareigoti valstybės instituciją atlyginti asmeniui neteisėtais veiksmais padarytą žalą itt.

Administracinių teismų paskirtis – skundams (prašymams) dėl viešojo ar vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, veiksmų ar neveikimo(t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti .

Lietuvos Respublikoje administraciniai teismai buvo įsteigti palyginti vėlai – tik 1999 m. sausio 14 d. Tada administracinių teismų sistemą sudarė: apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacoinio teismo administracinių bylų skyrius. Šių teismų kompetenciją nustatė Administracinių bylų teisenos įstatymas. 2000 m. rugsėjo 19 d. Adimistracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu ši sitema buvo reorganizuota. Vadovaujantis šiuo įstatymu buvo įsteisti apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos administracinių teismų sistemą ir jų kompetencją, atskleisti svarbiausius reformos momentus bei išnagrinėti esmingiausius pasikeitimus administracinių teismų sistemoje po reformos.

Siekiant kuo pilniau atskleisti šį klausimą ir savarankišjkų administracinių teismų buvimo Lietuvoje būtinumą, trumpai palyginsiu ją su užsienio šalių, Vokietijos– administraciniais, o Rusijos Federacijos – bendrosios kompetencijos, teismais.

Darbe remsiuosi norminiais teisės aktais, specialiąja literatūra ir periodiniais leidiniais. Siekiant išsamiai atskleisti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, remsiuosi šio teismo praktika.

Nubrėžtam tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti, šiame darbe naudosiuosi tokiais tyrimo metodais: istoriniu, sisteminiu, loginiu, strutūriniu ir lygynamuoju.

Temos analizę pradėsiu nuo istorinių sąlygų ir priežasčių,
lėmusių administracinių teismų atsiradimą, analizės. Remdamasi 1999 m sausio 14 d Administracinių teismų įsteigimo įstatymu pateiksiu pirminę administracinių teismų sistemą bei aptarsiu esmingiausius administracinių teismų 2000 m reformos momentus. Pateiksiu bendrą administracinių teismų kompetenciją. Aptarsiu apygardų administracinių teismų kompetenciją, išskiriant ypatingą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją bei išanalizuosiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją. Darbą pabaigsiu Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių administracinių teismų lygynamąja analize, tuo parodydama administracinių teismų buvimo Lietuvoje būtinumą.



1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ SISTEMOS YPATUMAI

1.1. Administracinių teismų atsiradimo istorinės sąlygos ir priežastys

Viena iš esminių aplinkybių, kuria XVIII – XIX a. grįstas teismų nepriklausomumo principas, buvo ta, kad žmogui turi būti suteikta reali galimybė apsiginti nuo visagalio absoliuto – valstybės, kai ši mėgina nepagrįstai riboti jo teises. Ilgainiui ši idėja taip įsišaknijo demokratinėse valstybėse, jog šiandien daugeliu atvejų pripažįstama, kad teisminė valdžia yra galingesnė už kitas dvi ir net gali kištis į jų veiklos sritį.

Pasaulinė praktika rodo, kad asmens gynimas nuo valstybės savivalės paprastai įgyvendinamas dviem būdais: per bendrosios kompetencijos teismų arba per specializuotų administracinių teismų sistemą. Ilgą laiką Lietuvoje veikė pirmoji sistema, tai yra, visi ginčai su valstybe spręsti Civilinio proceso kodekse įtvirtinta bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, teisena. Šiuos ginčus nagrinėjo bendrosios kompetencijos teismai. Padėtis iš esmės pradėjo keistis 1998 m birželio 25 d Seimui priėmus naują Teisinės sistemos reformos metmenų redakciją1, kurioje nustatyta, kad bendrųjų teismų sistemos pagrindu Lietuvoje įsteigiami dviejų instancijų specializuoti administraciniai teismai, kurių kompetencijai perduodamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių. Sudarius tinkamas ekonomines, finansines ir organizacines prielaidas, siekta sukurti savarankišką administracinių tesmų sistemą. Šis Metmenyse įtvirtintas specializuotų administracinių teismų įsteigimo planas teisiniu lygiu buvo įgyvendintas 1999 m. sausio 14 d. Seimui priėmus Administracinių bylų teisenos įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą, kurie įsigaliojo nuo 1999 m. gegužės 1 dienos.

Svarbu yra paminėti motyvus ir priežastis, kuriais vadovaujantis Lietuvoje buvo įsteigti specializuoti administraciniai teismai. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija galimos abi minėtos teismų sistemos. Konstitucijos 111 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Pabrėžtina, kad savarankiškų administracinių teismų sistemos steigimas yra galimas, tačiau tai nėra privalomas problemos sprendimo būdas. Literatūroje sutinkamos įvairios nuomonės, liečiančios administracinių teismų steigimo problemą. Administracinės justicijos klausimas nagrinėtas jau tarpukario Lietuvos teisisninkų. M. Riomeris savo darbuose ypač pabrėžė administracinių teismų steigimo būtinumą. Pastebėta, jog po Antrojo pasaulinio karo administraciniai teismai buvo įsteigti daugelyje Europos valstybių (Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Graikijoje ir kitose).

Anot K.Lapinsko, rengusio minėtų įstatymų projektus, steigti administracinius teismus skatino ir tai, kad administracinio teisingumo problemos iki tol buvo sprendžiamos nepakankamai išsamiai – tai kėlė didelį šalies piliečių nepasitenkinimą administracijos veikla. Minėtos problemos buvo bendrosios kompetencijos teismų nepasirengimo spręsti administracinius teisinius ginčus padarinys. Administraciniai ginčai yra viešosios teisės dalykas, jų nagrinėjimas specifiškas, tuo tarpu bendrieji teismai yra orentuoti į privatinės teisės problemas. K.Lapinskas nurodė tokius administracinės justicijos pagrindinius uždavinius1: 1) ginti žmonių teises nuo viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) ginti valstybės tarnautojų teises nuo administracijos savivalės; 3) ginti savivaldybių teises nuo valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, siekiant užtikrinti demokratiją; 4) spręsti ginčus tarp kitų nepavaldžių administravimo subjektų; 5) tikrinti norminių valdymo aktų teisėtumą.

V.Mikelėnas atkreipė dėmesį, jog pasaulyje egzistuoja penkių formų viešosios administracijos veiksmus kontroliuojantys teismai: 1) bendrieji teismai; 2) bendrieji vidaus specializacijos teismai; 3) savarankiška administracinių teismų sistema šalia bendrosios kompetencijos teismų sistemos (vokiečių modelis); 4) prancūzų modelis – tam tikras viešosios administracijos ir teismo „hibridas“ ; 5) quasi-teismai (administraciniai tribunolai), kurie savo procesine veikla panašūs į teismu, bet jų sprendimai gali būti skundžiami bendriesiems teismams.

Akivaizdu, kad
linkstama prie savarankiškų administracinių teismų, nors tai buvo padaryta ne iš karto. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl buvo būtina steigti administracinius teismus – jų specializacija, leisianti kvalifikuočiau spręsti bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

Būtina yra atskleisti ir kitą klausimo pusę, t.y. problemiškus administracinių teismų atsiradimo aspektus. Didžiausios problemos organizuojant administracinius teismus buvo: finansų stygius ir teisėjų korpuso formavimas. Antroji buvo ypač aktuali, nes iš pradžių administracinių teismų teisėjams buvo numatyti nepakankamai dideli kvalifikacijos reikalavimai, nebuvo numatytas viešas konkursas norint eiti apygardos ar aukštesniojo teismo teisėjų pareigas. Dauguma mokslininkų sutiko, jog delsimas steigti administracinius teismus nieko gero neduotų. Administracinės justicijos problema labai opi, tad buvo būtina veikti, steigti teismus, reformuoti teisę. Mokslininkai vylėsi, kad ateityje svarbūs teisinės sistemos reformos klausimai bus plačiai diskutuojami ir įstatymao tobulinami. Administracinių teismų sistema galūtinai buvo reorganizuota ir patobulinta 2000 m. rugsėjo 19 d.

1.2. Administracinių teismų sistema pagal 1999m. sausio 14 d. įstatymą

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai teismai steigiami skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti. To paties įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta administracinių teismų sistema, kuri iki 2000 m. rugsėjo 19 d. minėto įstatymo pakeitimo itvirtino tokią administracinių teismų sistemą:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas;

2) Kauno apygardos administracinis teismas;

3) Klaipėdos apygardos administracinis teismas;

4) Panevėžio apygardos administracinis teismas;

5) Šiaulių apygardos administracinis teismas;

6) Aukštesnysis administracinis teismas (Vilniuje);

7) Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius.

Pažymėtina, kad apygardos administracinių teismų sistema buvo tapati esamai bendrosios kompetencijos teismų sistemoje ir jų veiklos teritorijos visiškai sutapo. Likę administraciniai teismai, kadangi buvi vieninteliai, veikė visos valstybės teritorijoje. Reikėtų pabrėžti, jog apygardos administraciniai teismai yra tik pirmosios instancijos teismai. Aukštesnysis administracinis teismas veikė kaip pirmoji instancija ir kaip apeliacinė instancija toms byloms, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo apygardos administraciniai teismai. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius buvo tik apeliacinė instancija byloms, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo aukštesnysis administracinis teismas. Be to Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius formavo vienodą administracinių teismų praktiką, taikant įstatymus . Taigi šis skyrius administracinių teismų sistemoje atliko tą pačią funkciją kaip ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrosios kompetencijos teismų sistemoje. Įvardyta administracinių teismų sistema ir kai kurių atskirų jos grandžių kompetencija kėlė keletą klausimų: pirma, kodėl pirmosios instancijos teismai yra tik apygardos teismai, kurie nutolę nuo bylininkų teritoriniu požiūriu, ir antra, kodėl įstatyme numatyta, kad teismo sprendimas gali būti skundžiamas tik apeliacine tvarka ir nesudaroma kasacinio apskundimo galimybė. Įstatymų leidėjas apygardos administracinius teismus paversdamas tik pirmosios instancijos teismais ir atsisakydamas apylinkės teismų paslaugų, matyt, tikėjosi dvejopo rezultato: pirma, manyta, kad tokiu būdu jau pirmojoje teisminėje instancijoje bus užtikrinta pakankamai aukšta bylą nagrinėjančio teismo kompetencija (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį, daugiausia bylų pirmąja instancija nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, o sudėtingoms byloms nagrinėti galėjo būti sudaroma ir penkių teisėjų kolegija) ir antra, nedidelis skaičius pirmosios instsancijos teismų turėjo padėti lengviau užtikrinti vienodos teisminės praktikos formavimą. Kasacinės instancijos atsisakyta ko gero ir todėl, kad jau pirmojoje instancijoje byla nagrinėjama kaip antrosios grandies teisme. Todėl manyta, kad užtenka pakankamai kvalifikuotų dviejų teisminių instancijų.

Pagal Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3 straipsnį, administracinį teismą sudaro teismo pirmininkas ir kiti teisėjai. Administraciniame teisme, kuriame yra ne mažiau negu šeši teisėjai, gali būti skyriami teismo pirmininko pavaduotojai. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių sudarė skyriaus pirmininkas ir teisėjai. Administracinių bylų skyriaus statusas buvo tolygus to paties teismo Civilinių ir Baudžiamujų bylų skyrių statusui.

Steigiant administracinius teismus atsisakyta jų veiklos, teisėjų statuso ir kitų klausimų detalaus reglamentavimo, kadangi jau buvo bazinis Teismų įstatymas , o atitinkamos bylos nagrinėtos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl įstatymų leidėjas pasirinko „ išimčių ir prilyginimų“ kelią. Pavyzdžiui, Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 4
šeštojoje dalyje sakoma, kad teisinė administracinių teismų teisėjų padėtis tolygi bendrosios kompetencijos teismų teisėjų padėčiai, tai yra jiems taikomos Teismų įstatymo nuostatos, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Administracinių teismų teisėjams taip pat taikoma darbo užmokesčio sistema, socialinio aprūpinimo ir kitos garantijos, nustatytos bendrosios kompetencijos teismų teisėjams. To paties įstatymo 5 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad administracinių teismų darbo organizavimo ir kiti jų veiklos klausimai sprendžiami vadovaujantis Teismų įstatymo nuostatomis, jeigu šis įstatymas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato kitaip.

1.3. Administracinių teismų sistemos reforma 2000 m.

Anksčiau aptarta administracinių teismų sistema nebuvo tobula ir kėlė tam tikrų problemų1:

a) Aukštesnysis administracinis teismas ir jo kompetencija reiškė, kad dalis bylų buvo baigiama nagrinėti būtent jame ir nepateko į Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus kompetenciją. Tuo būdu buvo iš dalies apribojama šio teismo galimybė užtikrinti vienodą teisminę praktiką administraciniuose teismuose;

b) Aukštesnysis administracinis teismas buvo tik Vilniuje, atsižvelgiant į tai, kad jo kompetencija nagrinėjant bylas pirmąja instancija buvo gana plati, daugeliui bylininkų, kurie nebuvo vilniečiai, bylinėjimasis taip pat reiškė „ nesibaigiančias keliones į sostinę“ bei nemažas išlaidas (ir pinigines, ir laiko);

c) Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius reiškė buvus tam tikrą savarankišką teismų sitemos elementų susipynimą ir tuo pačiu tam tikros pačios specializuotos administracinių teismų sistemos neaiškumą: viena jos dalis buvo lyg ir savarankiška, o kita – lyg ir nepriklausė bendrosios kompetencijos teismų sistemai.

Be to Lietuvoje nuo pat pradžių buvo linkstama prie savarankiškų administracinių teismų. Pradinės sistemos netobulumai bei nepriklausomumo siekimas lėmė, jog buvo įvykdyta Lietuvos Respublikos administracinių teismų sistemos reforma.

Atsižvelgdamas į minėtas priežastis, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 19 d. priėmė Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą bei naują Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, kurie įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d.. Pirmuoju įstatymu reorganizavus Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių ir Aukštesnįjį administracinį teismą, buvo įsteigtas Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. Taigi dabar administracinių teismų sistemą sudaro penki apygardų administraciniai teismai – pirmosios instancijos administraciniai teismai ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas – apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjantis apygardų administracinių teismų pirmąja instancija išnagrinėtas administracines bylas ir bylas dėl apylinkių teismų nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose. Pažymėtina, jog siekiant administracinių bylų nagrinėjimo operatyvumo, administracinėje teisenoje nenumatytas kasacinis procesas. Tačiau vietoj jo įstatymų leidėjas suteikia Vyriausiajam administraciniam teismui revizijos funkciją, tai yra teisę nagrinėti prašymus ir teikimus dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose administracinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai.

Pažymėtina, jog reformuota administracinių teismų sistema pradėjo veikti nuo 2001 m. sausio 1 d. Administracinių teismų kompetenciją ir bylų nagrinėjimo tvarką nustatė naujoji Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija .

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ KOMPETENCIJOS YPATUMAI

2.1. Administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos

Steigiant specializuotus teismus iškilo bendrų ir specializuotų teismų kompetencijos atribojimo problema. Todėl svarbu buvo tiksliai apibūdinti administracinių teismų kompetenciją. Bendriausiai bruožais ši kompetencija apibūdinama Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnyje. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės pažeidimų viešojo ir vidaus administravimo srityje. Viešojo ir vidaus administravimo sąvokos pateikiamos šio įstatymo 2 straipsnyje ir Viešojo administravimo įstatyme1.

Kadangi administracinių teismų sistema – palyginti naujas reiškinys Lietuvos Respublikoje, jos sudėtinių dalių jurisdikciją reikėtų aptarti plačiai ir išsamiai. Pirmiausia reikėtų aptarti bendrą visų administracinių teismų kompetenciją.

Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį administracinių teismų kompetencijai priskirtinos tokios bylos:

1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius
veiksmus;

3) turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);

4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);

6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

8) rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;

9) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;

10) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

12) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2738 žodžiai iš 5439 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.