Ap referatas administracinių teismų sistema
5 (100%) 1 vote

Ap referatas administracinių teismų sistema



KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO

INFORMATIKOS FAKULTETO

Administraciniai teismai: sistema, kompetencija.

Referatas

TIKRINO:

VERTINIMAS:

Kaunas, 2005

Turinys

Turinys…………………………………………………………………………….…2

Įžanga………………………………………………………………………………..3

1. Lietuvos Respublikos Administracinių teismų sistemos ypatumai……………….4

1.1. Administracinių teismų atsiradimo istorinės sąlygos ir priežastys………………4

1.2. Administracinių teismų sistema pagal 1999 m sausio 14 d įstatymą……………6

1.3. Administracinių teismų sistemos reforma 2000 m………………………………8

2. Lietuvos Respublikos Administracinių teismų kompetencijos ypatumai………..10

2.1. Administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos………………………10

2.2. Apygardų administracinių teismų kompetencijos ypatumai……………………12

2.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijos ypatumai………….14

2.4. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija……………………15

3. Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių administracinių teismų lygynamieji

aspektai………………………………………………………………………………17

Išvados……………………………………………………………………………….18

Summary……………………………………………………………………………..20

Priedai:

Schema 1……………………………………………………………………………..21

Schema 2……………………………………………………………………………..22

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………23

Įžanga

Teisminę valdžią sudaro valstybėje veikianti teismų sistema. Teismų sistema – tai valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Kai kuriose valstybėse veikia viena vieninga teismų sistema ( pvz., Didžiojoje Britanijoje ), o daugumos valstybių teismų sistemą sudaro keletas santykinai savarankiškų teismų grupių. Šiuo požiūriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje, sudaro Lietuvos Respublikos teismų sistemą. Šią sistemą sudaro keturių pakopų bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Šiuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai.

Teismai, tame tarpe ir administraciniai teismai, užtikrina teisės viešpatavimą, konstitucinės santvarkos stabilumą, žmogaus ir piliečio teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Užtikrinant Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų teisių ir laisvių apsaugą, tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotiems teismams yra suteikti ypatingi įgaliojimai, kurių neturi nė viena kita valdžia. Administraciniai teismai gali panaikinti valstybės institucijos neteisėtą aktą arba neteisėtą sprendimą, o taip pat įpareigoti valstybės instituciją atlyginti asmeniui neteisėtais veiksmais padarytą žalą itt.

Administracinių teismų paskirtis – skundams (prašymams) dėl viešojo ar vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, veiksmų ar neveikimo(t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti .

Lietuvos Respublikoje administraciniai teismai buvo įsteigti palyginti vėlai – tik 1999 m. sausio 14 d. Tada administracinių teismų sistemą sudarė: apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacoinio teismo administracinių bylų skyrius. Šių teismų kompetenciją nustatė Administracinių bylų teisenos įstatymas. 2000 m. rugsėjo 19 d. Adimistracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu ši sitema buvo reorganizuota. Vadovaujantis šiuo įstatymu buvo įsteisti apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos administracinių teismų sistemą ir jų kompetencją, atskleisti svarbiausius reformos momentus bei išnagrinėti esmingiausius pasikeitimus administracinių teismų sistemoje po reformos.

Siekiant kuo pilniau atskleisti šį klausimą ir savarankišjkų administracinių teismų buvimo Lietuvoje būtinumą, trumpai palyginsiu ją su užsienio šalių, Vokietijos– administraciniais, o Rusijos Federacijos – bendrosios kompetencijos, teismais.

Darbe remsiuosi norminiais teisės aktais, specialiąja literatūra ir periodiniais leidiniais. Siekiant išsamiai atskleisti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, remsiuosi šio teismo praktika.

Nubrėžtam tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti, šiame darbe naudosiuosi tokiais tyrimo metodais: istoriniu, sisteminiu, loginiu, strutūriniu ir lygynamuoju.

Temos analizę pradėsiu nuo istorinių sąlygų ir priežasčių,
lėmusių administracinių teismų atsiradimą, analizės. Remdamasi 1999 m sausio 14 d Administracinių teismų įsteigimo įstatymu pateiksiu pirminę administracinių teismų sistemą bei aptarsiu esmingiausius administracinių teismų 2000 m reformos momentus. Pateiksiu bendrą administracinių teismų kompetenciją. Aptarsiu apygardų administracinių teismų kompetenciją, išskiriant ypatingą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją bei išanalizuosiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją. Darbą pabaigsiu Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių administracinių teismų lygynamąja analize, tuo parodydama administracinių teismų buvimo Lietuvoje būtinumą.



1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ SISTEMOS YPATUMAI

1.1. Administracinių teismų atsiradimo istorinės sąlygos ir priežastys

Viena iš esminių aplinkybių, kuria XVIII – XIX a. grįstas teismų nepriklausomumo principas, buvo ta, kad žmogui turi būti suteikta reali galimybė apsiginti nuo visagalio absoliuto – valstybės, kai ši mėgina nepagrįstai riboti jo teises. Ilgainiui ši idėja taip įsišaknijo demokratinėse valstybėse, jog šiandien daugeliu atvejų pripažįstama, kad teisminė valdžia yra galingesnė už kitas dvi ir net gali kištis į jų veiklos sritį.

Pasaulinė praktika rodo, kad asmens gynimas nuo valstybės savivalės paprastai įgyvendinamas dviem būdais: per bendrosios kompetencijos teismų arba per specializuotų administracinių teismų sistemą. Ilgą laiką Lietuvoje veikė pirmoji sistema, tai yra, visi ginčai su valstybe spręsti Civilinio proceso kodekse įtvirtinta bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, teisena. Šiuos ginčus nagrinėjo bendrosios kompetencijos teismai. Padėtis iš esmės pradėjo keistis 1998 m birželio 25 d Seimui priėmus naują Teisinės sistemos reformos metmenų redakciją1, kurioje nustatyta, kad bendrųjų teismų sistemos pagrindu Lietuvoje įsteigiami dviejų instancijų specializuoti administraciniai teismai, kurių kompetencijai perduodamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių. Sudarius tinkamas ekonomines, finansines ir organizacines prielaidas, siekta sukurti savarankišką administracinių tesmų sistemą. Šis Metmenyse įtvirtintas specializuotų administracinių teismų įsteigimo planas teisiniu lygiu buvo įgyvendintas 1999 m. sausio 14 d. Seimui priėmus Administracinių bylų teisenos įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą, kurie įsigaliojo nuo 1999 m. gegužės 1 dienos.

Svarbu yra paminėti motyvus ir priežastis, kuriais vadovaujantis Lietuvoje buvo įsteigti specializuoti administraciniai teismai. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija galimos abi minėtos teismų sistemos. Konstitucijos 111 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Pabrėžtina, kad savarankiškų administracinių teismų sistemos steigimas yra galimas, tačiau tai nėra privalomas problemos sprendimo būdas. Literatūroje sutinkamos įvairios nuomonės, liečiančios administracinių teismų steigimo problemą. Administracinės justicijos klausimas nagrinėtas jau tarpukario Lietuvos teisisninkų. M. Riomeris savo darbuose ypač pabrėžė administracinių teismų steigimo būtinumą. Pastebėta, jog po Antrojo pasaulinio karo administraciniai teismai buvo įsteigti daugelyje Europos valstybių (Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Graikijoje ir kitose).

Anot K.Lapinsko, rengusio minėtų įstatymų projektus, steigti administracinius teismus skatino ir tai, kad administracinio teisingumo problemos iki tol buvo sprendžiamos nepakankamai išsamiai – tai kėlė didelį šalies piliečių nepasitenkinimą administracijos veikla. Minėtos problemos buvo bendrosios kompetencijos teismų nepasirengimo spręsti administracinius teisinius ginčus padarinys. Administraciniai ginčai yra viešosios teisės dalykas, jų nagrinėjimas specifiškas, tuo tarpu bendrieji teismai yra orentuoti į privatinės teisės problemas. K.Lapinskas nurodė tokius administracinės justicijos pagrindinius uždavinius1: 1) ginti žmonių teises nuo viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) ginti valstybės tarnautojų teises nuo administracijos savivalės; 3) ginti savivaldybių teises nuo valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, siekiant užtikrinti demokratiją; 4) spręsti ginčus tarp kitų nepavaldžių administravimo subjektų; 5) tikrinti norminių valdymo aktų teisėtumą.

V.Mikelėnas atkreipė dėmesį, jog pasaulyje egzistuoja penkių formų viešosios administracijos veiksmus kontroliuojantys teismai: 1) bendrieji teismai; 2) bendrieji vidaus specializacijos teismai; 3) savarankiška administracinių teismų sistema šalia bendrosios kompetencijos teismų sistemos (vokiečių modelis); 4) prancūzų modelis – tam tikras viešosios administracijos ir teismo „hibridas“ ; 5) quasi-teismai (administraciniai tribunolai), kurie savo procesine veikla panašūs į teismu, bet jų sprendimai gali būti skundžiami bendriesiems teismams.

Akivaizdu, kad
linkstama prie savarankiškų administracinių teismų, nors tai buvo padaryta ne iš karto. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl buvo būtina steigti administracinius teismus – jų specializacija, leisianti kvalifikuočiau spręsti bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

Būtina yra atskleisti ir kitą klausimo pusę, t.y. problemiškus administracinių teismų atsiradimo aspektus. Didžiausios problemos organizuojant administracinius teismus buvo: finansų stygius ir teisėjų korpuso formavimas. Antroji buvo ypač aktuali, nes iš pradžių administracinių teismų teisėjams buvo numatyti nepakankamai dideli kvalifikacijos reikalavimai, nebuvo numatytas viešas konkursas norint eiti apygardos ar aukštesniojo teismo teisėjų pareigas. Dauguma mokslininkų sutiko, jog delsimas steigti administracinius teismus nieko gero neduotų. Administracinės justicijos problema labai opi, tad buvo būtina veikti, steigti teismus, reformuoti teisę. Mokslininkai vylėsi, kad ateityje svarbūs teisinės sistemos reformos klausimai bus plačiai diskutuojami ir įstatymao tobulinami. Administracinių teismų sistema galūtinai buvo reorganizuota ir patobulinta 2000 m. rugsėjo 19 d.

1.2. Administracinių teismų sistema pagal 1999m. sausio 14 d. įstatymą

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai teismai steigiami skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti. To paties įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta administracinių teismų sistema, kuri iki 2000 m. rugsėjo 19 d. minėto įstatymo pakeitimo itvirtino tokią administracinių teismų sistemą:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas;

2) Kauno apygardos administracinis teismas;

3) Klaipėdos apygardos administracinis teismas;

4) Panevėžio apygardos administracinis teismas;

5) Šiaulių apygardos administracinis teismas;

6) Aukštesnysis administracinis teismas (Vilniuje);

7) Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius.

Pažymėtina, kad apygardos administracinių teismų sistema buvo tapati esamai bendrosios kompetencijos teismų sistemoje ir jų veiklos teritorijos visiškai sutapo. Likę administraciniai teismai, kadangi buvi vieninteliai, veikė visos valstybės teritorijoje. Reikėtų pabrėžti, jog apygardos administraciniai teismai yra tik pirmosios instancijos teismai. Aukštesnysis administracinis teismas veikė kaip pirmoji instancija ir kaip apeliacinė instancija toms byloms, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo apygardos administraciniai teismai. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius buvo tik apeliacinė instancija byloms, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo aukštesnysis administracinis teismas. Be to Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius formavo vienodą administracinių teismų praktiką, taikant įstatymus . Taigi šis skyrius administracinių teismų sistemoje atliko tą pačią funkciją kaip ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrosios kompetencijos teismų sistemoje. Įvardyta administracinių teismų sistema ir kai kurių atskirų jos grandžių kompetencija kėlė keletą klausimų: pirma, kodėl pirmosios instancijos teismai yra tik apygardos teismai, kurie nutolę nuo bylininkų teritoriniu požiūriu, ir antra, kodėl įstatyme numatyta, kad teismo sprendimas gali būti skundžiamas tik apeliacine tvarka ir nesudaroma kasacinio apskundimo galimybė. Įstatymų leidėjas apygardos administracinius teismus paversdamas tik pirmosios instancijos teismais ir atsisakydamas apylinkės teismų paslaugų, matyt, tikėjosi dvejopo rezultato: pirma, manyta, kad tokiu būdu jau pirmojoje teisminėje instancijoje bus užtikrinta pakankamai aukšta bylą nagrinėjančio teismo kompetencija (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį, daugiausia bylų pirmąja instancija nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, o sudėtingoms byloms nagrinėti galėjo būti sudaroma ir penkių teisėjų kolegija) ir antra, nedidelis skaičius pirmosios instsancijos teismų turėjo padėti lengviau užtikrinti vienodos teisminės praktikos formavimą. Kasacinės instancijos atsisakyta ko gero ir todėl, kad jau pirmojoje instancijoje byla nagrinėjama kaip antrosios grandies teisme. Todėl manyta, kad užtenka pakankamai kvalifikuotų dviejų teisminių instancijų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1722 žodžiai iš 5439 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.