Apsaugos priemonės
5 (100%) 1 vote

Apsaugos priemonės

112131

TurinysEvakuacijos keliai 3

Įvairios saugos priemonės 4

Kolektyvinės apsaugos priemonės 4

Individualiosios apsaugos priemonės 4

Filtruojamosios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemonės 5

Civilinės dujokaukės 5

Pramoninės filtruojamosios individualios apsaugos priemonės 5

Izoliuojamosios individualios kvėpavimo organų apsaugos priemonės 6

Paprastos kvėpavimo organų apsauginės priemonės 6

Odos asmeninės apsauginės priemonės 7

Vaikiškos individualiosios apsaugos priemonės 8

Nukentėjusiojo būklės įvertinimas 9

Literatūra 10

Evakuacijos keliai

Nelaimės metu žmonėms ypač svarbu greitai ir saugiai pasitraukti iš

pavojingos vietos, tam reikia visų paskirčių pastatuose įrengti evakuacijos

kelius. Pirmame aukšte tie keliai turi vesti tiesiai į lauką arba tie

keliai koridoriumi ar vestibiuliu turi būti labai trumpi. Bet kuriame

kitame aukšte — koridoriumi į laiptinę, arba tiesiai į laiptinę, iš

laiptinės — tiesiai į lauką, arba per vestibiulį, kuris šiuo atveju turi

būti atskirtas nuo koridorių pertvaromis ar durimis. Evakuacijos keliai

gali vesti ir į gretimą tame pačiame aukšte esančią nepavojingą gaisro ir

sprogimo atžvilgiu patalpą, turinčią tokius pat išėjimus į lauką.

Iš kiekvieno aukšto turi būti numatyti ne mažiau kaip du išėjimai. Kad

vienu metu nebūtų apimti ugnies, jie turi būti nutolę vienas nuo kito ne

mažiau kaip l = l ,5 P (čia P — patalpos perimetras metrais, l — nuotolis

metrais). Tarkim, kad patalpos perimetras P = 100 m, tuomet l = 1,5×10 = 15

m. Sis standarto RSN-133-91 reikalavimas neturi būti pamirštas

projektuojant ir statant naujus pastatus.

Iš rūsio ar žemutinio aukšto pakanka turėti vieną išėjimą, jeigu jų

plotas ne didesnis kaip 300 m2 ir juose būna ne daugiau kaip 5 žmonės.

Jeigu žmonių būna nuo 6 iki 15, reikia turėti antrą, pagalbinį, išėjimą

tiesiai į lauka (kopėčiomis, pro skylę, langą ir pan.).

Evakuacijos keliai turi būti ne siauresni kaip l m, durų plotis — ne

mažesnis kaip 0.8 m, aukštis — ne mažesnis kaip 2 m. Grindys daromos

lygios, nuolydis neturi būti didesnis kaip 1:6. Slenksčiai nepageidautini,

tačiau jie gali būti. Jeigu evakuacijos kelyje aukščių skirtumas didesnis

kaip 45 cm, toje vietoje turi būti padarytos ne mažiau kaip trys laiptelių

pakopos.

Evakuacijos keliams negalima naudoti sraigtinių laiptų, siaurėjančiu

pakopų, besisukančių durų, vartų, nes pavojaus metu jie labai sunkina

gelbėjimosi veiksmus, žmonės gali susižaloti. Įvairūs konstrukciniai

išsikišimai sienose turi būti ne žemiau kaip 2,2 m aukštyje.

Evakuacijos keliai visuomet turi būti laisvi, neužgriozdyti

sulaužytais baldais, gamybinėmis atliekomis ir pan. Durys turi atsidaryti

tik į lauko pusę. Į vidaus pusę jos gali atsidaryti tik tada, kai patalpoje

būna ne daugiau kaip 15 žmonių, taip pat sandėliuose, kurių plotas ne

didesnis kaip 200 m2, išėjimuose ant stogo, jeigu tos durys neskirtos

gelbėtis žmonėms nelaimės metu. Durų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,0

m, tačiau yra ir išimčių (pvz., ant stogo vedančių durų aukštis gali būti

iki 1,5 m). Durų užraktai turi atsidaryti tik iš vidaus pusės, o raktas

turi būti laikomas visada prieinamoje, gerai žinomoje vietoje. Kadangi

gaisro atveju apšvietimas arba bus išjungtas, arba sugedęs, būtina numatyti

evakuacijos kelių avarinį apšvietimą. Kur reikia, turėtų būti įrengti dūmų

šalinimo įrenginiai.

Evakuacijos keliai turi būti aiškiai pažymėti gelbėjimo planuose,

brėžiniuose. Su brėžiniais reikia supažindinti visus darbuotojus.

Įvairios saugos priemonės

Įvykus nelaimei ar susidarius kitokioms ekstremalioms situacijoms,

žmonėms tenka saugotis. Paprasčiausia būtų pabėgti ar išsikelti iš nelaimės

vietos, tik ne visuomet galime taip padaryti. Kartais nespėjama, dažnai

nenorima palikti savo turto, dalis Įmonių turi dirbti ir nelaimės meto

sąlygomis. Visą šalį apėmusios suirutės metu išvykti nebūtų kur,

Reikalingos žmonių apsaugos priemonės tose vietose, kur jie gyvena ar

dirba. Jos būna arba kolektyvinės (grupei žmonių), arba individualiosios

(vienam žmogui).

Kolektyvinės apsaugos priemonės

Civilinei saugai būdingi apsaugos statiniai yra slėptuvės. Tai

įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai, kurie taip

pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių esant ekstremalioms

situacijoms. Šie pastatai turi dvi lygiavertes paskirtis — žmonių veiklos

ir žmonių apsaugos. Kalbant apie žmonių apsaugą, pirmiausia reikia žinoti,

kokių pavojų norima išvengti. Lietuvai būdingiausiais pavojingais

poveikiais laikytini ekstremalių situacijų sukelti ar tomis aplinkybėmis

atsirandantys žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingi veiksniai.

Kiekvienoje vietovėje pavojingų poveikių derinys būna skirtingas.

Todėl ir slėptuvėms reikalingos įvairios apsauginės savybės. Mūsų šalyje

yra įrengtos keturių tipų slėptuvės, turinčios skirtingus apsaugos lygius.

Slėptuvės konstrukcija priklauso ir nuo
pastato, kuriame ji įrengta.

Jei slėptuvė užima visą pastatą, ji vadinama atskirąja, jei jo dalį —

įkomponuotąja. Dar skiriamos požeminės (slėptuvės lubos yra žemės lygyje ar

žemiau jo), pusrūsio (pusė slėptuvės yra virš žemės) bei antžeminės —

slėptuvės grindys žemės lygyje arba įgilintos ne daugiau kaip 1,5 m.

Didelės, labai didelės ir ypač didelės slėptuvės paprastai įrengiamos

gamyklose, kuriose dirba daug žmonių.

Dar reikėtų paminėti laikinas slėptuves. Jų gali prireikti kilus karo

ar kitokiam pavojui, trūkstant vietos nuolatinėse slėptuvėse. Jos

įrengiamos pastatų rūsiuose, apatiniuose aukštuose, automobilių saugyklose

ar daržovių sandėliuose ir kitur. Apkase, griovyje ar žeminėje, toliau nuo

pastatų įrengtos priedangos žmonėms slėptis irgi laikomos laikinomis

slėptuvėmis.

Slėptuvių patalpos skirstomos į pagrindines ir pagalbines.

Pagrindinėmis vadinamos patalpos žmonėms, valdymo ar medicinos postas,

slėptuvės įėjimai ir išėjimai iš jos. Pagalbinėmis – oro filtrų ir

ventiliatorių patalpa, tualetai, dyzelinės, elektros skydinė, patalpos

vandens atsargoms laikyti, sandėliai, podėlis maistui, rūbinės viršutiniams

užterštiems drabužiams.

Kiekvienai slėptuvei reikalingi ne mažiau kaip du įėjimai.

Individualiosios apsaugos priemonės

Individualiųjų apsaugos priemonių (IAP) sąvoka apibrėžia apsaugos

priemones, skirtas pavienių žmonių apsaugai nuo nuodingųjų (NM),

radioaktyviųjų medžiagų (RM) ir biologinio (bakterinio) aerozolio (B-A)

neigiamo poveikio. Pagal paskirtį IAP skirstomos į individualiąsias

kvėpavimo organų apsaugos priemones (IKOAP) ir individualiąsias odos

apsaugos priemones (IOAP), o pagal apsaugos pobūdį — i filtruojamąsias ir

izoliuojamąsias. IAP yra ir specialios, pramoniniu būdu gaminamos, ir

paprasčiausios, arba parankinės. Be to, IAP yra skirtingos civiliams

gyventojams, kariškiams ir pramonės ar žemės ūkio darbuotojams.

Nesudėtingos, patikimos ir todėl labiausiai paplitusios IKOAP yra tos,

kurias gamina pramonė (tai įvairios dujokaukės, kvėpavimo aparatai,

apsauginės kameros vaikams ir respiratoriai). Visos jos, išskyrus iš oro

dulkes ir aerozolį valančias, apsaugo žmogų nuo nuodingųjų dujų ar garų

pavidalo medžiagų. Prie paprasčiausių, arba parankinių, IKOAP priskirtinos

dulkėkaukės (audeklinės kaukės, sulaikančios dulkes), vatos ir marlės

raiščiai ir darbe bei buityje vilkimi įvairūs drabužiai.

Dulkes sulaikantys respiratoriai (ŠB-1 „Lepestok“, R-2), dulkėkaukės,

vatos ir marlės raiščiai saugo kvėpavimo organus nuo radioaktyviųjų dulkių,

taip pat nuo antrinio debesies biologinio užkrato, tačiau nesaugo nuo

kenksmingųjų dujų ir garų. Oda apsaugoma dėvint iš gumoto audeklo pasiūtus

kostiumus, apsiaustus, guminius batus ir pirštines.

Filtruojamosios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemonės

IKOAP (dujokaukės, respiratoriai, dulkėkaukės, vatos ir marlės

raiščiai) sudarytos iš dviejų svarbiausių dalių: antveidžio ir filtro orui

valyti. Įkvėptas oras, eidamas pro filtrą, išsivalo ir pro įkvėpimo vožtuvą

patenka po antveidžiu jau švarus. Po to jis iškvepiamas į aplinką pro

iškvėpimo vožtuvą.

Silpniausia dujokaukių vieta — iškvėpimo vožtuvas. Esant netobulai jo

sandarai (pvz., dujokaukės GP-5), kai po vožtuvu patenka stambios dulkės ar

žiemos metu sušalę garų lašeliai, įkvepiant pro iškvėpimo vožtuvą po

antveidžiu gali patekti ir nevalyto oro.

Filtruojamąsias dujokaukes galima naudoti, kai kenksmingos medžiagos

kiekis ore yra ne didesnis kaip 0,5( (amoniako ne didesnis kaip 1(, anglies

monoksido ne didesnis kaip 2() ir deguonies kiekis ore yra ne mažesnis kaip

18(, be to, turi būti būtinai žinoma, kokia pavojinga medžiaga išsiliejo ar

išsiveržė į aplinką. Visais kitais atvejais būtina naudoti izoliuojamąsias

dujokaukes (izoliuojamuosius kvėpavimo aparatus).

Civilinės dujokaukės

Civilinės dujokaukės apsaugo suaugusių žmonių kvėpavimo organus, akis

ir veidą nuo NM, RD, BA ir kitokių kenksmingų medžiagų. Šios dujokaukės

apsaugo tik nuo nuodingųjų, cheminiam ginklui naudojamų medžiagų, todėl,

norint apsisaugoti ir nuo kitų kenksmingų cheminių medžiagų, reikia turėti

papildomas dėžutes.

Gavus dujokaukę, reikia patikrinti jos dydį ir sudėtį, visų jos dalių

tinkamumą naudoti. Naują dujokaukės antveidį prieš užsidedant iš išorės ir

vidaus reikia nušluostyti suvilgyta vandeniu švaria vata ar skudurėliu, o

iškvėpimo vožtuvą ir jungiamąją žarną prapūsti, kad išdulkėtų talkas.

Naudotą kaukę reikia dezinfekuoti – iššluostyti skudurėliu, suvilgytu

spiritu ar 2( formalino tirpalu.

Dujokaukė veiksminga tik tuomet, kai atitinka galvos dydį.

Civilinės saugos sistemoje labiausiai paplitusios GP-5 (1 pav.), GP-7

bei kovinė dujokaukė PBF.

(1 pav. Dujokaukė GP-5: 1 -filtruojamoji dėžutė; 2-antveidis.)

Pramoninės filtruojamosios individualios apsaugos priemonės

Tai dujokaukės, respiratoriai ir kitos vienkartinio naudojimo

savisaugos
priemonės. Pramoninių filtruojamųjų dujokaukių paskirtis tokia

pat kaip ir visų filtruojamųjų dujokaukių. Jų filtruojamosios sugeriamosios

dėžutės skirstomos pagal paskirtį ir žymimos atitinkama raide ir spalva.

Didelių matmenų dėžutės būna su papildomu aerozoliniu filtru (tai

rodo balta statmena juosta ant dėžutės korpuso) ir be jo.

Garantinis dėžučių saugojimo laikas – 3 metai.

Pramonėje kvėpavimo organams apsaugoti nuo kai kurių NM gali būti

naudojamos mažų matmenų priešdujinės plastikinės dėžutės, prijungiamos

tiesiog prie antveidžio. Jos gaminamos dviejų tipų: su priešaerozoliniu

filtru ir be jo.

Neturint dujokaukės arba jai sugedus, kvėpavimo organus nuo

radioaktyviųjų dulkių, bakterijų ir dūmų galima apsaugoti respiratoriumi.

Tačiau būtina žinoti ir visą laiką atsiminti, kad respiratorius neapsaugo

nuo nuodingųjų medžiagų. Respiratorius taip pat neapsaugo ir akių, todėl

reikia užsidėti akinius. Jeigu, dėvėdami respiratorių, suprakaitavote,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1727 žodžiai iš 3441 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.