Apskaita
3 (60%) 2 votes

Apskaita

1.Bendroji apskaitos samprata ir apskaitos principai

1.1.Informacija valdymo sistemoje.

1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai.

1.3.Apskaitos reglamentavimas ir jos modeliai.

1.4.Apskaitos profesija. (nebutina)

1.5.Bendrieji apskaitos principai.

1.1.Informacija valdymo sistemoje

Viena iš svarbiausiu sekmingo verslo pletojimo salygu – deramas informacijos, ypac apskaitines, reikšmes ivertinimas ir sugebejimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybemis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai ivairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neimanoma suvokti. Laimei šito ne nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai paskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reiketu susipažinti su platesnio spektro duomenimis, taciau jie jau butu pakankamai apibendrinti, taigi ir ju kiekis taip pat neturetu buti labai didelis.

Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualia informacija, ir dažnai net nesamoningai atmeta nereikšmingus jam duomenis. Kibernetikai tokius bevercius duomenis vadina informaciniu triukšmu. Žmonems kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias visuomet butina žinoti, kad informacijos kaip ir visu kitu vertybiu (netgi pinigu) gali buti per daug. Popieriniu pinigu perteklius valstybeje gali sukelti infliacija. Savotiški “infliaciniai” procesai galimi ir valdymo sistemose, kuriose kaip teigia kibernetikai, nieko, išskyrus duomenu apdorojima bei ju judejima, ir nera.

Beverciai duomenys ne tik nenaudingi menedžeriams, bet ir žalingi, nes užgožia vertingas žinias.

Žmones palyginti lengvai isivaizduoja materialiniu vertybiu judejima, taciau kur kas sunkiau suvokia nematerialius, iš ju ir informacinius, srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo srities darbuotojas turi aiškiai suvokti duomenu judejima imoneje, ir suprasti valdymui naudingos informacijos formavimo desningumus.

1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai

Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansines, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ukiniai vienetai – imones, ju valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali buti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.

Apskaitos požiuriu imone yra savarankiškas ukinis vienetas, atribotas nuo kitu imoniu ir savininku.

Visose laisvos rinkos šalyse labai paplites teiginys, jog apskaita yra verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturedami duomenu apie verslo sekme ar turta, kuriuo disponuoja imone, tos imones darbuotojai paprasciausiai negaletu susikalbeti. Imones vadovai neistengtu susišneketi su savininkais bei kitu imoniu vadovais, pirkejais, tiekejais. Juk imones steigiamos tam kad uždirbtu pelna ir didintu savininku turta, išreiškiama pinigais. Ivairus specialistai puikiausiai gali susikalbeti universalia apskaitos kalba, viska išreiškiancia visuotiniu pinigu matu. Šio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie imones turta, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvuma – juk imones veiklos procese turto nuolat turi daugeti, nebent dali jo išsidalintu savininkai, arba imone nuolatos patirtu nuostolius.

Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir ivairove. Tai naturalus reiškinys, nes apskaita turi buti vykdoma kiekvienoj imonej, be to ivairiais tikslais. Neformaliai veikianciose imonese ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku butu rasti ilgesni laika sekmingai dirbancia imone, kurios valdytojai nesiorientuotu kokiu turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybiška apskaitos informacija anksciau ar veliau nukonkuruotu tokia imone. Kalbant apie apskaitos informacija, skiriami apskaitos informacijos ir finansines atskaitomybes vartotojai.

Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš ju imones savininkai (AB-se – akcininkai). Verslo nesekmes atveju jie rizikuoja prarasti visa investuota i imone turta, todel nuolat turi dometis ne tik imones veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja imone, suma, taip pat kam priklauso šis turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos informacija, akcininkai priima sprendima parduoti arba neparduoti turimas akcijas, o potencialus savininkai sprendžia ar verta isigyti šiu arba imones išleistu nauju akciju.

Svarbiausias duomenu šaltinis, kuriuo apsispresdami vadovaujasi akcininkai, yra metine finansine atskaitomybe. Remdamiesi ja savininkai numato ir verslo pletojimo politika. Sprendžiant ar imones administracija per ataskaitini laikotarpi gerai vykde savo pareigas ir tuo pagrindu renka imones vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metines finansines atskaitomybes parengimo akcininkams teisinguma turi patvirtinti ju samdytas auditorius, o pati atskaitomybe parengiama taip, kad joje butu pakankamai informacijos minetiems klausimams spresti, bet drauge nebutu išduodamos imones komercines paslaptys.

Ne visa apskaitos informacija prieinama imones savininkams. Jiems pateikiami duomenys, kuriu reikia minetiems sprendimams priimti (šia teise jiems garantuoja istatymai). Taciau paprastai jiems nebuna prieinama informacija, atskleidžianti imones komercines paslaptis, pvz. Imones tiekeju ar pirkeju sarašai, ypac su perkamu ar parduodamu vertybiu kainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojanciu imoniu savininkai nusipirke konkurentu
imones išleistu akciju, galetu sužinoti visas ju komercines paslaptis.

Apskaitos informacijos vartotojai

1.Tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai:

a)Esantys ir potencialus imones savininkai,

b)Imones administracija ir valdytojai,

c)Imones darbuotojai.

2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:

a)Esantys ir potencialus kreditoriai,

b)Esantys ir potencialus tiekejai,

c)Esantys ir potencialus pirkejai.

3.Ivairios valdžios institucijos:

a)Mokesciu sistemos tvarkytojai ir ivairiu mokesciu surinkejai,

b)Valstybines statistikos institucijos,

c)Regionines valdžios institucijos,

d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.

4.Kiti vartotojai:

a)Vertybiniu popieriu komisija ir makleriai,

b)Konkurentai,

c)Finansiniai ekspertai ir patarejai,

d)Ivairus kiti vartotojai.

1.3.Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai

Gana sunku surasti sudetinga ryši tarp finansines apskaitos kurybinio prado, kuris yra butinas laisvosios rinkos salygomis ir šios apskaiciuotos rušies reglamentavimo tam tikru valstybiu ar netgi tarptautiniu mastu.

Pirma, finansine apskaita atspindeti labai ivairia ir sudetinga imoniu ukine veikla, negali buti absoliuciai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose imonese, nes niekas negaletu tiksliai nusakyti visu imanomu aplinkybiu, kurias gali tekti atspindeti imoniu apskaitininkams.

Antra vertus, jie privalo laikytis tam tikru bendru nuostatu, kad apskaitoje ir atskaitomybeje atspindetu imoniu turta, nuosavybe ir veiklos rezultatus.Noredami igyvendinti svarbiausia apskaitos darbuotoju pareiga, atspindeti tikra imones ir jos veiklos bukle taip, kad šia informacija teisingai suvoktu visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautiniu Apskaitos standartu nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybiu profesionaliu apskaitininku organizaciju atstovus.

Pagal nagrinejamu klausimu pobudi standartus galima suskirstyti i grupes:

– metodologiniai standartai,

– metines finansines atskaitomybes turini ir forma,

– reglamentuojantys standartai,

– susivienijimu ir ju strukturiniu padaliniu veiklos apskaita reglamentuojantys standartai,

– pajamu ir sanaudu pripažinimo apskaitoje standartai,

– ivairiu veiklos rušiu standartai,

– apskaitos hiperinfliacijos salygomis standartai,

– standartai skirti socialines politikos ir vyriausybes pagalbos klausimams,

– finansiniu instituciju veiklos apskaita reglamentuojantys standartai.

ES valstybiu apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES direktyvomis, reglamentuo-janciomis buhalterines apskaitos vedimo klausimus tu šaliu imonese.

LR imonems itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas, kuri 1997 06 18d. prieme LR Aukšciausioji taryba.

Apskaitos modeliai

Nors bendroji finansine apskaita ir atskaitomybe reglamentuojama ir tarptautiniu mastu, taciau turi tam tikru nacionaliniu skirtumu, kuriuos salygoja ne tik valstybiu dydis, bendrojo ir specialiojo buhalterinio išsilavinimo lygis ir perejimo prie finansines apskaitos vedimo laikotarpis, bet kartais ir nacionalines tradicijos. Ilgainiui del etniniu (ypac kalbos), geografiniu, istoriniu bei kai kuriu kitu aplinkybiu susiformavo tam tikri apskaitos modeliai ir pagal tam tikrus požymius vienam ar kitam modeliui galima priskirti visas pasaulio valstybes.

Anglosaksu šaliu modeliui budinga griežta finansines apskaitos orientacija i savininku (investuotoju) informacinius poreikius.

Kontinentines Europos modeliui budinga orientacija i banku ir kitu finansiniu instituciju, kuriu lyginamasis svoris imoniu nuosavybeje buna gana didelis bendrajai finansiniai apskaitai keliamus reikalavimus. Šiu šaliu valdžia ivairiais potvarkiais, dažniausiai gana smulkiai sukonkretina finansines apskaitos vedimo tvarka imonese. Tai budinga Belgijai, Prancuzijai, Vokietijai.

LR siekdama tapti tikraja ES nare taip pat pasirinko šios sajungos direktyvu reglamentuota kontinentines Europos apskaitos modeli, kuriame yra ir pažangiu anglosaksu šalyse taikomo modelio elementu.

Išskirtinis yra Lotynu Amerikos apskaitos modelis. Jam budingas gana didelis valstybinis apskaitos reglamentavimas, visa apskaitos sistema reglamentuota i valstybinio planavimo ir reguliavimo poreikius. Budinga Argentinai, Bolivijai, Cilei, Brazilijai, Ekvadorui, Peru, Urugvajui.

Dar ypatingesnis musulmonu fundamentalistu valdomu šaliu imoniu apskaitos modelis, kartais vadinamas Irano modeliu. Ši apskaitos metodika mažiausiai ištyrineta, nes ji nieko bendro neturi su tarptautiniu apskaitininku organizaciju rekomenduojamais finansines apskaitos vedimo principais. Tai salygojama pelno neigimu. O jo uždirbimas laikomas amoraliu. Paskutine mums labai svarbi šaliu grupe taiko apskaita, kuria galima ivardinti Postkomunistini apskaitos modeli. Šiu valstybiu buhalterinei apskaitai centralizuoto planavimo, centralizuoto paskirstymo salygomis buvo budinga visiška orientacija i valstybinio reguliavimo ir apmokestinimo poreikius. Kitas reikšmingas bruožas buvo tas, kad visiškai nesiekiant pritraukti daugiau investuotoju, apskaita ir neatspindejo nei realaus turto, kuriuo disponavo imone, nei tikros per ataskaitini uždirbto pelno sumos. Ši apskaitos modeli taike visos buvusios socialistines valstybes iš ju ir LR. Dabar absoliuti ju dauguma stengiasi pereiti prie visose laisvosios rinkos šalyse taikomos bendrosios
finansines apskaitos.

1.4.Apskaitininko profesija

Apskaita atsirado daugiau kaip prieš tukstantmeti iki musu eros. Šio amžiaus pabaiga paženklinta itin reikšmingu apkaitai ivykiu – 1494m. garsus italu matematikas, vienuolis pranciškonas L. Paciolis, Venecijoje išleistoje knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykiu visuma” pirma karta apraše dvejybine apskaitos sistema. IX skyrius vadinasi “Traktatas apie saskaitas ir irašus”.

Tarptautinis apskaitininku federacijos etikos komitetas yra paskelbes specialu profesionalu apskaitininku etikos kodeksa. Jame deklaruojamos tokios apskaitininku profesijos, etines nuostatos:

– garbingumas. Apskaitininkas privalo sažiningai atlikti savo profesines pareigas.

– objektyvumas. Apskaitininkui draudžiama savo profesineje veikloje vadovautis išankstinemis (tiek teigiamomis, tiek ir neigiamomis) nuostatomis galinciomis pakenkti nešališkam apskaitoje atspindimu dalyku ivertinimui.

– profesine kompetencija. Ji reiškia, kad apskaitininkas turi profesionaliai atlikti savo pareigas, teikti tik tokias paslaugas, kurioms atlikti yra tinkamai, dalykiškai pasirenge.

– patikimumas, konfidencialumas. Kiekvienas apskaitos darbuotojas savo tiesioginiame darbe susidurdamas su didesnemis ar mažesnemis komercinemis paslaptimis, privalo griežtai jas išlaikyti, išskyrus tik tuos atvejus kaip paskelbti šia informacija yra tiesiogine jo pareiga

– profesinis elgesys. Apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenktu savo reputacijai ir viešajai nuomonei apie jo atstovaujama profesija.

– specialiuju standartu laikymasis. Apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo klientu ar darbdaviu nurodymu, apskaitos darbuotojai visuomet turi likti sažiningi. Jie negali atlikti veiksmu, kuriais nusižengtu objektyvumui, arba, kurie pažeistu apskaitininku profesine nepriklausomybe.

Buhalteriu herbe, vaizduojanciame visa žmoniu veikla nušvieciancia saule, priežasciu ir pasekmiu priklausomybe išreiškiancias svarstykles ir apskaitos amžinybe simbolizuojancia Bernulio kreive. Visiems laikams irežtas didžiojo prancuzu mokslininko Ž. Bakšto Diumarše sukurtas apskaitininku šukis: “Mokslas – sažiningumas – nepriklausomybe”.

1.5.Bendrieji apskaitos principai

Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisykles.

Principai:

– imones principas. Reikalauja, kad savininko ar savininku investuotas i imone turtas apskaitoje butu atskirtas nuo ju asmeninio turto.

– imones tesiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje daryti prielaida, jog imones veikla trunka neribota laika, bet neina bankroto link ar nera kokios kitokios priežasties del kurios reiketu nutraukti veikla.

– periodiškumo principas. Tesiamos veiklos principas labai susijes su periodiškumo principu, kitaip sakant su salyginiu šios veiklos skirstymu i tam tikrus laikotarpius, kuriu pabaigoje pateikiama ataskaitine informacija apie imones turima turta bei pasikeitimus per ataskaitini laikotarpi taip pat apie uždirbtas pajamas ir sanaudas, patirtas uždirbant.

Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistu apskaitos metodika.

– atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintu visus imones veiklos rezultatus. Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama palankiu vadovu perrinkimu rezultatu dažnai pagražinti tikraja padeti. Imones administracija kartais linkusi irodyti savininkams, kad susiklosciusia nepalankia finansine padeti geriausiai galima pataisyti išleidus nauju akciju. Tuo tikslu naujuosius akcininkus pirmiausia reikia itikinti, jog imones veikla bent jau pakenciama.

– piniginio ikainojimo principas. Jis reiškia, kad visas imones turtas, taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansineje atskaitomybeje turi buti atspindeti, ikainuoti pinigai. Viskas išreiškiama piniginiais vienetais.

– kaupimo principas. Tai vienas svarbiausiu konceptualiu rinkos nuostatu. Jis reikalauja, kad ukiniai faktai apskaitoje butu fiksuojami jau ivyke: uždirbamos pajamos turi buti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sanaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo pinigu gavimo ar išmokejimo.

– palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaiciuotos per ataskaitini laikotarpi uždirbtos pajamos butu palygintos su šias pajamas uždirbant patirtomis sanaudomis.

2.Finansine atskaitomybe

2.1.Ekonominiai procesai finansineje apskaitoje ir atskaitomybeje: svarbiausios kategorijos ir esme

Kiekviena imone sukuriama siekiant patenkinti tam tikrus materialinius ar dvasinius visuomenes poreikius. Kitaip visuomene nepripažintu tos imones produktu taigi ir nepirktu ju, todel visa imones veiklos esme sudaro tuos poreikius tenkinanciu poreikiu gamyba.

Gamyba suprantame ekonomine, dar tiksliau apskaitos prasme, kaip pelno gamyba arba jo uždirbima.

Gamyba apima:

-pardavima,kai vertybes perkamos norint veliau jas parduoti kitiems pirkejams, šiu prekiu neperdirbant, nebent kiek pagerinant ju vartojamasias savybes ar prekiu išvaizda

pvz.: surenkant stambiu baldu detales i visuma baldu parduotuveje.

-paslaugu teikima,kai imone tretiems asmenims (taip buhalteriai vadina visas kitas imones išskyrus savaja
piliecius) teikia nematerialias paslaugas, pvz., gydimo, mokymo, konsultavimo, teisines.

-perdirbima, kai iš pirminiu žaliavu atlieka ivairias technologines operacijas, gaminami produktai, kurie veliau parduodami tartiems asmenims.

Kalbedami apie ivairias gamybos atmainas, vartojame pirkimo ir pardavimo terminus, kurie buhalterineje apskaitoje igyja labai konkrecia prasme.

Pirkimo terminas vartojamas, kai norima pabrežti, kad kurios nors vertybes perkamos turi tiksla jas parduoti.

Pardavimo terminas vartojamas norint pabrežti, kad parduodamos prekes, kurios buvo anksciau nepirktos (pagamintos) turint tiksla jas parduoti tretiems asmenims.

Isigijimo terminas vartojamas kai norima pasakyti, kad kurios nors vertemis neperkamos turint tiksla perparduoti jas tretiesiems asmenims, bet isigyjamos siekiant naudoti imones veikloj.

Perleidimo terminas vartojamas kai norima pabrežti, kad už pinigus tretiesiems asmenims parduotos vertybes nebuvo pirktos turint tiksla, bet anksciau isigytos tam, kad butu panaudotos imones veikloj, bet ne perparduotos tretiems asmenims.

Fundamentine apskaitos lygybe

Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias salygas nuosavybes teise imones savininkams priklausanti ekonominiu ištekliu dalis – turtas.

Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi savininku.

Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keiciasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybe. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe:

Turtas = Nuosavybe

Turtas = akcininku nuosavybe + skolintoju nuosavybe

Pelno uždirbimo itaka fundamentinei apskaitos lygybei

Uždirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiškinys, pasireiškia tada, kai pajamu uždirbimas sutampa su sanaudu, su pinigu ar kito turto išleidimu. pvz.: nedideleje krautuveleje prekes kreditu neparduodamos ir kuri neturi savo patalpu ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekviena menesi mokedama nuomos mokesti. Tokiu atveju norint apskaiciuoti savininko nuosavybes padidejima pakanka nustatyti kiek per ataskaitini laikotarpi padidejo imones turtas.

Finansines atskaitomybes esme

Finansines atskaitomybes vartotojams svarbu gauti visapuse informacija apie imoniu veikla. Juos domina kokiu turtu disponuoja imone – svarbiausia kam jis priklauso, taciau savininkai gali netekti labai didelio turto,jei jis bus racionaliai vartojamas. Kiekvienas kartas kai imone savo prekes parduoda pigiau negu pati pirkdama mokejo, reiškia ne ka kita kaip savininkams priklausancio. Todel jie labai suinteresuoti, kad del to nenuvertetu turimos akcijos ir nuolat stebi imones veikla vadovaudamiesi išorine, finansine atskaitomybe, kuri laisvai prieinama.

Duomenys apie visa turta, kuriuo disponuoja imone ir šio turto savininkus, pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu, pateikiama per ataskaitini laikotarpi uždirbtos pajamos ir jas uždirbant patirtoms sanaudoms fiksuoti skirti speciali finansines atskaitomybes forma – pelno (nuostolio) ataskaita.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2429 žodžiai iš 8038 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.