Asmens savivoka
5 (100%) 1 vote

Asmens savivoka

Referatas: Asmens savivoka

Kiekvienas individas suvokiamas daugeliu aspektų: fiziniu, emociniu, moraliniu ir socialiniu. Ir kiekvienas iš mūsų kaip individas turi savivoką. Formuodami savivoką, mes remiamės savimi kaip objektu, įsivaizduodami, kad jis yra savarankiška būtybė, kurią stebi kažkas kitas. Dauguma socialinių tyrimų padalija savivoką į du didelius dydžius: susitapatinimus ir savęs vertinimus.

Socialiniai vaidmenys, ypač tie, kurie tam tikru metu individui yra svarbiausi, didžiąją dalimi susitapatina. Kiekviena mergaitė yra dukra, kiekvienas berniukas yra sūnus, ir daugeliui žmonių būti savo tėvų vaiku yra svarbus sutapimo elementas. Keletas susitapatinimo aspektų tęsiasi visą gyvenimą. Pavyzdžiui, sutapimas su lytimi, suvokimas savęs kaip vyro ar moters atsiranda anksti ir atrodo esąs pagrindinis asmens sutapimo elementas, nors tik tam tikrais gyvenimo laikotarpiais jis yra svarbesnis nei kiti elementai. Bet kadangi individo situacijos gyvenime keičiasi, susitapatinimas nėra įtvirtintas. Jis vystosi ir kinta, individui išmokstant naujus vaidmenis arba kai pasikeičia jau esamų vaidmenų reikalavimai. dirbantis vyras gali sutapatinti savo individualybę su profesija, bet, jam išėjus į pensiją, pirmame plane gali atsidurti jo kaip senelio, turinčio anūkų, vaidmuo.

Požiūriai, siekiai ir vertybės taip pat apibrėžia savivokos turinį, darydami įtakos vaidmenų svarbai ir jų patyrimui. Pavyzdžiui, studentas, norintis tapti daktaru, tikriausiai daug rimčiau studijuos už tą, kuris tikisi paveldėti šeimos verslo rūšį, neatsižvelgiant į mokymosi rezultatus. Gerai mokytis yra pirmo studento susitapatinimo dalis, o antrojo studento pagrindinį susitapatinimą sudaro šeimos lūkesčių pateisinimas.

Be susitapatinimų žmonės jaučia save ir vertina tą grupę žmonių, kuriai jie save priskiria. Savęs vertinimai grįsti dviem dalykais: sugebėjimo pojūčiu ir vertės pojūčiu. Pirmasis yra nukreiptas į žmonių jausmus, kaip gerai jie daro tai, ką daro, ir kokie jie įspūdingi savo veiksmuose. Teiginiai “Aš esu geras dailidė” arba “Norėčiau būti geresniu tėvu” išreiškia savęs vertinimą šiuo aspektu. Antrasis savęs vertinimo pamatas yra susijęs su asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip sąžiningumas, ištikimybė ir drąsa. Abu savęs vertinimo elementai vystosi iš nuomonės apie save patį ir kitų žmonių atsiliepimų.

Tiriant, kaip žmonės suvokia save, juos priimta klausti, kad atsakytų keletą kartų į klausimą “Kas aš esu?”. Atsakymuose dažnai kartojasi aiškiai charakterizuojantys dalykai, tokie kaip vardas, amžius, ūgis, svoris, tautybė. Penkiolika ar dvidešimt kartų pakartojus klausimą, jau galima sulaukti gilesnių atsakymų, nusakančių individo charakterį, nuotaiką, visuomeninę padėtį ir bendravimo stilių.

Studentai buvo tiriami, klausiant “Kas aš esu?”, ilgiau negu tris dešimtmečius. Taigi įmanoma palyginti šiandieninių studentų savivoką su 1950 m. ir pilietinių teisių – karo Vietname eros – studentų savivoką. Dauguma 1950 m. ir 1960 m. studentų tapatino save su pripažįstamais socialiniais vaidmenimis, taigi su visuomenės tikslais ir grupinių įsipareigojimų pripažinimu, jie apibūdino save pagal studento visuomeninę padėtį, religiją ir šeimos padėtį. 1960 m. pabaigoje studentų savęs susitapatinimas nuo institucinės orientacijos pasistūmėjo link dėmesio impulsui. Tai reiškia, jog studentai tapatino save pasitenkinimo ir savęs išsipildymo kryptimi, labiau išreikšdami asmenines negu visuomenines vertybes. Jie apibūdino save, naudodami tokias laisvas sąvokas kaip buvimas laimingu, geros muzikos mėgėjas arba nekenčiantis veidmainių. Nors šiuolaikiniai studentai retkarčiais lyginami su savo 1950 m. tėvynainiais, tyrimai rodo, kad jų savęs susitapatinimas turi daugiau bendro su 1960 m. ir 1970 m. pradžios studento savęs susitapatinimų.

Keletas XIX a. ir XX a. pradžios mokslininkų išvystė teiginį, jog individo prigimtį nulemia visuomenės patyrimas. Pasak šio teiginio, žmogaus sąmonės turinys negali būti atskirtas nuo visuomenės, kurioje jis susiformavo. Nors ir pabrėždami skirtingus ryšio tarp individo ir visuomenės aspektus, trys teoretikai Cooley, Mead ir Freud laikėsi vieningų įsitikinimų, kad individualaus aš pagrindas yra socialiniame pasaulyje, ir jie stengėsi išsiaiškinti, kaip visuomenė daro įtaką individo sąmonei.

Cooley ir Mead moksliniai darbai iki tebeveikia sociologinį mąstymą, o ypač mąstymo mokyklą, žinomą simboliniu interakcionizmo vardu. Freud darbai turėjo didelį poveikį psichologijai ir ypač klinikinei psichiatrijai.

Tai, kokie mes esame, iš dalies nulemia kitų žmonių požiūrį į mus ir į tai, ką mes darome. Mes nuolatos patiriame grįžtamąjį ryšį, pajungdami jį savęs suvokimui. “Aš” yra kuriamas per socialinę sąveiką. Kartu su individo realybe egzistuoja ir socialinė aplinka. Charles Horton Cooley (1864-1929) rėmėsi atsispindinčiuoju arba veidrodiniu “Aš”. Veidrodinį “Aš” sudaro trys elementai: “mūsų išvaizda kitam žmogui, įsivaizdavimas, kaip jis vertina mūsų išvaizdą ir iš to kylantis tam tikras mūsų jausmas, kaip pasididžiavimas arba kančia” priklausomai nuo to vertinimo (Cooley). Žmonės įsivaizduoja ne tik tai, kaip kiti vertina tą, ką mato, – pritardami ar abejodami,
priešiškai. Taigi veidrodinį “Aš” sudaro pojūčiai, kuriuos sukelia kitų žmonių nuomonė. “Aš” sudaro daugiau ar mažiau tikslus kitų vertinimų suvokimas. Pačiam Cooley šis socialinis “Aš’ buvo svarbiausias visuomenės elementas. “Vaizdiniai, kuriuos žmonės susidaro apie vienas kitą, yra svarūs visuomenės faktai” (Cooley).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 848 žodžiai iš 1684 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.