Asmenybės suicidinį elgesį lemiantys veiksniai
5 (100%) 1 vote

Asmenybės suicidinį elgesį lemiantys veiksniai

Turinys

Įvadas 2

Apie savižudybę 3

Asmenybės suicidinį elgesį lemiantys veiksniai ir jų sąveika 4

Vaikų savižudybės 6

Savižudybės rizikos veiksniai ir prevencija 8

Pagalba 10

Kodėl verta gyventi? 11

Išvados 13

Literatūra 14

Įvadas

Savižudybių skaičius mūsų šalyje yra vienas didžiausių pasaulyje. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 65% jaunų žmonių buvo patyrę sąlytį su savižudybe, t.y. pažinojo žmogų – šeimos narį, draugą, pažįstamą, – kuris nusižudė ar buvo mėginęs tai padaryti. Dažnai aplinkinių užuojauta nusižudžiusio žmogaus atžvilgiu yra „šaukštai po pietų“: įvykusios nelaimės pakeisti neįmanoma. Tačiau galima žmogui padėti, kai jis yra tik pakeliui tokio drastiško poelgio link. Didele dalimi šios pagalbos sėkmė priklauso nuo to, ką mes žinome apie savižudybės krizę (Trofimova, 1999).

Taigi šio referato tikslas yra holistinio požiūrio į suicidinį elgesį lemiančių veiksnių sampratos ugdymas.

Uždaviniai:

1. išsiaiškinti, kas tai yra savižudybė;

2. išnagrinėti asmenybės suicidinį elgesį lemiančius veiksnius ir jų sąveiką;

3. atskirai apžvelgti vaikų ir jaunuolių savižudybės problemą bei jų suicidinio elgesio priežastis;

4. numatyti savižudybės rizikos veiksnius ir galimos prevencijos būdus;

5. apžvelgti, kokia pagalba gali būti teikiama asmeniui, turinčiam suicidinių ketinimų.

Apie savižudybę

Savižudybė, suicidas – tyčinis savo gyvybės nutraukimas. Dažniausi būdai – pasikorimas, nusinuodijimas (vaistais, dujomis), retesni – nusišovimas, pasiskandinimas, iššokimas iš aukštų pastatų ir kt. (Psichologijos žodynas, 1993). Metaforiškai kalbant, savižudybė yra vidinė žmogaus drama tarpasmeninių santykių kontekste (Trofimova, 1999).

Kiekvieno žmogaus gyvenime būna sunkių momentų, kiekvienas juos savaip išgyvena ir bando išspręsti iškilusias problemas, tačiau ne kiekvienas pagalvoja apie savižudybę kaip įmanomą sprendimo būdą. Ar mes žinome, ką išgyvena žmogus, ketinantis nusižudyti? Kas pastūmėjo jį prie tokio sprendimo? Kaip jis bandė susidoroti su gyvenimo sunkumais? Ką jis jaučia ir ko jis nori? (Trofimova, 1999).

Edvinas Shneidmanas pateikia 10 visoms savižudybėms bendrų charakteristikų:

1. bendras savižudybių tikslas – rasti problemos sprendimo būdą;

2. bendra savižudybių užduotis – atimti sau sąmonę, kad galima būtų negalvoti;

3. bendras savižudybes sukeliantis dirgiklis – tai dirgiklis, teikiantis nepakeliamą psichinį skausmą;

4. bendras savižudybes sukeliantis stresorius – frustruoti psichiniai poreikiai;

5. visoms savižudybėms bendra emocinė būklė – bejėgiškumo ir nevilties pojūtis;

6. bendra vidinė pozicija – ambivalentiškumas gyvenimo atžvilgiu: potraukiai gyventi ir negyventi susilygina;

7. bendra pažinimo sferos būklė – horizontų susiaurėjimas;

8. bendra veiklos rūšis – pasitraukimas;

9. bendra tarpasmeninio komunikavimo forma – savižudybės plano atskleidimas kam nors;

10. bendra priežastis, dėl kurios atsiranda vidinis sutelktumas, yra ryšys tarp būdų, kuriais žmogus visą gyvenimą kovojo su sunkiomis situacijomis (Plužek, 1996).

Klaidinga manyti, kad savižudybė yra kokio nors vieno išorinio streso ar įvykio padarinys arba kad tai tik skausmo, kurį žmogus išgyvena, išraiška. Savižudybė – tai ilgai trunkančio proceso rezultatas. Kokia nors konkreti priežastis dažnai būna tik paskutinis lašas, kuris priverčia žmogų galutinai apispręsti ir įvykdyti savižudybę (Trofimova, 1999).

Suicidinių idėjų žmogui gali kilti ūmaus krizės periodo metu arba šiek tiek jam atslūgus. Suicidinė elgsena, kai krizinės situacijos vystymosi paseka, turi savo vystymosi dinamiką, kurioje pirmiausia išryškėja vis sunkėjanti situacija, lydima minčių apie mirtį, galinčią išvaduoti nuo skausmo ir sunkumų. Jeigu situacija nepalengvėja, žmogus gali pereiti prie kito suicidinės elgsenos etapo – savižudybės planavimo, t.y. aplinkybių, būdo, priemonių numatymo, laiškų rašymo, darbų užbaigimo, pasiruošimo laidotuvėms ir kt. Nors šiame etape asmuo dar nėra galutinai apsisprendęs, bet jau išgyvena stiprų ambivalentiškumą. Jei laiku suteikiama pagalba ar bent iškyla menka viltis pozityviai išspręsti susidariusią situaciją, ketinimo žudytis atsisakoma. Priešingu atveju žmogus apsisprendžia ir įvyksta savižudybė. Pavykus išgelbėti gyvybę ir suteikus pagalbą, žmogus neretai (nors ne visada) jaučiasi dėkingas, jam sugrįžta nors gyventi (Gailienė, 1998).

Asmenybės suicidinį elgesį lemiantys veiksniai ir jų sąveika

Niekas neapsaugotas nuo įvairių gyvenimo sukrėtimų. Išsiskyrimas su artimu žmogumi, mirtis, nesėkmės moksle ir darbe, išdavystė, sunki liga, kitokie nemalonūs ir netikėti gyvenimo pasikeitimai gali sukelti būseną, vadinamą psichologine krize. Krizę išgyvenantis žmogus jaučiasi nebegalįs įveikti iškilusių sunkumų, yra pasimetęs ir nežino, ką daryti. Įprasti būdai, kurie jam anksčiau padėdavo įveikti gyvenimo sunkumus, tampa nebeveiksmingi. Žmonėms, esantiems tokioje būsenoje, gali kilti minčių apie savižudybę. Negalėdami įveikti krizės ir nesulaukdami aplinkinių pagalbos, jie gali tapti priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, susirgti psichikos ligomis ar net nusižudyti (Draugo laiškai, 2004).

Žmogaus gyvenimo
prasmę ir jo egzistenciją apskritai lemia tam tikri sprendimai apie save. Tie sprendimai atspindi žmogaus santykį su aplinka ir yra jos nulemti. Sprendimai formuojasi kaip reakcija į aplinkos įtaką. Tai lemia žmogaus gyvenimo tikslo pasirinkimą – gyventi ar mirti (Milašiūnas, 1997).

Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:

• Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti – jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.

• Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.

• Rigidiškumas – savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremiškas (www.vpsc.lt/suicidai_.htm+suicidinis+elgesys&hl=lt).

Savižudybė pasirenkama dėl daugelio priežasčių: ji yra tiek vidinio, tiek tarpasmeninio pobūdžio problema. Norint suprasti savižudybės krizę išgyvenančio žmogaus ketinimus, pirmiausia reikia pažvelgti į patį žmogų. Žmogus nusižudo ne dėl skausmo ar streso, o dėl to, kad šis skausmas šiam konkrečiam žmogui yra nepakeliamas, ir jis tiesiog nesugeba susidoroti su sunkia gyvenimo situacija (Trofimova, 1999).

Dažniausiai žudosi žmonės, kurių psichika yra sutrikusi, ypač sergantys endogenine depresija, alkoholizmu, narkomanija. Gali nusižudyti ir psichiškai sveiki žmonės, apimti nevilties dėl sunkios gyvenimo situacijos, dėl nepagydomos somatinės ligos. Demonstratyvios savižudybės būdingos isteriškiems asmenims, vaikams ir jaunuoliams. Šios savižudybės parengiamos taip, kad savižudį būtų galima išgelbėti. Dažniausiai tai pagalbos šauksmas, kreipimasis į aplinką, mėginimas atkreipti į save didesnį dėmesį (Psichologijos žodynas, 1993).

Tyrimai tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse išaiškino du dalykus. Pirma, dauguma savižudžių turi diagnozuojamą psichikos sutrikimą. Antra, savižudybė ir suicidinis elgesys dažnesni tarp psichiškai nesveikų asmenų. Štai tie sutrikimai, pradedant didžiausios rizikos grupe:

• visų formų depresijos;

• asmenybės sutrikimai (neprisitaikanti visuomenėje asmenybė, pasižyminti impulsyvumu, agresyvumu, dažnais nuotaikos pokyčiais);

• alkoholizmas (paauglių atveju gali būti ir/arba kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1250 žodžiai iš 4139 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.