Atradimai ir kolonizacija
5 (100%) 1 vote

Atradimai ir kolonizacija

1. Įvadas 3

2.1. Geografinių kelionių ir atradimų priežastys 4

2.2. Atradimų amžius (B.Diasas, V. de Gama, K.Kolumbas, F.Magelanas ir kt.) 5

2.3. Kolonizacijos periodas (Portugalijos ir Ispanijos kolonijinė politika) 7

2.4. Kitų Europos valstybių geografiniai atradimai ir kolonijinė politika (Prancūzija, Anglija, Olandija) 9

2.5. Komercinė revoliucija ir jos pasekmės 12

3. Išvados 15

4. Literatūros sąrašas 18

1. Įžanga

Laikotarpį, kurį Europa išgyveno pereidama iš Viduramžių į Renesansą, galima įvardinti kaip vieną esmingiausių žmonijos istorijos periodų, radikaliai pakeitusių Vakarų civilizacijos raidos kryptį. Jokiais kitais laikais žmogus ir jo pasaulėvaizdis nesikeitė taip stipriai ir kardinaliai, kaip tuomet: geografiniai atradimai sugriovė archajiškąjį pasaulio ir žmogaus jame vaizdinį, paskatindami kurti naujus būties ir buities modelius. Galima teigti, jog ekonominio racionalumo inspiruotos kelionės atvėrė Europai plačius, naujus horizontus, ir toli gražu ne tik geografine prasme: Renesanso epocha savo novatoriškomis koncepcijomis pakeitė patį žmogų, kuris atrado save kaip asmenybę, kaip unikalų individą. Antikinį ir viduramžišką žmogų, gyvenantį pagal aiškius mitologinius archetipus, pakeičia naujų laikų žmogus – savarankiška būtybė, bandanti suvokti ne tik regimąjį pasaulį, bet ir ne mažiau sudėtingus imanentinius procesus.

J.Ortega y Gasset’as, apmąstydamas šį beprecendentinį laikotarpį ir švietimo suklestėjimo tuo metu priežastis, rašė: “Tuo laiku subrendo pirmas didysis naujosios kultūros derlius. Per trumpą laiką žmogaus žinių lobynas smarkiai padidėjo. Gyvenimas, įžengęs į naujausiais išradimais pagrįstą kapitalizmą, tapo ypač komplikuotas, reikėjo vis didesnio techninio išsilavinimo. Reikėjo sužinoti daug dalykų, kurių gausa viršijo mokymosi sugebėjimus <…>.”

Kitaip sakant, pasikeitimus išgyveno ne tik Vakarų ekonomika, politika ar kultūra, keitėsi ir pats žmogaus mentalitetas (šia prasme kai kurie tyrinėtojai ypač akcentuoja “etiketo” kaip “civilizuotumo” suklestėjimą, “retorinę revoliuciją” ar “spaudos kultūros”, raštingumo apskritai išsivystymą ).

Didžiųjų geografinių atradimų epocha, ties kuria bus sukoncentruotas ir mūsų dėmesys, nuo seno domino istorijos tyrinėtojus: kai kurios istorinės figūros (Kolumbas, Magelanas, konkistadorai) net peržengė mokslo ribas ir tapo masinės kultūros objektais. Tačiau ekonomikos, sociologijos ir kitų mokslų raida pastaruoju metu įnešė papildomų kontekstų į aptariamos epochos vaizdą. Todėl didžiųjų geografinių atradimų laikotarpis ir jo problematika istorine prasme vėl aktuali, reikalaujanti naujo žvilgsnio į senus klausimus. Kokios priežastys įtakojo to meto tarptautinę politiką, kodėl suklestėjo vienos šalys, o kitos silpnėjo, kas sąlygojo atrastų kraštų kolonizavimo istoriją ir jos specifiką, kaip šie procesai įtakojo padėtį Europoje – pabandyti atsakyti į visus šiuos klausimus ir pagrindinis šio darbo tikslas.

2. 1. Geografinių kelionių ir atradimų priežastys

Praktiškai nuo Antikos laikų prekyba Europoje buvo sukoncentruota ties Viduržiemio jūra. Tai sąlygojo tai, jog visos pagrindinės Europos ir Artimosios Azijos kultūros (Egipto, finikiečių, izraelitų, graikų, romėnų ir t.t.) kūrėsi ir vystėsi būtent šios jūros pakrantėse, tačiau Viduramžiais išryškėjo ir kiti svarbūs motyvai: pirmiausia tai, jog užsimezgė nuolatiniai prekybos ryšiai tarp Europos ir Rytų. Rytietiškos prekės tapo vis labiau neatsiejamos nuo europietiškos aukštuomenės ir viduriniosios klasės gyvenimo . Į Europa buvo vežami įvairūs prieskoniai (pipiras, gvazdikėliai, imbrusas, muskato riešutai, cinamonas ir t.t.), cukrus, juvelyriniai dirbiniai, parfumerija, audeklai ir t.t. Didžiulė paklausa sudarė puikias galimybes suklestėti pietiniams Italijos, Prancūzijos ir šiauriniams Ispanijos uostams bei jų pirkliams .

Tačiau XV amžiaus antroje pusėje Viduržiemio jūros prekybą užklupo didžiulė krizė. Be abejo, ir anksčiau iškildavo įvairių sunkumų – pagrindinis prekybos vystymosi stabdys buvo daugybės tarpininkų buvimas (arabai, bizantiečiai, italai ir t.t.), kas sąlygojo dideles atvežamų prekių kainas. Be to vakariniams ar šiauriniams Europos pirkliams rytų rinka buvo apskritai neprieinama. Situaciją dar labiau apsunkino tai, jog turkai užkariavo visus Artimuosius Rytus: turkų plėšimai, piratavimas, įvairiausios duoklės ir pan., prekybą darė pavojingą, nereguliarią bei mažiau naudingą. Vienintelis tuo metu žinomas turkų neužimtas kelias į Indiją vedė per Egiptą ir Raudonąją jūrą, tačiau ten šeimininkavo arabai. Net Venecijos pirkliai galėjo atvykti tik iki Aleksandrijos, kur juos pasitikdavo arabų pirkliai,
atvežantys prieskonių. Tad visiškai natūralu, jog iškilo būtinybė rasti jūros kelią į Indiją, tam, kad būtų galima apeiti turkų ir arabų valdas . Paprastai kalbant, Viduržiemio jūros baseino prekyba nebetenkino tuometinių poreikių ir neišvengiamai buvo žengiama prie pasaulinės prekybos.

Ieškoti šio kelio skatino ir kitas dalykas, t.y. vadinamoji “aukso problema”. Esmė ta, jog Europoje vis labiau ėmė trūkti brangiųjų metalų, nes prekiauti mainais su Rytais buvo neįmanoma: tai, ką siūlė Europa (žemės ūkio produktai, alavas, medus ir pan.), nors turėjo paklausą, tačiau toli gražu ne tokią, kaip rytiečių prekės, todėl tam tikrą skirtumą europiečiai turėjo sumokėti auksu ir sidabru. Tokiu būdu kasmet iš Europos vykdavo savotiškas brangiųjų metalų nutekėjimas, tuo tarpu jo poreikis tarp Europos feodalų ir besivystančios buržuazijos vis augo. Tad naujų jūros kelių ir žemių ieškojimą sąlygojo ne tik poreikis prekiauti su Rytais be tarpininkų, bet ir tauriųjų metalų poreikis .

2.2 . Atradimų amžius (B.Diasas, V. de Gama, K.Kolumbas, F.Magelanas)

Naujojo kelio ieškojimu buvo suinteresuotos ne visos šalys: pavyzdžiui, Italijos pirkliai net ir krizės metu vertėsi neblogai, nes jų prekybos su Rytais monopolija davė pakankamai gerą pelną . Tačiau ši situacija visiškai netenkino Vakarų Europos šalių, pirmiausia Ispanijos ir Portugalijos.

Portugalija XV amžiuje ilgai kariavo su maurais, tačiau vėliau su jais užmezgė prekybinius santykius, tokiu būdu pasiekdama šiaurės-vakarų Afrikos pakrantes, kas sudarė geras sąlygas tolimesnei plėtrai į Afrikos pietus. Be to svarbu tai, jog pati Portugalijos vyriausybė visomis įmanomomis priemonėmis rėmė jūreivystę, kas gamtiniais ištekliais neturtingoje Portugalijoje visai suprantama. Šioje srityje ypač daug nuveikė princas Henrikas Jūreivis (miręs 1460 metais), kuris pastatė didelį portugalų laivyną tikėdamasis užimti vakarines Afrikos pakrantes. Henriko Jūreivio veikla greitai davė pozityvių rezultatų: 1445 metais portugalai atrado Žaliojo Kyšulio salyną, 1471 m. jie pasiekė Gvinėją, ten, Auksinio Kranto apylinkėse buvo pastatyta stipri karinė faktorija, ilgiems metams tapusi atramos tašku ir sustojimu punktu. Po mažu portugalai vis labiau slinko į pietus, o 1486 metais B.Diasas atrado Gerosios Vilties kyšulį. Tai dar labiau suaktyvino naujojo kelio į Indiją paieškas ir šį sumanymą įgyvendino V. de Gama: eskadrile iš keturių laivų jis paliko Lisabonos uostą 1497 m., 1498 m. pasiekė Indijos pakrantes, o 1499 metais sugrįžo į Lisaboną su didžiuliu aukso ir prieskonių kroviniu .

V. de Gamos atradimas amžininkams padarė didžiulį įspūdį bei poveikį: po šio įvykio pats Portugalijos karalius gavo “Laimingojo” pravardę bei “Indijos valdovo” titulą. Šiaip ar taip naujasis kelias į Indiją buvo rastas ir nepaisant kelionės brangumo ir sunkumo (iš 168 V. de Gamos jūreivių grįžo vos 55) , ji ne tik padengė visas išlaidas, bet ir keleriopai atsipirko, kas davė akstiną rengti naujas ekspedicijas, padėjusias pamatus Indijos užkariavimui ir kolonizavimui. Tad portugalai buvo pirmieji pradėję didžiųjų geografinių atradimų bei naujųjų kraštų kolonizavimo erą.

Galutinai vakarinės Indijos pakrantės buvo užgrobtos admirolų Almeidos (pirmas portugalų Indijos vicekaralius 1505-1508) bei Albukerkos (1509-1515), prie Kalkutos buvo įkurta vicekaralių buveinė ir sostinė Goa. Labai svarbus buvo tai, jog portugalams pavyko užgrobti svarbiausius strateginius prekybos centrus: Adeną prie Raudonosios jūros ir Indijos vandenyno susijungimo bei Ormuzą prie Persų įlankos. Kitaip sakant, portugalai uždarė senuosius prekybos kelius per Raudonąją jūrą bei Siriją, perimdami prekybos su Rytais monopoliją į savo rankas, šitaip ankstesnis Aleksandrijos ir Venecijos vaidmuo atiteko Lisabonai .

Tuo metu kai Portugalija sparčiai veržėsi į Indiją apiplaukdama Afriką, jos kaimynei ir konkurentei Ispanijai kilo kitas planas: genujietis K.Kolumbas 1492 metais karaliui Ferdinandui pasiūlė pabandyti nuplaukti kitu keliu – tiesiog keliaujant į vakarus. Šis projektas rėmėsi XV amžiaus pabaigoje vėl tapusia populiaria teorija, teigiančia, jog Žemė yra apvali. Portugalai kiek anksčiau šį sumanymą atmetė, mat po B.Diaso kelionės neabejojo galimybe pasiekti Indiją iš rytų. Žemės apvalumas tuo metu dar buvo viso labo hipotezė, tad pats pasiūlymas buvo gana avantiūriškas, tačiau Ispanijos monarchai buvo palankesni nei Portugalijos karalius ir suteikė paramą K.Kolumbui, kuris jau tais pačiais metais su 3 laivų eskadra išplaukė į kelionę .

Po keleto mėnesių sunkios kelionės K.Kolumbas atrado vieną iš Bahamų salų Karibų jūroje, o netrukus pasiekė ir dideles Haičio ir Kubos salas. Kitose kelionėse buvo pasiekta ir Pietų Amerika (ties Orinoko žiotimis). Netrukus prasidėjo Amerikos kolonizavimas: pirmoji kolonija buvo įkurta Espanjolėje (Haityje) .

Paradoksalu, tačiau K.Kolumbas iki pat gyvenimo pabaigos tvirtino, jog jis atrado Indiją, Kiniją ir Japoniją. Beje, mirė jis skurde, visų užmirštas, nes naujosios žemės greitai ispanus nuvylė: “Vakarų Indija” palyginus su tikrąją, “Rytų Indija”, buvo neturtinga, aukso buvo rasta gerokai mažiau, nei tikėtasi.

Dėl minėtojo paradokso naujasis žemynas gavo ne
vardą, o italo iš Florencijos Amerigo Vespučio, kuris keletą kartų buvo nuvykęs į Naująjį Pasaulį, didžiąja dalimi į Pietų Amerikos šiaurės rytus. 1507 metais išleistas jo pasakojimų apie šį kraštą rinkinys susilaukė didžiulio pasisekimo, tad jau 1507 metais kartografais žymėdami Kolumbo atrastas teritorijas, vadino jas “Amerigo žeme”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1577 žodžiai iš 5101 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.