Atsakomybės rūšys
5 (100%) 1 vote

Atsakomybės rūšys

112131

Atsakomybės rūšys

ĮŽANGA

Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybe” vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvine (arba i ateiti) reiškia, kad tam tikra žmonių grupe ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas i ateiti. Pvz.: atsakomybe už savo vaiku ateiti.

Retrospektyvine – tai atsakomybe už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisine atsakomybe yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t.y. atsakomybe už padaryta nusikaltimą.

Atsakomybe kaip reiškinys egzistuoja nuo senu laiku. Ilga laika žmones gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau išgyventi ir apsisaugoti, žmones pradėjo jungtis i kaimenes, gentis bei bendruomenes. Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių, smerkdavo nederama žmonių elgesį, pasireiškianti išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemones, kaip gyvybes atėmimas. Jau tais pirmais valstybes kūrimosi etapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus, jeigu jie prieštaravo tu laiku papročiams bei taisyklėms.

Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės susiskaldę į atskiras šeimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio santykius,valstybe sukuria naujas elgesio taisykles, kurių privalo laikytis visi visuomenės nariai. Sukurdama šias taisykles ir tvirtindama norminiais aktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą formas – šios atsakomybes formos palaipsniui nusistovėjo iki šių dienu teisinės atsakomybės formų.

Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybe už jų nesilaikymą. Atsakomybe suvaržo žmogaus laisve,kadangi jis turi elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.

Mūsų laikais atsakomybe atlieka toki pat vaidmenį. Jos tikslas saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų, pataisyti ir perauklėti teisės pažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.

Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moraline pareiga, o už jos nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenes narys turi suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant į žmogaus veiksmų pasekmes,jis gali būti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemones.

Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimo galimybės nėra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintos moralines ir teisines žmogaus laisvo elgesio ribos.

Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje teisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisve pripažįstama tiek,kiek ji neriboja kitu asmenų pasirinkimo laisves. Tai yra įgyvendinant savo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitu asmenų teisiu.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitu žmonių interesais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moraline pareiga, tai ir teisine pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė. Tačiau kalbėdami apie civilinę atsakomybę, turime išsiaiškinti ir apie kitas teisinės atsakomybės rūšis.

Administracines atsakomybes samprata

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybes rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybes rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybes požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruožų.

Vienas iš šių bruožu yra tai, kad administracines atsakomybes pagrindas yra teises normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai taikomos administracines nuobaudos.

Baudžiamosios atsakomybes samprata

Kalbant apie baudžiamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos 2 filosofinės pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys:

1. Indeterminizmas (valios laisve) – čia manoma, kad žmogus visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todėl visada turi atsakyti už tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybių. todėl smerkti reikia jas, o ne žmogų. Žiūrima ne i nusikaltimo pasmerkimą, o į jo pavojingumą visuomenei.

Baudžiamoji atsakomybe – tai viena iš teisines atsakomybes rūšių. Jai budingos griežčiausios valstybes prievartos priemones, kurias taiko teismai (laisves atėmimas, pataisos darbai ir kt.).

Pagal tai, kas atsako, kam atsako, už ką atsako – galime suprasti baudžiamosios atsakomybes prasme. Šie klausimai atspindi tik išorinius baudžiamosios
atsakomybes bruožus. Pagal pirma klausima, t.y. kas atsako, galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikaltęs, sulaukęs atitinkamo amžiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik žmonės, o ne daiktai, gyvūnai ar kita, kaip yra minima mūsų istorijoje.

Kam turi atsakyti nusikaltęs asmuo? Už visus neteisėtus veiksmus asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, už ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymus laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudžiamąja atsakomybe, galima sakyti, kad jos esme yra ta, kad valstybe teismo pagalba pasmerkia asmenį, padariusi nusikaltimą, skiria jam bausme ir tuo pačiu asmeniui po bausmes atlikimo tam tikra laika lieka teisines pasekmes (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiškia tuo, kad asmeniui, padariusiam neteisėtą elgesį, padaromi suvaržymai. T.y. jis netenka tam tikru vertybių : laisves, turto, galimybe užimti tam tikras pareigas bei kita. Tokia atsakomybes prasme ta, kad asmuo, kuriam padaryti suvaržymai, patiria diskomfortą, neigiamas emocijas. Dėl to turėtų kilti nenoras vėl daryti nusikaltimą. Tačiau tai dalį asmenų neveikia, nors valstybe neturi kito kelio tai užkirsti (pvz., kai žmogus pastoviai nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenes, kuri nenusikalsta, matydama kaip pagal baudžiamąją atsakomybę baudžiami nusikaltėliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybes prievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybes įgaliotos institucijos įgyvendina baudžiamąją atsakomybę prievartos tvarka, neatsižvelgiant į norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau ši atsakomybe turi būti taikoma būtent individualiai, atsižvelgiant i jo nusikaltimo sunkuma. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamu pasekmių apimtis ir iš to išplaukiantys teisiu apribojimai (asmeninio ar turtinio pobūdžio).

Drausminės atsakomybės samprata

Drausmine atsakomybe yra taikoma darbo drausmei užtikrinti. Drausmine atsakomybe, kaip teisines atsakomybes rūšis atsiranda drausmes pažeidimo pagrindu.

Darbo drausmes pažeidimo subjektas yra prasižengęs darbuotojas, kuris turi būti tokio amžiaus, koks yra būtinas priimant į darbą. Be to pažeidimo padarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai yra pažeidimo padarymo metu jis turi būti veiksnus. Bet jeigu pažeidimą padare neveiksnus darbuotojas, tai drausmine atsakomybe neatsiranda.

Darbo drausmes pažeidimo objektas yra organizacijų vidaus darbo tvarka, kuri yra nustatyta darbo teises normomis. Pažeisdamas šia tvarka darbuotojas pažeidžia ir darbo teises normų reikalavimus. Darbo drausmes pažeidimas atsiranda esant neteisėtiems darbuotoju veiksmams. Pvz. : neteisėtas darbuotoju elgesys pasireiškia nevykdymu (arba netinkamu vykdymu) darbiniu pareigu, numatytu norminiais aktais.

Neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma žala organizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekmes atsiranda atsižvelgiant i pažeidimo pobūdį. Pažeidimus galima suskirstyti į dvi grupes: “1)materialaus pobūdžio pažeidimai, sukeliantys neigiamu pasekmių (pvz. darbuotojas padaro pravaikšta be svarbiu priežasčių, dėl to sutrinka darbas, organizacija turi nuostoliu) ir 2) formalaus pobūdžio pažeidimai, dėl kuriu konkrečiu neigiamu pasekmių gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojas pažeidžia darbo apsaugos taisykles, dėl to kyla grėsmė kitų darbuotojų sveikatai, gyvybei).” Formaliu pažeidimu padaryta žala pasireiškia ne tik nustatytos tvarkos(ir ja nustatančių normų) pažeidimu, bet ir neigiamu poveikiu kitiems darbuotojams. Tiek materialus, tiek formalus pažeidimai yra pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti..

Tam, kad atsirastu drausminė atsakomybė būtinai turi būti pažeidėjo kalte. Kalte galima apibudinti kaip darbuotojo psichini požiūri i įvykdytus neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusias pasekmes. Darbuotojo drausminė atsakomybė dažniausiai atsiranda dėl neatsargumo, bet dažnai atsiranda dėl tyčia padarytu pažeidimu. Pvz. pravaikštos.

Drausminė atsakomybė realizuojama pradedant bylos parengimu. Byla parengiama išsiaiškinus pažeidimo priežastis bei aplinkybes, taip pat pareikalavus iš pažeidėjo pasiaiškinimo. Toliau yra parenkama nuobauda ir išleidžiamas įsakymas dėl jos paskyrimo. Pažeidėjas supažindinamas su šiuo įsakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.: atleidimas iš darbo. Nuobaudas parenka administracija atsižvelgdama i pažeidimo sunkuma, i aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir i tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už kiekviena drausmes pažeidimą taikoma tik viena drausmine nuobauda. Prieš skirdama nuobauda administracija iš pažeidėjo turi pareikalauti pasiaiškinimo raštu.

PAGRINDINIAI ADMINISTRACINES,BAUDŽIAMOSIOS , CIVILINES IR DRAUSMINES ATSAKOMYBĖS PALYGINIMAI

Administracinė atsakomybė, baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra visos teisinės atsakomybės rūšys. Visos jos yra taikomos esant teises pažeidimams, siekiant užtikrinti teisėtvarka, bei saugoti sureguliuotus visuomeninius santykius.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1564 žodžiai iš 3100 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.