Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai administraciniuose teismuose labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai administraciniuose teismuose labaratorinis

112131

Valstybė vykdo tris pagrindines funkcijas:

1. kuria įstatymus

2. taiko įstatymus

3. vykdo teisingumą, spręsdama įstatymo taikymo ginčus ir baudžia įstatymų pažeidėjus

Vykdyti šias funkcijas Lietuvos Respublikos Konstitucija (5str.) pavedė leidžiamajai, vykdomajai ir teisminei valdžioms. [4, p.70]

Teisminės valdžios sistemą bei kompetencijos ribas nustato “Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas”:

“2. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.”

Kaip matyti, Lietuvoje yra bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Tačiau administraciniai teismai įsteigti palyginti neseniai.

Žvelgiant istoriškai, matyti, kad tarpukario Lietuvoje specialaus įstatymo, reglamentuojančio piliečių teisę skųsti administracijos pareigūnų veiksmus, nebuvo. Tik kai kurie Lietuvoje galioję įstatymai buvo numatę galimybes piliečiams skųsti neteisėtus administracijos atstovų veiksmus tam tikrose visuomeninio gyvenimo srityse. Dažniau šiuose įstatymuose buvo kalbama apie skundus, teikiamus aukštesniesiems administracijos organams. [3, p.125]

1922m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 68str. buvo įteisinta administracinio teismo funkcija: “Teismas sprendžia administracijos įsakymų teisėtumą”. Galiojant 1922m. Konstitucijai, pasitaikydavo pavienių piliečių ir jiems atstovaujančių advokatų bandymų kreiptis į įvairias teismo institucijas su skundais dėl administracijos aktų, pažeidusių jų teisėtus interesus. Tačiau nė vienas teismas nepripažino savęs kompetentingu spręsti šį klausimą. [3, p.126]

Vėliau, 1928m. Konstitucijoje, nuostatos dėl administracinio teismo apskritai neliko. Ji buvo atkurta tik 1938m. Konstitucijoje. [3, p.126]

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mykolas Riomeris teigė, kad: “administracinis teismas – viena iš rimčiausių teisinės valstybės institucijų, kuria remiasi teisinė valstybė, nes be administracinio teismo valstybė yra tik policinė, bet ne teisinė”. Vienu iš administracinio teismo privalumų M.Riomeris laikė tai, kad ši institucija užtikrinanti vienodą visos valstybės mastu teisės normų interpretavimą, teisinę harmoniją. [3, p.126 – 127]

Reikia paminėti, kad buvo rengtas Administracinio teismo įstatymo projektas, kuris numatė, kad “Administraciniam teismui skųstis gali tas, kurio tiesioginis asmens reikalas yra skundžiamuoju administracijos aktu užgautas; nėra reikalaujama, kad skundžiamuoju aktu būtų įžeista kuri skundėjo subjektyvesnė teisė”. Tačiau šis projektas įstatymų leidėjų nebuvo priimtas, o 1936m. Seime administracinio teismo klausimas vėl iškeltas. [3, p.127]

Naujam įstatymo projektui rengti Seime buvo sudaryta Administracinio tesimo komisija, kurios pirmininkas buvo A.Merkys. Deja, kuriamąjį administracinio teismo darbą (1940m. balandžio 12d. buvo parengtas vienuoliktas įstatymo projektas) nutraukė prasidėjusi sovietinė okupacija. [3, p.128]

Naujų šiuolaikinių valstybės institucijų, skirtų vykdyti administracijos veiksmų teisėtumo kontrolę, atsiradimas Lietuvoje yra paremtas prieškario Lietuvos teisės specialistų, mokslininkų palikimu bei demokratinių Vakarų valstybių patirtimi. [3, p.129]

1992m. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises veikė žymūs tarptautinės teisės aktai, JTO, Europos Tarybos dokumentai. Administracinio teismo poreikis Lietuvoje tapo dar didesnis siekiant garantuoti visuotinai pripažintų pagrindinių žmogaus laisvių ir teisių apsaugą. [2, p.23]

Konstitucijos 111 straipsnio antra dalis skelbia: “Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai”. Tačiau prieš įsteigiant administracinius teismus, buvo diskutuojama, ar jie Lietuvai reikalingi. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl būtina steigti administracinius teismus,- jų specializacija, leisianti kvalifikuočiau spręsti bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių. [2, p.23]

Prof. V. Mikelėno nuomone, administracinių teismų kūrimo procesas rodė, kad ir toliau Lietuvoje buvo vykdoma institucinė reforma, nesigilinat į esmę, keičiama tik forma, nekeičiant turinio, tad profesorius abejojo, ar administraciniai teismai kvalifikuočiau nagrinės ginčus nei bendrosios kompetencijos teismai. [2, p.23]

Buvo netgi nuogąstaujama, kad bendrosios kompetencijos teismai gali pakliūti į administracinių teismų priklausomybę. Be to, nemaža problema buvo ir finansų stygius. [2, p.24]

Visgi remiantis Konstitucijos 111 straipsnio antra dalimi Lietuvoje buvo įsteigti administraciniai teismai. 1998m. birželio 24d. Lietuvos Vyriausybė pateikė Seimui Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos, administracinių teismų įsteigimo, administracinių ginčų komisijų įstatymų projektus, o 1999m. sausio 14d. šie įstatymai buvo priimti. [3, p.131]

Lietuvos Respublikos Administracinių teismų įsteigimo įstatymas skelbia:

“1 straipsnis. Administracinių teismų paskirtis

1. Skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai.

2. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti įstatymai

2 straipsnis. Administracinių teismų steigimas

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsniu, įsteigiami šie administraciniai teismai:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas;

2) Kauno apygardos administracinis teismas;

3) Klaipėdos apygardos administracinis teismas;

4) Panevėžio apygardos administracinis teismas;

5) Šiaulių apygardos administracinis teismas;

6) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

2. Konkrečios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje valstybės teritorijoje

6 straipsnis. Administracinių teismų sudarymas

1. Administraciniai teismai turi būti sudaryti iki 1999 m. gegužės 1 d. Administraciniai teismai pradeda veikti nuo 1999 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pradeda veikti nuo 2001 m. sausio 1 d.”

Įkurtiems administraciniams teismams “Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu” buvo nustatytos tokios kompetencijos ribos:

“15 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai

1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:

1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3) turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);

4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);

6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

8) rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;

9) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;

10) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

12) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

2. Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. “

Reikia paminėti, kad šis įstatymas turėjo 6 redakcijas (be aktualios), tačiau šio, 15 straipsnio, pakeitimų nebūta. Norint geriau suvokti šių kategorijų bylų ypatumus, reikia aptarti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktiką. Kiekviena bylų kategorija aptariama atskirai:

Bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Čia galima aptarti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nagrinėtą bylą “Dėl Vidaus reikalų ministerijos 1991 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.240 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr.127 patvirtintų Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatų taikymo instrukcijos 36 p. atitikimo Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 daliai”. Administracinė byla Nr.I6 -01 – 01. Pareiškėjas – Aukštesnysis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal Vladislavo Golubovskio prašymą atsakovui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos
dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo, kurioje V.Golubovskis prašė įpareigoti atsakovą išmokėti kompensaciją už 1996-1998 metais nepanaudotas kasmetines atostogas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad LR atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kai darbuotojui atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas, jeigu įstatymas nenumato kitaip.“ Vidaus reikalų ministerijos 1991 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.240 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12d. nutarimu Nr.127 patvirtintų Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatų taikymo instrukcijos 36 punktu buvo nustatyta kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išmokamos atleidžiant iš tarnybos pareigūnus, ne tik apskaičiavimo tvarka, bet ir jos maksimalus dydis, t.y. ne daugiau kaip už 45 dienas. Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai darbuotojui atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas, jeigu įstatymas nenumato kitaip, reiškia, kad tik įstatymas gali nustatyti, kada kompensacija išmokama ne už visas panaudotas atostogas. Nei vienas policijos ar kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnų veiklą, darbo ar socialinius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų nenustato, kad policijos ar kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ne daugiau kaip už 45 dienas. Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, kad Instrukcijos 36 punktu nustatydama kompensacijos už neišnaudotas atostogas, išmokamos atleidžiant iš tarnybos pareigūnus, maksimalų dydį, Vidaus reikalų ministerija ne tik viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 nutarimo Nr.127 3 punktu jai suteiktus įgalinimus, bet ir pažeidė konstitucinį įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principą, kadangi Instrukcijos 36 punkte įtvirtinta nauja norma, kad atleidžiamiems iš tarnybos pareigūnams kompensacija už nepanaudotas atostogas negali būti išmokama daugiau kaip už 45 dienas, prieštaraujanti LR atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 daliai.

Pagal “Administracinių bylų teisenos įstatymo” 110 straipsnį, su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis:

Ų Seimo nariai

Ų Seimo kontrolieriai

Ų Valstybės kontrolės pareigūnai

Ų Apskričių viršininkai

Ų Bendrosios kompetencijos teismai

Ų Specializuoti teismai

Ų Prokurorai

Išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas, pagal “Administracinių bylų teisenos įstatymo” 115 straipsnį, priima vieną iš šių sprendimų:

1. skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažįsta teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmeta;

2. skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažįsta prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laiko jį panaikintu.

Taigi nagrinėtu atveju teismas nustatė, kad viešojo administravimo įgaliojimus turintis valstybinio administravimo subjektas (Vidaus Reikalų Ministerija) atliko veiksmus, nors ir priskirtus jo kompetencijai, tačiau neteisėtus. Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo, ar poįstatyminis teisės aktas atitinka įstatymą – kaip turėtų būti pagal aktų hierarchiją: įstatymai, kurie visada yra norminiai aktai ir įtvirtina pagrindines nuostatas valstybės ir visuomenės kausimais, turi atitikti Konstituciją, o poįstatyminiai teisės aktai, kurie būna ne tik norminiai, bet ir individualūs – Konstituciją ir įstatymus. Teismo pripažinimas Vidaus Reikalų Ministerijos priimtą teisės aktą neteisėtu, sukėlė teisines pasekmes: jis nebegali būti taikomas (“Administracinių bylų teisenos įstatymas” 116str.).

Todėl, galima sakyti, administraciniai teismai normalizuoja teisėkūrą ir teisės taikymą, padeda užtikrinti efektyvų teisės aktų funkcionavimą.

Bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

“Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001m. balandžio 26d. sprendimo Nr.96 ir juo patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos teisėtumo”. Adm. byla Nr.A7-750/2001. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskričiai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti:

1) ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001m. balandžio 26d. sprendimo Nr.96 2 punktas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai,
Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2074 žodžiai iš 6840 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.