Audito
5 (100%) 1 vote

Audito

Audito kursinis

ĮVADAS

Netrukus po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, prasidėjo krašto ekonomikos intensyvi pertvarka rinkos pagrindais. Kuriantis rinkos ekonomikai formavosi naujos nuosavybės formos, buvo privatizuojamos valstybinės įmonės, steigėsi įvairaus profilio bendrovės, individualūs ūkiai, iš esmės formavosi naujo pobūdžio ūkinių subjektų sistema.

Į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti iš valstybinės planinės ekonomikos. Tais laikais gerai buvo pažįstama valstybės kontrolės organizacija. Tokios kontrolės sistemos neturėjo jokia rinkos šalis. Kaip ir ankščiau šiandien kontrolė taip pat labai reikalinga. Ji būtina, kaip viešųjų finansų valdymo elementas, nes toks valdymas skatina atsakomybę visuomenei, reikalinga kaip reguliavimo sistemos dalis, kurios tikslas – kuo anksčiau atskleisti nukrypimus nuo priimtų standartų ar pažeidimus, teisėtumo, ekonomiškumo, rezultatyvumo ir efektyvumo srityje, kad būtų galima pataisyti esamą padėtį, esant reikalui patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, atlyginti nuostolius arba imtis priemonių, kurios ateityje užkirstų kelią pažeidimams arba bent sumažintų jų atsiradimo galimybę. Šiais laikais kontrolinei veiklai apibrėžti vartojamas žodis “auditas”, kuris apibūdina tiek valstybinės, tiek nepriklausomų auditorių veiklą. Pati kontrolės procedūros esmė nepakito, tačiau iš esmės auditas įgavo naują reikšmę ir svarbą visoje finansų valdymo ir reguliavimo sistemoje.

Šiuo metu audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikis turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis labiau įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad auditas pateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus, būtina, kad jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės atspindėti realią situaciją. Todėl norint gauti gerą rezultatą didelę reikšmę, visame audito procese, įgyja audito procedūrų ir veiksmų planavimas.

Nagrinėjant kursinio darbo temas pasirinkau temą “Audito planas ir programos”, nes jos pozicija labai svarbi visoje audito visumoje. Tai pirminis auditoriaus darbas, kaip įnašas, į ateityje padarytus veiksmus ir procedūras, po ko toliau seka išvados bei jų tikslumas ir realumas.

Šiai temai išnagrinėti aš naudojausi įvairia literatūra, spaudos leidiniais, Interneto suteiktomis galimybėmis. Šiuo atžvilgiu man labai padėjo Lietuvos auditorių rūmų internetinis puslapis, kuriame publikuojami visi teisiniai aktai priimti Lietuvos Respublikoje bei kiti dokumentai susiję su audito veikla. O tam kad atskleisti šiandieninę Lietuvos audito būklę bei esamą situaciją labiausiai naudojausi žurnalais ir laikrasčiais, kurių Lietuvoje, palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis, yra pakankamai didelis pasirinkimas. Šie leidiniai tiesiogiai susyję su auditu ir juose gausu visokių šiandienai aktualių temų apie auditą, jo raidą, kylančias problemas ir diskusijas rengiant bei keičiant auditą reglamentuojančius teisinius aktus.

Pagrindinis kursinio darbo tikslas – atskleisti audito planavimo teorinius bei praktinius aspektus, apibendrinti audito plano bei programų metodus, išryškinti jų pagrindinius principus bei pateikti atitinkamas išvadas.

Kursiniame darbe labiausiai dėmesį skiriu audito plano ir programų parengimui bei jų būtinumui. Taip pat svarbią vietą užima išankstinės strategijos kūrimo bei taktikos pasirinkimo tikslingumas. Nagrinėju audito planavimo vietą visoje audito sistemoje, o taip pat jos svarbą bei įtaką visam audito procesui.

Kursinį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėju audito sistemą ir jos struktūrą, bei išskiriu pagrindinius elementus, trumpai išdėstau audito planavimo standartų pagrindinius principus. Antrojoje dalyje detaliai nagrinėju visą audito planavimo procesą. Dėmesį koncentruoju ties pagrindinėmis audito planavimo procedūromis bei auditoriaus veikla. Šioje dalyje apžvelgiu esminius audito planavimo veiksnius bei bendrus audito plano bruožus, taip pat didelį dėmesį skiriu į ką auditorius turėtų atsižvelgti ruošiant audito planą. Svarbi kursinio darbo dalis yra audito programa, joje išskiriu pagrindinius etapus bei pateikiu reikalavimus audito programai sudaryti, detaliai aprašau konkrečių darbų išdėstymą bei procedūrų sąrašą, kuriame atsispindi visos atliekamos užduotys audito metu. Kursinio darbo pabaigoje pateikiu išvadas bei literatūros sąrašą.

I. AUDITO PLANAVIMO VIETA AUDITO SISTEMOJE

1. Audito sistemos elementai

Rinkos ekonomikos s

I. AUDITO PLANAVIMO VIETA AUDITO SISTEMOJE

1. Audito sistemos elementai

Rinkos ekonomikos sąlygomis audito svarba ir vaidmuo nuolat auga, nes nuolat auga poreikis turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Auditas labai svarbus rinkos ekonomikos elementas, nes be audito negali būti perspektyvi jokia veikla, jos nekontroliuojant susidaro didesni nuostoliai, negu tie, kurie atsiranda pažeidus kitas valdymo sistemos funkcijas. Auditas yra vienas iš svarbiausių ir patikimiausių ekonominės informacijos šaltinių. Jo teikiama informacija yra tikra, tiksli, objektyvi, turi didelę reikšmę įmonės vidaus kontrolės sistemai stiprinti, vidaus rezervams atskleisti, geriau planuoti ir prognozuoti įmonės veiklą.

Rinkos ekonomikos
sąlygomis auditas yra būtinas:

siekiant patikrinti finansinę atskaitomybę, ar ji teisingai parengta;

norint įsitikinti įmonės finansinės būklės tikrumu ir jos veiklos patikimumu;

sprendžiant turtinius ginčus tarp įmonių;

vykdant operacijas, susijusias su turto padalijimu;

bankrutuojant įmonei;

siekiant geriau sutvarkyti apskaitą, vidaus kontrolę, patobulinti valdymo sistemą. [13;7]

Visi šie audito būtinumo aspektai rodo labai didelę audito sistemos funkcionavimo svarbą visam visuomeniniam gyvenimui bei didelę reikšmę kiekvienos įmonės sėkmei.

Auditas – labai dinamiškas, sudėtingas ir nevienalytis procesas, susidedantis iš eilės vidinių struktūrinių elementų. Tai kryptingas procesas, suvokiamas kaip logiškai išbaigta grandinė, visuma vienų ar kitų nuosekliai sekančių tam tikrų veiksmų ir operacijų. [6;9]

Vienas iš svarbiausių audito proceso etapų yra audito plano ir programų sudarymas. Planuojant auditą būtinai turi būti išdėstytas loginis nuoseklumas, nes nuo to priklauso visos auditinės veiklos rezultatyvumas ir efektyvumas. Jeigu audito proceso pradžioje teisingai pasirenkama audito strategija ir taktika, darbo planai bei programos, auditorius kryptingai siekdamas galutinio taško turės pakankamai duomenų ir informacijos įvertinti esamą būklę ir galės pagrįsti savo išvadas (žiūr. 1 schemą).

Šioje schemoje galima pastebėti kelis labai svarbius momentus, nuo kurių priklauso galutinis rezultatas ir audito esmė. Auditoriaus pirmas žingsnis ir svarbiausias uždavinys yra atlikti audito planavimą taip, kad viso audito metu galėtų teisinga kryptimi nukreipti ir įvykdyti auditą, ko pasekoje tiksliai padaryti audito išvadą, t.y. pasiekti galutinį tikslą. Iš schemos matome iš ko susideda dvi didžiulės audito proceso dalys: audito planavimas ir audito organizavimas. Audito planavimo pagrindas audito strategija, pagal kurią suformuluojami audito tikslai, kurie tiesiogiai įtakoja pasirenkamai audito programai. Antroji proceso dalis audito organizavimas prasideda nuo pasirenkamos taktikos, kuri įtakoja audito technologijai bei visai auditinei veiklai, tačiau visų šių procedūrų ištakos bei jų betarpiška priklausomybė slypi audito planavime. Siekiant galutinio audito tikslo – audito išvados, iš kurios seka rezultatai, pasireiškia dvi priklausomybės bei dvi didelės įtakos, kurios prasideda nuo audito planavimo ir baigiasi audito organizavimo procedūromis. Kadangi į audito veiklą reikia žiūrėti kompleksiniame tikslų, jų realizavimo proceso ir rezultatų kontekste, galima atvaizduoti tokią sistemą (žiūr. 2 schemą).

Tokia auditinisĠryaũsĠsistema tur

Tokia auditinių ryšių sistema turėtų veikti pagal klasikinius vadybos dėsnius ir penkias pagrindines funkcijas:

planavimas,

organizavimas,

vadovavimas,

motyvavimas,

kontrolė.

Sisteminis audito požiūris labai reikalingas rengiant, norminat, standartizuojant auditinę veiklą bei formuojant audito aplinką. Pirminė audito sistemos stadija yra viso audito proceso planavimas. Jame galima sudaryti audito įvairias klasifikacijas, pilnai apibrėžti audito procedūrų, plano ir programų vietą planavimo procese bei sudaryti audito organizavimo technologiją.

2. Audito strategija ir taktika

Yra teigiama, kad auditinė veikla turi būti planuojama ir organizuojama, griežtai nustačius ir apibrėžus sistemą. Tačiau yra ir kita nuomonė, kad auditinė veikla yra labai individuali ir kiekvienas auditorius nusistato savo audito veiklos veiksmų planą, taip kaip jam yra priimtina ir patogu. Iš tiktųjų šios nuomonės gali būti teisingos, tačiau jas sujungus kartu, būtų dar geresnis variantas. Auditinę veiklą būtina sisteminti, kad galima būtų išvengti painiavos, tačiau kartu paliekant laisvę auditoriui, priklausomai nuo jo kvalifikacijos ir patirties, sugebėjimo apjungti, išplėsti procedūrinius etapus, nepažeidžiant pačios auditinės veiklos ir audito logikos.

Audito s

Audito sėkmė labiausiai priklauso, kaip tinkamai parinkta audito strategija. Audito strategija – tai audito krypčių nustatymas priklausomai nuo konkrečių tikslų. Auditui keliami tikslai suskirstyti į pagrindinį tikslą ir konkrečius audito tikslus. Pagrindinis audito tikslas – patikrinti finansinių ataskaitų tikslumą ir patvirtinti (arba nepatvirtinti), jog esami duomenys patikimi. Gali būti konkretūs tikslai: debitorinio įsiskolinimo, ilgalaikio įsiskolinimo, ilgalaikio, turto, savininkų nuosavybės analizė ir daug kitų įvairių tikslų. Vadinasi, audito tikslų ir strategijos ryšys yra pagrindinis ir tiesioginis. [12;21] (žiūr. 3 schemą)

Iškėlus konkrečius tikslus panagrinėjus ir juos išanalizavus galima tarp jų rasti ryšį. Todėl vienas iš pagrindinių audito strategijos etapų yra audito proceso struktūrizavimas pagal konkrečius tikslus. Atskiri ūkiniai ciklai, balanso straipsniai tarpusavyje susiję ir persipynę, todėl tikrinama ir įvertinama informacija pereina per kelis ciklus, dėl to tokia audito strategija bus visapusiškesnė ir gilesnė. Audito strategija turi būti paremta pagrindinio tikslo pasiekimo kelių paieška. Ši paieška ir jos rezultatas, žinoma, labai priklauso nuo auditoriaus patyrimo ir kvalifikacijos, taip pat nuo audituojamos įmonės dydžio, nuo jos veiklos specifikos, nuo valdymo bei apskaitos organizavimo pobūdžio. Todėl be konkrečių
strateginių tikslų nustatymo ir audito struktūrizavimo labai svarbūs ir kiti strategijos elementai.

Audito strategiją pačiu bendriausiu atveju sudarys tokie procesai arba etapai:

Audito struktūrizavimas priklausomai nuo konkrečių audito tikslų;

Vidinės kontrolės sistemos (VKS) patikimumo lygio nustatymas;

Audito neefektyvumo rizikos, klaidų materialumo nustatymas. [12;22]

Labai svarbi strategijos dalis yra audito taktika, kuri prijungta jos aptarnavimui. Audito taktika tiesiogiai yra susijusi su audito procesų ir procedūrų seka, kuri susistemizuoja audito analizę. Toks sisteminis analizės atvaizdavimas vadinasi audito planu. Audito sėkmė tiesiogiai priklauso nuo audito plano sudarymo kokybės, todėl labai svarbu, kad jis būtų nuoseklus ir visakąapimantis. Tam, kad jis būtų teisingai sudarytas būtinas ir labai svarbus priešplaninis audito veiklos etapas, kuriame reikia susipažinti su audituojama firma, jos verslo ir šakos specifika, apskaitos ypatumais. Audito strategija, audito taktika bei audito planas labai priklauso nuo šio priešplaninio proceso efektyvumo, nuo to kaip įvyks bendradarbiavimas tarp dviejų šalių, tarp auditoriaus ir firmos. Tarp visų šių elementų yra ryšys, kuris gali būti traktuojamas labai įvairiai. Gali strategija daryti įtaką audito planavimui, gali audito planas paveikti strategijos kūrimą, o visi kiti veiksniai, tokie kaip žinios apie firmą, verslo ir šakos specifika gali

pakeisti tiek vien

pakeisti tiek vieną, tiek kitą audito proceso elementą (žiūr. 4 schemą).

4 schema

Audito planas gali bkŴi sudarytas ir daugiau nekoreguojamas, tai priklauso nuo teisingai pasirinktos audito strategijos ir taktikos, nuo to kaip kvalifikacijos ir patirties d

4 schema

Audito planas gali būti sudarytas ir daugiau nekoreguojamas, tai priklauso nuo teisingai pasirinktos audito strategijos ir taktikos, nuo to kaip kvalifikacijos ir patirties dėka auditorius efektyviai panaudoja savo sugebėjimus ir idealiai atlieka visas procedūras. Tačiau gali būti atvirkščiai, ir galimi audito plano koregavimai audito veiklos proceso metu. Žinoma, audito planas gali būti sudaromas prieš pasirenkant strategiją ir taktiką, tuomet audito metu iškilusių trūkumų, klaidų ir pažeidimų analizę galima įtraukti į planą papildomai. Todėl audito veiklos planavimas suskyla į dvi dalis:

Auditinė veiklos procedūros iki plano sudarymo;

Audito plano sudarymas ir jo koregavimas audito eigoje.

Todėl galima daryti išvadą, kad audito strategija ir taktika yra audito plano sudėtinės dalys. (žiūr. 5 schemą)

Labai ryaūi priklausomyb

Labai ryški priklausomybė šių trijų elementų rodo, kad visi jie tarpusavy labai susiję, ir vieni kitiems daro didelę įtaką, kuri gali pakeisti esminius dalykus. Todėl sudarant audito planą ypatingai svarbu teisingai pasirinkti strategiją ir taktiką.

3. Audito standartas „planavimas“

Šiuo metu pasaulyje yra pateikiami įvairūs audito standartai, kurių yra labai nemažai. Pagrinde juos rengia įvairios tarptautinės organizacijos, tačiau nacionalinius audito standartus ruošia įvairios išsivysčiusios ir senas bei gilias audito tradicijas turinčios šalys.

Šiuo metu jau gerai žinomus užsienio šalių ir įvairių tarptautinių organizacijų paruoštus ir apdorotus audito standartus galima vertinti kaip ilgametės praktikos metu patikrintų ir aprobuotų audito metodų kodifikavimą, sisteminimą, kaip kontrolierių ir auditorių profesinės veiklos darbo įrankį, kuriuo privalu vadovautis, jeigu audito standartai oficialiai juridiškai reglamentuoti.

Auditas planuojamas vadovaujantis tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartų nuostatomis. Šiuose norminiuose dokumentuose pateikiamos tam tikros normos, reikalavimai bei taisyklės, kurios reglamentuoja visą audito procesą įvairiais aspektais. Juose nusakomi ne tik pagrindiniai audito tikslai bei jo reikšmė, rinkos įvertinimas bei audito darbo kokybės kontrolė, ne tik audito duomenys bei dokumentacija, bet ir analizės procedūros bei viso audito planavimas.

Tarptautinis standartas „Planavimas“ reikalauja, kad auditorius privalo sudaryti planus, kaip bus atliekamas auditas. Šio standarto aiškinimai duoda smulkius nurodymus, kaip šie planai turi būti parengti. Į panavimo procesą įeina audito tikslai, audito darbo grafikai, veiklos apžvalgos bei darbo ataskaitos.

Šio tarptautinio standarto audito planavimo pagrindas ir esminė šio proceso dalis yra kliento verslo apžvalga ir išmanymas bei informacijos šaltiniai, kuriais galima būtų surinkti reikiamus duomenis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2171 žodžiai iš 7220 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.