Auditoriaus nepriklausomybė
5 (100%) 1 vote

Auditoriaus nepriklausomybė

TURINYS

ĮVADAS 2

1. AUDITORIAUS NEPRIKLAUSOMYBĖS SĄVOKA IR PAGRINDINIAI JOS ASPEKTAI 3

2. NEPRIKLAUSOMUMO GRĖSMĖS IR RIZIKA 8

3. NEPRIKLAUSOMUMO APSAUGOS PRIEMONIŲ SISTEMOS 10

3.1 Audituojamų įmonių apsaugos priemonės 10

3.2 Auditoriaus bendrosios apsaugos priemonės 11

3.3 Audito įmonės nepriklausomumo taisyklės 12

IŠVADOS 14

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 15

ĮVADAS

Nepriklausomybė yra viena iš svarbiausių kiekvieno žmogaus, o tuo labiau auditoriaus savybių. Tuo pačiu auditoriaus nepriklausomybės problema yra išskirtinė, kadangi nedaug yra tokių profesijų, kurioms nepriklausomybė teiktų didelę svarbą kasdieniniame darbe.

Auditoriaus nepriklausomybė reiškia nuo niekieno nepriklausymą, visišką laisvę, t.y., kad jis visiškai savarankiškai atlieka auditą, atsako už atliktą auditą ir kad jo veiksmų niekas negali paveikti. Todėl jis gali laisvai pasirinkti audito formas ir metodus, reikalingus jam informacijos šaltinius, priemones sukauptai medžiagai susisteminti ir apibendrinti. Kai kurie mokslininkai auditoriaus nepriklausomybę apibrėžia kaip fundamentalią apskaitos profesijos koncepciją, atitinkamą mąstymo būdą, įtakojamą sąžiningumo ir objektyvumo, laisvę atlikti kiekvieną darbą neatsižvelgiant į jokius veiksnius, skatinančius tam tikrą suinteresuotumą. Būdamas visiškai savarankiškas auditorius visada turi prisiminti pagrindinę audito taisyklę – auditą reikia atlikti taip, kad galima būtų pateikti objektyvią išvadą apie įmonės veiklą.

Taigi auditorius yra nepriklausomas, jei jis gali savo darbą atlikti be jokių suvaržymų ir apribojimų. Tai jis gali padaryti tik per nustatytą jo statusą organizacijoje. Auditoriaus nepriklausomybė būtina todėl, kad auditoriaus nuomonė (išvada) nepriklausytų, nebūtų įtakojama valdymo personalo. Auditoriaus nepriklausomybė turi apimti visus jo atliekamus darbus, visus to darbo aspektus, pradedant nuo sutarties sudarymo ir baigiant auditoriaus išvados parengimu.

1. AUDITORIAUS NEPRIKLAUSOMYBĖS SĄVOKA IR PAGRINDINIAI JOS ASPEKTAI

Auditorių ir audito įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tokiuose kaip Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Auditorių profesinės etikos kodekse,7 NAS „ Audito kokybės kontrolė“ pateikiama auditoriaus nepriklausomybės sąvoka, principai bei taisyklės.

Lietuvos Respublikos audito įstatyme auditoriaus nepriklausomybė apibrėžiama taip:

1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.

2. Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu jis:

a) yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuoju finansininku (buhalteriu), tarybos ar valdybos nariais. Šeimos ir giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai ir seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai ir pusseserės, senolės ir vaikaičiai;

b) tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;

c) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos praėję mažiau kaip trys metai;

d) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo praėję mažiau kaip trys metai;

e) yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomybei.

Yra išskiriami trys auditoriaus nepriklausomybės komponentai:

1. Techninė nepriklausomybė – auditorius nepriklausomai nuo bet kokio spaudimo pats savarankiškai pasirenka darbo programą ir audito atlikimo techninius būdus.

2. Audito tyrimo objektyvumas – auditorius turi teisę rinkti informaciją tokią, kokia jam reikalinga ir ten, kur ją gali gauti.

3. Nuomonės išreiškimo nepriklausomybė – auditorius laisvai išreiškia savo nuomonę remdamasis atlikto audito rezultatais.

Auditorius neturi teisės užsiimti ta veikla, kuri galėtų turėti įtakos jo nepriklausomybei. Paprastai auditorius negali konsultuoti arba atlikti kokį nors darbą tai įmonei, kurioje jis atlieka auditą.

Daugelis mokslininkų ir praktikų pritaria nuomonei, kad auditoriai jiems patikėtas užduotis objektyviai ir sąžiningai gali atlikti tik tada, kai jie yra nepriklausomi nuo tikrinamų organizacijų ir apsaugoti nuo pašalinės įtakos. Vis dėl to keliamas klausimas, ar gali būti auditoriai absoliučiai nepriklausomi, nes jie valstybės, visuomenės dalis. Dažniausiai į šį klausimą atsakoma taip: auditoriai privalo turėti funkcinę ir organizacinę nepriklausomybę, kuri yra būtina sąlyga jiems patikėtas užduotis atlikti. Nurodomos penkios reikalingos sąlygos, tokios kaip prieinamumas, objektyvumas, laisvė, stropumas ir dėmesingumas norint užtikrinti auditoriaus nepriklausomumui ir sėkmingam darbui.

Audito teorijoje auditoriaus nepriklausomybė aprašyta labai įtikinamai pasitelkiant vaizdingas sąvokas ir terminus. Tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad išlaikyti visišką nepriklausomybę nėra lengva. Anglijos ir Velso privilegijuotų buhalterių instituto parengtoje mokymo priemonėje išvardytos keturios grupės atvejų, turinčių įtakos auditoriaus nepriklausomybei. Jie pasireiškia, kai auditą atlieka:

1) Mažos audito įmonės mažose kliento įmonėse;

2) Mažos audito įmonės didelėse kliento
įmonėse;

3) Didelės audito įmonės mažose kliento įmonėse;

4) Didelės audito įmonės didelėse kliento įmonėse;

Pirmu atveju, kai mažos audito įmonės audituoja mažas kliento įmones, dažniausiai nusistovi artimi ir draugiški santykiai, veikiantys auditoriaus nepriklausomybę.

Kai mažos audito įmonės audituoja dideles kompanijas, auditoriui gali būti daromas spaudimas tariantis dėl atlyginimo. Didelės įmonės yra pajėgios mokėti auditoriams daug didesnius atlyginimus negu mažos įmonės. Auditoriui būtina įveikti pagundą gauti didesnį atlyginimą, nes po to jis gali prarasti dalį savo nepriklausomybės.

Kai didelė audito įmonė atlieka auditą mažoje kliento įmonėje, auditoriui lengviau išlikti nepriklausomam. Tačiau viešai parodyti šią nepriklausomybę kartais būna sudėtinga, ypač tais atvejais, kai auditoriai teikia įmonės darbuotojams konsultacijas apskaitos, mokesčių, finansų tvarkymo ir kitais klausimais.

Ketvirtu atveju, kai didelės audito įmonės audituoja dideles kompanijas, taip pat iškyla auditoriaus nepriklausomybės problemų. Didelėse kompanijose auditas trunka ilgai, kai kurie auditoriai dirba kompanijoje beveik visus metus, dažnai artimai bendrauja su vadovybe, ją konsultuoja ar net teikia paslaugas vadybininkams. Taigi kai kuriems visuomenės nariams gali kilti abejonių dėl auditorių nepriklausomybės.

Kai kurių didelių audito įmonių, kuriose dirba daug auditorių, vadovai, siekdami garantuoti savo auditorių nepriklausomybę, prašo visus auditorius užpildyti Nepriklausomybės deklaraciją. Joje auditoriai patvirtina, kad jie neturi jokių finansinių interesų, giminystės ryšių ir kitų dalykų, varžančių nepriklausomybę aptarnaujamo kliento įmonėje.

Paskutiniais metais įvairiuose auditorių forumuose keliama idėja išskirti intelektinę ir finansinę nepriklausomybę. Auditoriaus intelektinę nepriklausomybę galima nusakyti taip: auditorius privalo būti objektyvus, nuolat tobulinti savo profesines žinias, niekada neturėti išankstinio nusistatymo. Finansinė nepriklausomybė reiškia, kad auditoriaus gaunamas atlyginimas neturi paveikti audito rezultatų, kad auditorius neturėtų su klientu jokių finansinių reikalų (akcijų, paskolų ir kt.), nedalyvautų kliento versle ar kitoje veikloje.

Auditoriaus nepriklausomybė laikoma pažeista, jeigu užduoties vykdymo arba nuomonės pareiškimo metu jis:

1. turi arba siekia įsigyti tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos;

2. atsakingai saugo arba valdo audituojamos įmonės turtą;

3. atskirai arba kartu su audituojama įmone, jos akcininku, vadovaujančiu asmeniu arba administracijos vadovu vykdo bendrus investicinius projektus;

4. audituojamai įmonei suteikia arba gauna iš jos paskolas.

JAV auditoriaus nepriklausomybės taisyklė laikoma pažeista, jeigu:

1) Savo profesinio darbo ar išvados pateikimo metu auditorius:

a. Įgijo ar buvo priverstas įgyti bet kokį tiesioginį ar materialų netiesioginį interesą audituojamoje įmonėje;

b. Buvo patikėtinis, valdytojas ar administratorius bet kokio ūkinio vieneto, kuris įgijo ar buvo priverstas įgyti tiesioginį ar materialų netiesioginį interesą audituojamoje įmonėje;

c. Turėjo bet kokią bendrą investiciją su audituojama įmone ar bet kuriuo jos tarnautoju, direktoriumi ar ženklesniu akcininku, tai investicijai esant susijusiai su auditoriaus ir audituojamos įmonės grynąja verte;

d. Turėjo išdavęs bet kokią paskolą ar buvo gavęs paskolą iš bet kurio audituojamos įmonės tarnautojo, direktoriaus ar stambesnio akcininko. Tai netaikytina paskoloms, išduodamoms finansinių institucijų pagal įprastą šių institucijų paskolų išdavimo tvarką.

2) Finansinių ataskaitų rengiamu laikotarpiu, audito ar audito išvados rašymo laikotarpiu auditorius:

a. Buvo susijęs su audituojama įmone kaip bet kurio valdymo lygio narys ar tarnautojas, akcijų pasirašytojas, platintojas, reklamuotojas;

b. Buvo patikėtinis audituojamos įmonės pensijų ar bet kokio kitokio pelno siekiančio fondo.

Auditoriaus nepriklausomybe gali būti suabejota, jeigu auditorius ar audito įmonės partneris gauna iš kliento brangią dovaną. Tai gali būti laikoma paslauga už paslaugą ir gali kilti abejonių dėl auditoriaus bešališkumo. Siekiant išvengti šių komplikacijų auditorius turėtų atsisakyti siūlomų brangių dovanų ir priimti tik simbolines dovanas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1356 žodžiai iš 4448 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.