Auditoriaus profesinė etika
5 (100%) 1 vote

Auditoriaus profesinė etika

Turinys

Įvadas 2

Auditoriaus profesinės etikos taisyklių svarba 4

Auditorių profesinės etikos kodeksas 6

Išvystytos rinkos ekonomikos šalių auditorių profesinės etikos kodeksų analizė 7

Sąžiningumas ir objektyvumas 9

Nepriklausomybė 9

Kompetencija ir profesionalumas 13

Konfidencialumas 15

Santykiai su klientais ir kolegomis 16

Auditoriaus santykiai su auditorių savivaldos institucijomis 17

Išvados 19

Literatūra 20

Įvadas

Auditoriaus priesaika:

“Prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus ir nepriklausomas, saugoti profesines paslaptis, nuolat gilinti profesines žinias, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto.”

Žodis „etika“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „ethikos“ bei „ethos“ ir reiškia labiausiai paplitusį toną ar sentimentą visuomenėje. Graikijoje etika buvo vienas iš svarbiausių mokslų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne etika apibūdinama kaip žmonių elgesio normos. Etikos mokslo specialistai etiką bando apibrėžti išsamiau. Dažniausiai nurodomi du dalykai:

Etika yra moralaus elgesio normos, jos turi būti pagrįstos tinkamų ir netinkamų poelgių prado identifikavimu. Taigi kalbant apie etiką iškyla problema, kaip apibrėžti moralaus elgesio normas ir amoralių poelgių požymius, kaip nustatyti tinkamų ir netinkamų poelgių bendrus kriterijus. Galima teigti, kad ši problema yra neišsprendžiama, nes požiūris į moralaus elgesio normas yra visiškai skirtingas: vairiose tautose; įvairiuose regionuose; įvairiais vystymosi laikotarpiais. To¬dėl teisingiausia būtų apibūdinti etiką kaip filosofijos sritį, kuri užsiima sisteminga žmogaus pasirinkimo tarp gėrio ir blogio problemos analize . Šis apibūdinimas turi tris esminius elementus:

1. etikoje yra sprendimo pasirinkimo problema;

2. etikoje egzistuoja supratimas apie gėrį ir blogį;

3. etika nagrinėja sprendimų pasekmes.

Etikos problema atsiranda tuomet, kai reikia rinktis tarp skirtingų poelgių ir teisingas pasirinkimas nėra aiškus. Jei tokiu atveju mes sako¬me, kad žmogus turi elgtis taip, kaip reikalauja etikos elgesio norma, tai reiškia, kad šio žmogaus elgesys turi atitikti moralines normas bei prin¬cipus ir atnešti daugiausiai naudos.

Etikos teorijoje skiriamos dvi etikos rūšys: bendroji ir profesinė etika. Šiame darbe būtent ir rašoma konkrečiai apie profesinę etiką. Pažymėtina, kad profesines etikos normos remiasi pagrindinėmis bendrosios etikos normomis ir nuostatomis. Tiek bendrosios, tiek profesinės etikos normų pagrindą sudaro žmogaus sąžinė. Sąžiningam visuomenės nariui, sąžiningam bet kurios profesijos darbuotojui lengva įvykdyti visas etikos taisykles.

Įvairių profesijų atstovams etinis elgesys – tai teisingo sprendimo pasirinkimas iš kelių alternatyvų. Auditorius – visuomenės atstovas. Jo darbas susijęs su tam tikrų faktų nustatymu, vertinimu ir analize. Nuo čia ir prasideda tokių kategorijų kaip „profesinė sąžinė“ ir „profesinė pareiga“, „profesinė garbė“ ir „profesinė atsakomybė“ virtimas iš neapibrėžtų filosofinių abstrakcijų konkrečiomis elgesio taisyklėmis, vidiniais kontrolieriaus imperatyvais, profesinės veikios principais. Taigi auditoriaus, kaip, beje, ir bet kurios kitos profesijos atstovo, etiškas elgesys -tai elgesys, pagrįstas dorovės principais ir normomis. Tačiau žinotina ir tokia aksioma: žmonės etikos mokosi visą gyvenimą ir kiekvieną kartą pastebi, kad pasielgė ne taip, kaip derėjo.

Auditorių profesinės etikos problema, kaip rodo audito teorija, visą laiką buvo svarbiausioji audito problema. Visada ir visur atsiranda audi-torių, kurie pažeidžia net paprasčiausias ir suprantamiausias etikos normas. Taigi iškyla reikalas mokyti auditorius profesinės etikos, aiškinti elgesio normas ir taisykles, t. y. parengti auditorių etikos kodeksus.

Daugelis profesijų turi savo profesinės etikos kodeksus. Pagrindinis jų. tikslas yra pateikti profesijos nariams tokias jų profesinio požiūrio ir elgesio taisykles, kurios leistų išlaikyti profesinę garbę, ir profesinį statusą. Kodeksas yra svarbi garantija visuomenei: jis parodo, kad auditoriai siekia išlaikyti aukštus savo veiklos standartus ir kad jais reikia pasitikėti.

Auditoriaus profesinės etikos taisyklių svarba

Buhalterinės apskaitos specialistų profesinės etikos klausimai pradėti svarstyti XIX a. pabaigoje, t. y. tada, kai pradėjo kurtis pirmosios profesinės apskaitos organizacijos Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse. Pirmoji apskaitos specialistų profesinės etikos taisykles 1905 m. parengė Amerikos buhalterių asociacija. 1917 m. šios taisyklės buvo peržiūrėtos, papildytos ir pavadintos buhalterių profesinės etikos kodeksu. Jame buvo reglamentuota apskaitos specialistų praktinė veikla, apmokėjimas, atsakomybė už neteisingų faktų paskelbimą ir kt. Profesinės etikos kodeksų atsiradimą sąlygojo padidėjęs skaičius įvairiausių apskaitos specialistų nusižengimų faktų. Bet tai nebuvo pagrindinė priežastis. Kur kas svarbiau buvo oficialiai pabrėžti buhalterių ir auditorių atsakomybę visuomenei. Ši atsakomybė prieš visuomenę nuolat didėja, nes didėja žmonių skaičius, suinteresuotų apskaitos informacija.

Daugelio pasaulio šalių
apskaitos specialistai turi savo profesinės etikos kodeksus. Juose pateikiamos svarbiausios taisyklės, kurių privalo besąlygiškai laikytis. Tiesa, tos taisyklės nėra visiems laikams nustatytos, jos, kaip rodo daugelio šalių praktika, dažnai yra peržiūrimos, perredaguojamos, papildomos. Siekiama, kad profesinės etikos taisyklės būtų tobulos, kad jos skatintų audito profesijos prestižą. Tokie dideli reikalavimai auditoriams keliami neatsitiktinai. Visuomenės apklausos duomenys rodo, kad auditorių etika vertinama aukščiau negu daugelio kitų profesijų atstovų. Todėl asmenys, pasirinkę auditoriaus profesiją, turi nuolat laikytis profesinės etikos normų, tobulinti savo profesinę kvalifikaciją.

Asmenys, nesilaikantys etikos kodekso reikalavimų, visose šalyse yra baudžiami. Skinasi tik bausmių dydis. Dažniausiai yra pareiškiami įspėjimai, papeikimai, laikinas nušalinimas nuo pareigų, auditoriaus licencijos atėmimas, išbraukimas iš savo organizacijos narių ir kt. Tačiau nežiūrint taikomų bausmių, pasitaiko nemažai atvejų kai auditoriai pa-žeidžia profesinės etikos normas. Pasaulyje vyksta daug teismo procesų, kurių atsakovai yra auditoriai arba audito įmonės. Ieškinius dažniausiai pareiškia didelės kompanijos. Pagrindinis ieškinių iškėlimo tikslas – atlyginti kompanijai nuostolius dėl neteisingai atlikto audito arba neteisėtų auditorių veiksmų.

Tačiau praktika rodo, kad nei priesaikos, nei sudėtingi kvalifikaciniai egzaminai negali išaiškinti, kokios yra būsimo auditoriaus moralinės savybės, jo sąžiningumas ir objektyvumas. Pats auditorius privalo tobulinti save: kelti savo profesinį meistriškumą formuoti savo dvasinį pasaulį ir moralines vertybes. Tai verčia daryti ir tas faktas, kad auditoriaus atsakomybę didina ir žmonių pasitikėjimas apskaitos informacija ir auditoriaus profesija. Taigi auditorius negali būti abejingas žmonėms, kurie pasitiki juo ir jo darbu.

Parengti tobulas auditorių profesinės etikos taisykles yra sunkus ir sudėtingas uždavinys. Reikia kruopščiai išanalizuoti visas aplinkybes ir veiksnius, turinčius įtakos audito praktikai konkrečioje šalyje. Rusų profesorius J. Sokolovas teigia, kad visas auditorių profesinės etikos taisykles tikslinga skirstyti į 2 grupes: 1 įpareigojančias, 2 draudžiančias.

Prie įpareigojančių taisyklių priskiriamos:

1. dirbti tiksliai laikantis įstatymų, auditorių profesinės etikos kodekso ir sutarčių sąlygų:

2. nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją;

3. padėti klientui gerinti savo ūkinę komercinę veiklą;

4. įrašyti į audito sutartį kliento įmonės asmenis, kuriems auditorius gali teikti informaciją audito metu;

5. gauti iš kliento visą informaciją apie jo įmonės ūkinę finansinę veiklą;

6. priimti dovanas, jeigu klientas įteikia, padėkoti ir perduoti jas audito įmonei, kurioje jis dirba;

7. aptikus rimtų įstatymų pažeidimų, operatyviai, nelaukiant audito pabaigos, informuoti audituojamos įmonės vadovybę;

8. aptikus ūkinių ir baudžiamų pažeidimų, rekomenduoti klientui apie tai pranešti teisėtvarkos organams;

9. atskleidus audito metu rimtų ūkinės-finansinės veiklos pažeidimų, atsisakyti klientui toliau teikti savo profesines paslaugas;

10. įteikti klientui visus dokumentus, susijusius su audito atlikimu, nepasiliekant sau jokių kopijų, juodraščių, pastabų ir pan.

Prie draudžiančių taisyklių priskiriamos šios:

1. pranešti visokią informaciją apie kliento ūkinę-finansinę veiklą;

2. nutraukti darbo sutartį su audito įmone audito metu;

3. atsisakyti nuo mokymo, kurio reikalauja audito įmonė;

4. svarstyti su klientu darbo apmokėjimo sąlygas, nes tai audito įmonės administracijos reikalas;

5. skelbti savo darbo užmokesčio dydį;

6. turėti kliento įmonės akcijų ir obligacijų;

7. panaudoti santykius su klientu savo asmeniniams tikslams, taip pat turėti asmeninės naudos iš komercinės paslapties;

8. daryti ką nors, kad galėtų pakenkti kliento įmonės reputacijai;

9. išėjus į pensiją tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti audito įmonės, kurioje anksčiau dirbo, veikloje;

10. teikti paslaugas ne pagal savo profesinę kompetenciją;

11. skatinti kliento neįstatyminę veiklą;

12. užsiimti savireklama, kuri klaidintų klientus ir žeistų kolegų interesus.

2004 metais balandžio 8 diena Lietuvos Respublikos seimas išleido Auditorių Įstatymą.

Auditorių profesinės etikos kodekso taisykles savanoriškai pripažįsta visi auditoriai, nors jos kartais būna griežtesnės už audito veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šios taisyklės parodo auditoriaus atsakomybę prieš visuomenę, klientus ir savo kolegas auditorius. Kad etikos taisyklės būtų veiksmingos, jos turi būti sudarytos ne iš abstrakčių idealų, bet iš pasiekiamų tikslų, konkrečių praktinių normų, kurių laikymąsi būtų galima kontroliuoti.

Profesinės etikos kodekso nereikėtų vertinti kaip auditoriaus laisvės apribojimo ar kliuvinio, trukdančio dirbti. Profesinės etikos kodeksas -kiekvieno profesionalo tobulėjimo pagrindas. Pasaulinė audito praktika įrodė, jog visi – tiek auditorius, tiek visuomenė laimi iš to, kad egzistuoja tiksliai apibrėžtos etikos taisyklės.

Auditorių profesinės etikos kodeksas

Auditorių profesinės etikos kodeksas nustato atestuoto auditoriaus profesinio elgesio normas. Visi auditoriai
laikytis ir nepažeisti šio kodekso. Auditorius savo veikloje privalo laikytis duotos priesaikos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Audito įstatymo, kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos auditorių rūmų statuto. Auditorius privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo profesines pareigas. Aukšta auditoriaus paslaugų kokybė turi kelti visuomenės pasitikėjimą šia profesija. Kiekvieno auditoriaus pareiga dalyvauti Lietuvos auditorių rūmų veikloje, savo elgesiu nežeminti auditoriaus vardo bei savo profesijos.

Už visuomenės pasitikėjimą silpninančius ir auditoriaus vardą žeminančius poelgius, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės, auditorius atsako drausmine tvarka. Tokiais poelgiais tarp kitų gali būti pripažįstama:

1. žmogaus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos auditorių, valstybės institucijų bei jų pareigūnų garbės ir orumo, žeminimas;

2. auditoriaus priesaikos sulaužymas;

3. Lietuvos Respublikos Audito įstatymo reikalavimų pažeidimas;

4. auditorių savivaldos institucijų nurodymų nevykdymas, be pateisinamų priežasčių neatvykimas į auditorių savivaldos institucijų rengiamus renginius, į kuriuos buvo kviečiamas ir kuriuose jo dalyvavimas būtinas, taip pat laiku nepranešimas negalint juose dalyvauti;

5. nesąžiningas profesinės pareigos vykdymas, taip pat nesilaikymas visuotinai pripažintų moralės normų bei tokių papročių negerbimas;

6. nepagarbus elgesys viešose vietose arba su aplinkiniais;

7. pareigų vykdymas būnant neblaiviam;

8. piktnaudžiavimas narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu;

9. atsisakymas mokėti arba daugiau kaip du mėnesius nemokėjimas Lietuvos Respublikos Auditorių rūmų nario mokesčio;

10. draudimo verstis kita, nesuderinama su auditoriaus profesija, veikla pažeidimas.

Lietuvos Auditorių rūmų narys, tuo pat metu neturėtų vykdyti veiklos, kuri prieštarautų auditoriaus praktikai keliamiems reikalavimams. Auditorius privalo vengti aplinkybių, kurios galėtų diskredituoti auditorių profesinę reputaciją. Auditoriaus etiketas oficialiose situacijose turi atitikti bendruosius etikos reikalavimus, kurie sietini su visuomenės priimtomis elgesio normomis, papročiais ir tradicijomis.

Išvystytos rinkos ekonomikos šalių auditorių profesinės etikos kodeksų analizė

Įvairiose šalyse auditorių profesinės etikos taisyklės yra suformuluotos skirtingai (vienose šalyse labiau detalizuotos, kitose – apibendrintos). Šie skirtumai priklauso nuo skirtingo audito teorijos ir praktikos lygio, tradicijų ir kitų veiksnių. Tačiau yra labai daug bendrų nuostatų. Beveik visose išvystytos rinkos ekonomikos šalyse auditorių etikos kodeksuose pirmiausia akcentuojama auditoriaus nepriklausomybė ir kompetencija. Nurodoma, kad auditorius visada turi išlaikyti bešališkumą neturi pa-klusti kitų žmonių įtakai, turi būti nepriklausomas nuo bet kokių interesų. Auditorius privalo išlaikyti informacijos, kurią sužinojo vykdydamas savo pareigas, slaptumą ir jos neskelbti neturint leidimo, išskyrus atvejus, kai to reikalauja profesine pareiga ir įstatymai. Auditorius turi atlikti savo darbą kompetentingai, stropiai ir rūpestingai, negali imtis darbo, kurio neišmano ar kuriam nepakanka kvalifikacijos. Jis nuolat turi gilinti savo žinias, kelti kvalifikaciją, sekti techninių ir profesinių standartų pasikeitimus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1926 žodžiai iš 6062 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.